Vyriausybei už pasiskolinimą primokėjo dar daugiau

Publikuota: 2016-10-10
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Investuotojai toliau linksta primokėti Lietuvos Vyriausybei už tai, kad ji iš jų pasiskolintų. Pirmadienį vidaus rinkoje kiek mažiau kaip trejiems metams vyriausybė pasiskolino už dar labiau neigiamas palūkanas. Rinkos dalyviai svarsto, kad po Vyriausybės pasikeitimo šalies obligacijos gali tapti patrauklesnės investuotojams, skolinimasis atpigti dar labiau.

Kaip pranešta per biržą, šįryt aukcione Vyriausybė pasiskolino 20 mln. Eur. Investuotojai iš viso troško paskolinti vyriausybei 56,7 mln. Eur. Vidutinis svertinis pelningumas buvo minus 0,064%.

Tai buvo anksčiau išplatintos emisijos papildymo aukcionas. Prieš beveik 4 savaites ši emisija papildyta su minus 0,056% vidutiniu pajamingumu. Pirmą kartą Vyriausybė už neigiamas palūkanas beveik 3 metams pasiskolino rugpjūčio pabaigoje. Tada pasiskolinta už minus 0,055% palūkanas.

Justinas Milašauskas, „DNB Markets“ skolos vertybinių popierių skyriaus vadovas, tokią žemą skolinimosi kainą šįryt aiškina išaugusia bankų paklausa trumpo laikotarpio skolos vertybiniams popieriams. Po pirmojo Seimo rinkimų turo ryškėjantis politinių jėgų persiskirstymas, pasak p. Milašausko, dar neturėjo įtakos skolinimosi kainai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Ne, taip toli nežiūrėčiau. Tik paklausa-pasiūla. Palyginti su beveik prieš 4 savaites buvusiu aukcionu tiems patiems popieriams, buvo didesnė paklausa, dėl to ir labiau neigiami pajamingumai dabar. Šiems specifiniams vietiniams trumpo laikotarpio popieriams beveik nepersiduoda (kredito rizikos vertinimas ir pasaulinių rinkų įtaka – VŽ)“, – sako p. Milašauskas.

Patraukliau investuotojams

Pasak jo, šiandien su antrinėje rinkoje prekiaujamų tarptautinių Lietuvos vyriausybės obligacijų pajamingumais reikšmingesnių pokyčių nebūta. Tačiau ilgainiui, jei būtų suformuota finansinės drausmės labiau paisanti Vyriausybė, Lietuvai atsiveria galimybės skolintis pigiau.

„Viskas atsiremia į keletą labiausiai matomų rodiklių, į kuriuos dažnas portfelio valdytojas ar investuotojas žiūri, – bendra skola nuo BVP, biudžeto deficitas ar perviršis, nedarbo rodiklis ir kiti. Tai yra keletas rodiklių, kurie priklauso nuo politikos, – komentuoja p. Milašauskas. – Potencialiai nauja Vyriausybė be socialdemokratų, kurioje yra protingų, išsilavinusių žmonių, laikytųsi drausmės. O rinkoms svarbiausia – drausmė ir prognozuojamumas. Tai turėti yra visi šansai, ir tas leis Lietuvos tarptautinėms obligacijoms būti sąlyginai patrauklioms iš fundamentalios pusės.“

Padidėjęs patrauklumas investuotojų akyse atitinkamai atpigintų skolinimąsi. Investuotojams, jau turintiems Lietuvos VVP, atsivertų jų investicijos brangimo perspektyva.

„Gerai investuotojui, kuris jau yra investavęs į Lietuvos obligacijas, nes pusmečio-metų bėgyje jos galbūt turėtų tendenciją pabrangti labiau negu regione, pavyzdžiui, latvių ar lenkų (VVP – VŽ)“, – svarsto „DNB Markets“ skolos vertybinių popierių skyriaus vadovas.

Pasak p. Milašausko, ryškesnė reakcija rinkoje su Lietuvos tarptautiniais skolos VP, galima nebent po antrojo turo, kai aiškesnė taps Vyriausybės sudėtis ir programinės nuostatos dėl viešųjų finansų.

„Artimiausias dvi savaites dar nebus aiškesnės krypties. Jei yra koks stambesnis investuotojas, kuris svarstytų investuoti 50-100 mln. Eur į Lietuvos tarptautines emisijas, jam pačiam vertėtų dar palaukti porą savaičių“, – sako „DNB Markets“ skolos vertybinių popierių skyriaus vadovas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Pasimetusiose biržose padrąsinančios analizės „Apple“ investuotojams Premium

Penktadienį rinkoms nepavyko rasti krypties po brutalaus pirmojo šių metų pusmečio, investuotojams...

Rinkos
2022.07.01
„BaltCap“ Latvijos technologijų bendrovę „Vendon“ parduoda „Azkoyen“ grupei

Didžiausia Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ už neskelbiamą sumą parduoda Latvijos...

Inovacijos
2022.07.01
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“ 2

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
Kaip pavogti dujų gamyklą: Kremlius taikosi išstumti „Shell“, „Mitsubishi“

Rusijos dujų skystinimo gamykla Sachalino saloje, „Sachalin-2“, bus perleista naujai rusiškai bendrovei.

Rinkos
2022.07.01
Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Seimas: nereikės identifikuoti tapatybės keičiančių kripto valiutą iki 700 Eur

Virtualių valiutų operacijų įmonės nuo kitų metų privalės identifikuoti ne visus klientus, ko siekė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Maxima grupei“ piešia daugiau kaip 6% skolinimosi kainą Premium 1

Kapitalo rinką 300 mln. Eur emisijai žvalganti ir milijardines skolinimosi obligacijomis ambicijas turinti...

Rinkos
2022.06.30
Akcijų biržose išsipardavimas nesibaigia, nors yra gerų ženklų dėl infliacijos Premium

Pasaulio akcijų biržų indeksai paplūdę krauju. Infliacijos duomenys kol kas nedžiugina, tačiau leidžia...

Rinkos
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ nemokės dividendų, akcija smuko 30%

„Gazprom“ paskelbus, kad įmonė už 2021 m. dividendų nemokės, bendrovės akcija Maskvos akcijų biržoje smuko...

Rinkos
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku