Vyriausybei už pasiskolinimą primokėjo dar daugiau

Kaip pranešta per biržą, šįryt aukcione Vyriausybė pasiskolino 20 mln. Eur. Investuotojai iš viso troško paskolinti vyriausybei 56,7 mln. Eur. Vidutinis svertinis pelningumas buvo minus 0,064%.

Tai buvo anksčiau išplatintos emisijos papildymo aukcionas. Prieš beveik 4 savaites ši emisija papildyta su minus 0,056% vidutiniu pajamingumu. Pirmą kartą Vyriausybė už neigiamas palūkanas beveik 3 metams pasiskolino rugpjūčio pabaigoje. Tada pasiskolinta už minus 0,055% palūkanas.

Justinas Milašauskas, „DNB Markets“ skolos vertybinių popierių skyriaus vadovas, tokią žemą skolinimosi kainą šįryt aiškina išaugusia bankų paklausa trumpo laikotarpio skolos vertybiniams popieriams. Po pirmojo Seimo rinkimų turo ryškėjantis politinių jėgų persiskirstymas, pasak p. Milašausko, dar neturėjo įtakos skolinimosi kainai.

„Ne, taip toli nežiūrėčiau. Tik paklausa-pasiūla. Palyginti su beveik prieš 4 savaites buvusiu aukcionu tiems patiems popieriams, buvo didesnė paklausa, dėl to ir labiau neigiami pajamingumai dabar. Šiems specifiniams vietiniams trumpo laikotarpio popieriams beveik nepersiduoda (kredito rizikos vertinimas ir pasaulinių rinkų įtaka – VŽ)“, – sako p. Milašauskas.

Patraukliau investuotojams

Pasak jo, šiandien su antrinėje rinkoje prekiaujamų tarptautinių Lietuvos vyriausybės obligacijų pajamingumais reikšmingesnių pokyčių nebūta. Tačiau ilgainiui, jei būtų suformuota finansinės drausmės labiau paisanti Vyriausybė, Lietuvai atsiveria galimybės skolintis pigiau.

„Viskas atsiremia į keletą labiausiai matomų rodiklių, į kuriuos dažnas portfelio valdytojas ar investuotojas žiūri, – bendra skola nuo BVP, biudžeto deficitas ar perviršis, nedarbo rodiklis ir kiti. Tai yra keletas rodiklių, kurie priklauso nuo politikos, – komentuoja p. Milašauskas. – Potencialiai nauja Vyriausybė be socialdemokratų, kurioje yra protingų, išsilavinusių žmonių, laikytųsi drausmės. O rinkoms svarbiausia – drausmė ir prognozuojamumas. Tai turėti yra visi šansai, ir tas leis Lietuvos tarptautinėms obligacijoms būti sąlyginai patrauklioms iš fundamentalios pusės.“

Padidėjęs patrauklumas investuotojų akyse atitinkamai atpigintų skolinimąsi. Investuotojams, jau turintiems Lietuvos VVP, atsivertų jų investicijos brangimo perspektyva.

„Gerai investuotojui, kuris jau yra investavęs į Lietuvos obligacijas, nes pusmečio-metų bėgyje jos galbūt turėtų tendenciją pabrangti labiau negu regione, pavyzdžiui, latvių ar lenkų (VVP – VŽ)“, – svarsto „DNB Markets“ skolos vertybinių popierių skyriaus vadovas.

Pasak p. Milašausko, ryškesnė reakcija rinkoje su Lietuvos tarptautiniais skolos VP, galima nebent po antrojo turo, kai aiškesnė taps Vyriausybės sudėtis ir programinės nuostatos dėl viešųjų finansų.

„Artimiausias dvi savaites dar nebus aiškesnės krypties. Jei yra koks stambesnis investuotojas, kuris svarstytų investuoti 50-100 mln. Eur į Lietuvos tarptautines emisijas, jam pačiam vertėtų dar palaukti porą savaičių“, – sako „DNB Markets“ skolos vertybinių popierių skyriaus vadovas.