Antonovas Lietuvos atstovų teisme nesulaukė

Tiesa, tik pradėjus nagrinėjimą buvo nuspręsta Lietuvai duoti laiko susipažinimui su byla – kitas teismo posėdis įvyks spalio 24 d., skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Rusijos žiniasklaida taip pat nurodo, kad teismo posėdyje ketvirtadienį Lietuvos atstovų nebuvo, o p. Antonovas dalyvavo pats asmeniškai.

Lietuva poziciją pateikė

Lietuvos Teisingumo ministerija šiandien savo tinklapyje paskelbė, kad dar rugpjūčio 30 d. gavo iš Maskvos miesto arbitražo teismo rugpjūčio 12 d. nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad šiame teisme yra priimtas p. Antonovo ieškinys prieš Lietuvą, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kurioje atsakovui buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą.

Teisingumo ministerija tikina pateikusi pareiškimą, kuriame informavo teismą, kad, remiantis Lietuvos ir Rusijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kilęs ginčas nepriklauso šio teismo jurisdikcijai ir spręstinas Lietuvos teismuose.

„Be, to Lietuva remiasi tarptautinės teisės garantuojamu valstybės imunitetu nuo Rusijos teismų jurisdikcijos, įskaitant imunitetą nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priverstinio sprendimų vykdymo“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pareiškime taip pat priminta, kad bylai taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, kurioje numatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudarytas arbitražinis susitarimas, todėl visi ginčai dėl investicijų turi būti sprendžiami Tarptautiniame prekybos rūmų Arbitražiniame teisme, o ieškovas pasinaudojo šia galimybe pateikdamas pranešimą siūlydamas sudaryti arbitražinį susitarimą. Tai užkerta kelia ieškinio nagrinėjimui Maskvos miesto arbitražo teisme.

Lietuva taip pat teigia, kad dokumentai jai buvo pateikti nesilaikant procedūrinių reikalavimų.

„Teisingumo ministerija taip pat grąžino Maskvos miesto arbitražo teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties kopiją bei informavo Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją, jog procesiniai dokumentai buvo atsiųsti nesilaikant tarp Lietuvos ir Rusijos galiojančių tarptautinės teisės aktų dėl teisinio bendradarbiavimo ir teisinės pagalbos teikimo nustatytos tvarkos ir šiuose aktuose nustatytų reikalavimų teisinės pagalbos prašymams. Lietuvos teisingumo ministerija paprašė Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją priminti Rusijos Federacijos teisinio bendradarbiavimo subjektams apie galiojantį tarptautinį teisinį reglamentavimą taikomą dokumentų įteikimui“, – aiškina ministerija.

Žada padidinti

Skelbta, kad p. Antonovas Maskvos arbitražui rugpjūčio 5 d. pateikė 40 mlrd. RUB (apie 557 mln. Eur) vertės ieškinį, kuriuo verslininkas iš Lietuvos Teisingumo ministerijos reikalauja atlyginti jam padarytą žalą dėl „Snoro“ nacionalizavimo. Pusės minėtos sumos p. Antonovas reikalauja už esą padarytą žalą jo turtui, dar maždaug 278 mln. Eur – už žalą reputacijai.

Ponas Antonovas taip pat kalba, kad analogišką ieškinį dėl turto praradimo jis gali pateikti ir kaimyninei Latvijai. Anot jo, šiuo metu jo teisininkai „svarsto dėl šio klausimo“.

Neseniai paaiškėjo, kad p. Antovovas planuoja iki 250 mlrd. RUB (3,4 mlrd. Eur) padidinti reikalavimų sumą Lietuvai.

„Turite suprasti, kad tai (Maskvos arbitražo teismui pareikštas 40 mlrd. RUB ieškinys – VŽ) yra tik pirmieji skaičiai, kuriuos įvardijau. Bankas „Snoras“ buvo didelės grupės dalis ir jau įvardyti skaičiai dar išaugs kartais. Aš manau, kad mes kalbėsime apie 230-250 mlrd. RUB vertės reikalavimus prieš Lietuvą“, – duodamas interviu „RIA Novosti“ sakė p. Antonovas.

VŽ primena, kad p. Antonovas ir Raimondas Baranauskas, kitas „Snoro“ akcininkas, pagal tarptautinį arešto orderį 2011-aisiais buvo sulaikyti Jungtinėje Karalystėje. Iki teismo sprendimo, ar išduoti p. Antonovą Lietuvai, šis buvo paleistas už užstatą.

Po Lietuvai palankaus sprendimo 2015 m. vasarą bankininkai pabėgo, manoma, į Rusiją.

Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis teismas nusprendė, p. Antonovas, taip pat ir „Latvijas Krajbanka“ akcininkas, šiam padarė 87,6 mln. Eur nuostolių ir turi juos atlyginti.