„Latvijas Gaze“ reorganizacija: investuotojai ieško pasipelnymo

Publikuota: 2016-08-18
Juditos Grigelyt?s (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelyt?s (VŽ) nuotr.

Latvijos dujų bendrovės surengtas internetinis seminaras tapo proga investuotojams sužinoti tiek apie bendrovės perspektyvas po artėjančios reorganizacijos, tiek ir apie savo pačių likimą skaidant bendrovę. Keletas dalykų išsineštinai iš „Latvijas Gaze“ seminaro.

Pagal Europinius reikalavimus, arba kitaip Trečiąjį energetikos paketą, perkeltą į Latvijos įstatymus, greitai turės būti atskirtos gamtinių dujų prekybos ir skirstymo veiklos nuo dujų perdavimo ir saugojimo. Procesas perskels „Latvijas Gaze“ ir atsilieps visiems jos akcininkams. Energetikės pertvarka sukurs naują įmonę „Conexus Baltic Grid“, į kurią bus perkelta dujų perdavimo ir saugojimo veikla.

Apie tai bendrovių perspektyvas ir kaip reorganizacijos labirintuose susigaudyti „Latvijas Gaze“ akcininkams, internetiniame seminare investuotojams kalbėjo Zane Kotane, bendrovės valdybos narė.

Dvi galimybės

„Lietuvos dujų“ skaidymo procesas įvyko paprasčiau ir be didelių vargų smulkiesiems akcininkams, tačiau smulkiesiems kaimynų dujų bendrovės akcininkams miegojimas gali kainuoti arba prarastą dalį turto, arba gali atnešti uždarbio galimybių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Esamiems „Latvijas Gaze“ akcininkams reorganizacijos proceso metu įmanomos dvi galimybės – pritarti reorganizacijai ir tapti naujai kuriamos bendrovės „Conexus Baltic Grid“ akcininkais, į kurią perkeliamas dujų perdavimo ir saugojimo verslas, arba akcininkų susirinkime balsuoti prieš reorganizaciją, arba prieš naujos bendrovės įstatus „Conexus Baltic Grid“ steigiamajame akcininkų susirinkime.

Pirmuoju atveju akcininkai gali arba fiziškai balsuoti susirinkime už reorganizaciją, arba raštiškai iki rugsėjo 2 d. vyksiančio „Latvijas Gaze“ akcininkų susirinkimo patvirtinti norą tapti naujos bendrovės akcininkais.

„Turite imtis veiksmų, neįmanoma, kad tiesiog sėdėtumėte nieko nedarydami ir automatiškai taptumėte naujos bendrovės akcininkais", – sakė p. Kotane.

Balsavusieji – šiuo atveju būtinas fiziškas akcininko arba jo įgalioto atstovo dalyvavimas susirinkime – prieš reorganizaciją arba prieš naujos bendrovės įstatus galės reikalauti kompensacijos.

„Svarbu tai, kad šios kompensacijos bus prašoma per du mėnesius nuo „Conexus Baltic Grid“ įregistravimo. Darant prielaidą, kad steigiamasis susirinkimas įvyks šių metų pabaigoje, tai reiškia, kad kompensacijos reikės pareikalauti pirmaisiais 2017 m. mėnesiais – sausį, vasarį“, – aiškino p. Kotane.

Ji pabrėžė, kad kompensacija neturėtų būti suprantam kaip siūlymas supirkti akcijas, todėl ji būtų nustatoma ne pagal vertybinių popierių prekybą reglamentuojančius įstatymus, o pagal komercinius įstatymus, kurie sako, kad „kompensacija yra nustatoma pagal kompanijos likvidacinę vertę“.

„Tai reiškia, kad bus samdomas nepriklausomas vertintojas nustatyti likvidacinei vertei“, – sakė p. Kotane ir pabrėžė, kad kompensacijos galės reikalauti tik „Latvijas Gaze“ akcininkai, balsavę prieš bendrovės reorganizaciją arba prieš „Conexus Baltic Grid“ įstatus.

„Sakykime, kad jūs nusprendėte, kad esate prieš ir nieko nedarote, tada pagal įstatymus jums kompensacija nepriklausys. Taigi jei esate prieš (reorganizaciją – VŽ), privalote balsuoti prieš, kas reiškia, kad jūs arba jūsų atstovas privalote fiziškai atvykti į susirinkimą“, – sakė p. Kotane.

Uždarbio potencialas

Dalis rinkos dalyvių „Latvijas Gaze“ skaidymo procese pamatė uždarbio galimybę, jeigu būtų balsuojama prieš bendrovės reorganizaciją ir reikalaujama kompensacijos. Esą kompensacijos atveju prieš reorganizaciją balsavę akcininkai galėtų gauti daugiau nei akcijos vertos biržoje.

