Prekybos instrumentai: kaip išsirinkti akcijas jūsų investicijoms?

Tarp investuotojų populiarūs ir ETF

Investuotojai, naudojantys DNB Trade platformą, dažnai investuoja į biržoje prekiaujamus fondus (angl. Exchange Traded Fund – ETF). ETF yra fondas, kurio vienetais biržoje prekiaujama kaip akcijomis, tačiau tuo pat metu jis suteikia galimybę vienu sandoriu investuoti į skirtingas įmones, žaliavas ar kitas finansines priemones.

Priklausomai nuo konkretaus pasirinkimo, ETF gali būti su finansiniu svertu (angl. leverage) ir net apversti (angl. inverse). Finansinis svertas padidina ETF rezultatą. Pavyzdžiui, jeigu yra perkamas akcijų indekso x2 ETF, tai reiškia, kad jo rezultatas procentine išraiška bus dvigubai didesnis nei akcijų indekso, t.y. indeksui pakilus 10 proc., ETF kaina pakiltų 20 proc.; ir atitinkamai indeksui krentant –fondo vertė mažėtų dvigubai tiek. Apversto ETF vertė kinta priešingai biržos indeksui ar numatytajam akcijų kursui. Naudojant tą patį pavyzdį, indekso vertei sumažėjus 10 proc., apversto ETF, orientuoto į šį indeksą, vertė pakiltų 10 proc.

Stebėdami mūsų klientų aktyvumą matome, kad klientų pasirinkimas tarp ETF ir akcijų yra tolygiai pasiskirstęs. Dažniausiai pasirenkami ETF, kurie seka žaliavų kainas arba akcijų indeksus.

Nurodyti, kurios akcijos populiariausios, yra labai sunku, nes investuotojai renkasi labai skirtingas įmones. Ne stipri, tačiau pastebima investavimo į akcijas tendencija yra ta, kad dalis investuotojų investuoja į naujienų centre dėl labai gerų rezultatų esančių įmonių akcijas. Dažnai akcijų pirkėjai investuoja į „Microsoft“, „Amazon“ ar „Facebook“, tarsi bandydami įšokti į važiuojantį traukinį, nes tikisi kad įlipo ne paskutinėje stotelėje, ir kelionė šiuo traukiniu dar suteiks jiems progų užsidirbti. Kiti renkasi įmones, kurios tuo metu skelbia apie prastus rezultatus (pavyzdžiui, „DeutscheBank“ arba „Apple“),taip bandydami nuspėti kainos „duobę“ ir tikėdamiesi, kad kaina žemiau nenukris ir pradės kilti.

Nemaža investuotojų dalis savo portfelį sudaro iš akcijų ir ETF bei naudoja jį kaip užstatą prekybai sandoriais dėl kainų skirtumo (angl. Contracts for Difference – CFD).

CFD: Kas negalima JAV, galima Lietuvoje

Sandoris dėl kainų skirtumo yra išvestinis sandoris, kur pirkėjas ir pardavėjas susitaria sumokėti kainų skirtumą tarp akcijos, ETF‘o ar indekso (t.y. pagrindinės priemonės) pradinės kainos ir jų kainos sandoriui pasibaigus. Jeigu akcijos, ETF‘o ar indekso pradinė kaina padidėjo, CFD pirkėjas uždirbs pelno, jeigu kaina sumažėjo – jis turės sumokėti CFD pardavėjui neigiamą skirtumą.

Kuo išskirtiniai yra CFD sandoriai? Tuo, kad jie leidžia spekuliuoti akcijų ar ETF kainomis be poreikio turėti pagrindinės priemonės turto nuosavybės teisę. Kitaip tariant, prekiaujama ne pačiais vertybiniais popieriais, o jų kainos pokyčiu.

Kitas prekybos CFD sandoriais ypatumas yra tas, kad jų prekyboje naudojamas finansinis svertas, kuris leidžia dalyvauti finansinių priemonių rinkoje įmokėjus tik dalį pinigų, taip vadinamą maržą arba užstatą. Maržos reikalavimai yra nustatomi atsižvelgiant į finansinės priemonės kapitalizaciją, svyravimą, kredito reitingą, likvidumą ir kainų spragų tendenciją. Finansinis svertas suteikia galimybę užsidirbti gerokai didesnį pelną, bet tuo pačiu metu reiškia ir didesnę riziką patirti nuostolių, kurie gali viršyti net investuotojo turimą nuosavą kapitalą.

Dar vienas minėtinas CFD sandorių ypatumas - galimybė pasinaudoti akcijų, ETF ar indeksų kainų kritimu, nes CFD sandorius galima ne tik pirkti pasinaudojant kainų kilimu (t.y. atidaryti ilgą poziciją), bet ir juos parduoti, pasinaudojant kainų kritimu (t.y. atidaryti trumpą poziciją).

Įdomu tai, kad CFD sandoriais draudžiama prekiauti JAV piliečiams. Šis draudimas atsirado 2010 metais, kai buvo priimtas Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos aktas (angl. Dodd-Frank Wall Street Reformand Consumer Protection Act). Pagal šį aktą, CFD sandoriai atitinka pinigų srautų apsikeitimo sandorio (angl. SWAP) apibūdinimą, ir todėl reikalaujama prieš siūlant šiuos sandorius investuotojams žinoti jų pilietybę.

Ką geriau rinktis savo investicijoms?

Klientams visuomet pirmiausiai siūlome įvertinti norimo sudaryti sandorio tikslus. Jeigu norite atidaryti trumpą poziciją, tuomet CFD greičiausiai bus vienas iš patraukliausių būdų tai padaryti, kartais gal net ir vienintelis. Tiesa, laikyti ilgalaikę CFD poziciją gali būti brangu dėl finansavimo sąnaudų, kurios yra skaičiuojamos perkeliant turimą poziciją iš vienos dienos į kitą.

Įvertinus finansavimo sąnaudas, reikėtų atkreipti dėmesį ir į komisinius mokesčius. Aišku, prekiaujant CFD sandoriais ir naudojant finansinį svertą, galima sudaryti gerokai didesnės apimties sandorį ir tuomet mokesčių dalis bus proporcingai nedidelė, tačiau tuo pat metu finansinis svertas reiškia ir labai didelę riziką, kurią yra būtina įvertinti ir suprasti prieš sudarant sandorį. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su ESMA, yra parengęs įspėjimą neprofesionaliems investuotojams dėl CFD sandorių. Šis įspėjimas padės investuotojams suprasti, kas yra CFD ir kokie yra pagrindiniai investavimo į CFD rizikos veiksniai.

Investuojant itin svarbu gerai suvokti, kaip veikia finansinė priemonė, kuria norite prekiauti, kokie yra pasirinktos finansinės priemonės privalumai ir trūkumai, kokią riziką prisiimsite prekiaudami šia finansine priemone ir kokie prekybos mokesčiai yra taikomi. Tuomet priimti sprendimus dėl investavimo į atitinkamas finansines priemones bus daug paprasčiau.

Nerekomenduojame rinktis finansinių priemonių, kurių gerai nesuprantate. O jei norite įgyti arba pagilinti savo žinias investavimo srityje, siūlome skirti tam pakankamai laiko ir paieškoti daugiau informacijos internete Taip pat, visuomet galima išbandyti „demo“ prekybos sąskaitas, kurios leidžia realiose rinkos situacijose išbandyti prekybą skirtingomis finansinėmis priemonėmis ir suprasti jų veikimo principus.

www.dnbtrade.lt