Draghi nuramino rinkas

ECB ketvirtadienį nusprendė, kaip ir tikėtasi, nekeisti palūkanų normų. Tokį žingsnį prognozavo visi 70 „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų.

Komercinių bankų indėliams ECB toliau taikomos minus 0,4% palūkanos, bazinė palūkanų norma lieka 0%, skolinimo marža yra 0,25%. Labiausiai rinkos dalyviams rūpėjo, ką Mario Draghi, ECB prezidentas, pasakys dėl galimo obligacijų supirkimo programos mažinimo. Neseniai finansų žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad tarp ECB vadovų vyksta diskusijos dėl kiekybinio skatinimo programos suamžinimo 10 mlrd. Eur, iki 70 mlrd. Eur per mėnesį. Tačiau kartu galvojama ir apie programos pratęsimą po 2017 m. kovo, kai ši programa pagal pirminį planą turėjo būti baigta.

Tačiau p. Draghi paliko rinką nežinioje laukti gruodžio susirinkimo. Jis pareiškė, kad iki metų pabaigos ECB susilaikys nuo bet kokių reikšmingų sprendimų.

„Mūsų sprendimai gruodžio mėnesį jums parodys, ką mes ketiname daryti ateinančiais mėnesiais“, – žurnalistams sakė p. Draghi po ECB vadovų posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje.

„Jei gruodį ECB nuspręs pratęsti kiekybinį skatinimą, tai rinkoms pasiųs labai pozityvų signalą ir suteiks investuotojams aiškumo kritiniu metu, nes FED iki metų pabaigos neabejotinai pakels palūkanas 25 baziniais punktais“, – komentuoja Christopheris Dembikas, „Saxo Bank“ makroekonomikos vadovas.

Ponas Draghi taip pat paneigė gandus, kad ECB vadovai svarsto sumažinti euro zonos kiekybinį ekonomikos skatinimą, pareikšdamas, kad tokias kalbas paskleidė kažkas neturintis suvokimo. Spaudos konferencijos metu euras JAV dolerio atžvilgiu buvo trumpam sustiprėjęs virš 1,10 USD už eurą, bet po p. Draghi patikinimo, kad kiekybinio skatinimo sumažinimas nėra svarstomas, nedelsiant susilpnėjo iki liepą buvusio lygio.

„Žemos palūkanos veikia. Jos suveikė“, – p. Draghi sakė komentuodamas pinigų politikos priemonių poveikį euro zonos ekonomikos augimui. Pasak jo, kreditavimo augimas yra „stabilus, bet kuklus“ ir atitinka ekonomikos augimą. Jo teigimu, euro zonos ekonomikos augimas, tikėtina bus prislėgtas dėl silpnos užsienio paklausos. Infliacija kol kas nenuteikia pozityviai.

„Ateinančiais mėnesiais, infliacija, tikėtina, paspartės, tačiau daugiausiai dėl žemos palyginamosios bazės efekto. Kol kas jokių ženklų, įtikinančių dėl infliacijos kilimo tendencijos“, – sakė p. Draghi.

ECB vadovo komentarai kiek kilstelėjo akcijų indeksus Vakarų Europoje.

17.48 val. Lietuvos laiku Vokietijoje akcijų indeksas DAX buvo pakilęs 0,44%, Paryžiaus biržos indeksas CAC 40 ūgtelėjo 0,31%, Londono biržos akcijų indeksas FTSE 100 smuktelėjo 0,07%.

Vasariškos apyvartos

Baltijos biržose vyko itin pasyvi prekyba. Per 3 biržas 295 sandoriais teperleista akcijų už 407.429 Eur. Nė vienų akcijų prekybos apyvarta nepasiekė 100.000 Eur. Kiek didesnio aktyvumo rinkoje tikimasi, kai penktadienį bus paskelbti „Teo“ trečiojo ketvirčio rezultatai.

Vilniaus biržos indeksas ketvirtadienį smuktelėjo 0,06%, Taline akcijų kainos bendrai brango 0,42%, Rygos biržos indeksas smuktelėjo 0,07%.

Lapkričio 10 d. šaukiamas „INVL Baltic Real Estate“ akcininkų susirinkimas, kuriame siūloma pritarti bendrovės pertvarkymui į uždarojo tipo investicinę bendrovę (UTIB) ir jos valdymui perdavimui „INVL Asset Management“. Bendrovė taip pat pranešė, kad su UTIB statusu veiks 30 metų su galimybe pratęsti terminą 20 metų.

„Žemaitijos pieno“ akcininkų kovos nepalieka rinkos dalyvių be skaitinių – kaip pranešė Investuotojų asociacija, bendrovė, prašydama Telšių apylinkės teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, neleidžiančias trauktis iš Vilniaus biržos, argumentavo, kad patiria nuostolių dėl akcijos kainos augimo.

„Panašu, kad „Žemaitijos pieno“ vadovai ir teisininkai dar nėra supratę, kad „Žemaitijos pienas“ ir pagrindinis jo akcininkas Algirdas Pažemeckas nėra vienas ir tas pats, todėl išvedžiojimai apie galimus nuostolius glumina“, - sakė Vytautas Plunksnis, IA valdybos pirmininkas.

Pasak pranešimo, „Žemaitijos pienas“ tvirtina, kad akcininkų susirinkimo patvirtinta 0,763 Eur akcijų supirkimo kaina jau yra padidėjusi iki 0,788Eur, todėl „Žemaitijos pieno“ akcininkai šiuo metu patiria realius turtinius nuostolius, lygius 1,2 mln. Eur.