„Situacija įdomi. Atrodo, kad yra potencialas nemažai grąžai. Jeigu nenorime naujų akcijų (atskiriamos „Conexus Baltic Grid“ – VŽ) ir balsuojame prieš, ir gauname teisę, kad iš mūsų tas akcijas išpirktų, labai įdomu, kokia būtų pasiūlyta kaina. Jeigu siūlytų pagal įmonės buhalterinę vertę, ji būtų keliasdešimt procentų didesnė. Gal pirkėjai žiūri iš tos pusės, – svarsto Domas Klimavičius, Šiaulių banko finansų makleris. – Daug dar neaiškumų, ir tiems, kurie smulkiau ir geriau nežino, geriau nedalyvauti šitame procese, nes Latvija garsėja tuo, kad tokie sprendimai nenuosekliai priimami.“

„Bloomberg“ duomenimis, šiuo metu „Latvijas Gaze“ akcijų kainos ir buhalterinės vertės santykis siekia apie 0,6, t.y. akcijos kainuoja pigiau jų buhalterinės vertės.

Susidomėjimą galimu pasipelnymu iš kompensacijos signalizuoja ir klausimų gausa apie tai, ypač, ar likvidacinė vertė būtų lygi buhalterinei, ar su EBITDA pelnu susietas daugiklis. Pasak p. Kotane, tai vienas dažniausiai investuotojų užduodamų klausimų.

„Kompensacija bus nustatoma pagal likvidacinę grynojo turto vertę. Įstatyme nėra apibrėžiama daugiau detalių, kaip likvidacinė vertė turi būti apskaičiuojama, – aiškina p. Kotane. – Daugiau patirties esame nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje likvidacinė vertė priklauso nuo operatyvaus turto pardavimo (galimybės – VŽ).“

Ji primena, kad „Latvijas Gaze“ atveju didžioji turto dalis yra ilgalaikis materialusis turtas, arba daugiausiai vamzdynai.

„Didelis klausimas, kokia yra po žeme esančių vamzdynų likvidacinė vertė. Mes nusprendėme, kad jeigu bus balsuojama prieš (reorganizaciją – VŽ) ir mums teks nustatyti likvidacinę vertę, bus samdomas nepriklausomas vertintojas“, – sakė p. Kotane.

Tiesa, net ir apsisprendusieji dėl tokio statymo neturėtų tikėtis greito uždarbio. Pasak valdybos narės, kompensacijos anksčiausiai būtų galima tikėtis kitų metų kovą.

Lietuvoje „Latvijas Gaze“ akcininkais yra per 100 investuotojų.

„INVL Asset Management“ valdomas „INVL Baltijos fondas“ ne per seniausiai pasipildė savo portfelį „Latvijas Gaze“ akcijomis. Vaidotas Rūkas, „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas, VŽ nenorėjo komentuoti, kokį sprendimą dėl akcijų priims bendrovė, kad nebūtų padarytas poveikis rinkai, kuris būtų nenaudingas fondui.

„Seminaras iškėlė daugiau klausimų, nes patvirtino, kad dar niekas neaišku – ar nauja įmonė bus listinguota, lieka neaišku, kokia bus kompensacija“, – vertino p. Rūkas.

„Conexus Baltic Grid“ likimas

Neaiškumas dėl to, ar „Conexus Baltic Grid“ akcijomis bus prekiaujama biržoje, tebeišlieka, mat tai jau būsiąs naujai įkurtos bendrovės akcininkų sprendimas steigiamajame suvažiavime.

„Pagrindiniai „Latvijas Gaze“ akcininkai, kurie bus ir pagrindiniai „Conexus Baltic Grid“ akcininkai, tikriausiai turės pasitraukti iš kompanijos per metus, todėl tai priklausys nuo naujųjų akcininkų sprendimo – ar kompanija bus kotiruojama biržoje, ar ne, – sakė p. Kotane. – Tačiau noriu pabrėžti, kad tai bus atviras pasirinkimas, todėl bet kuriuo metu bet kuri kompanija gali nuspręsti būti kotiruojama arba Rygos biržoje, arba kitoje pasaulio biržoje.“

Verslo perspektyvos

Lietuvos dujų jungtis su Lenkija, vamzdynai tarp Estijos ir Suomijos su „Latvijas Gaze“ išskaidymu liberalizavus Latvijos dujų rinką, šiai bendrovei, pasak p. Kotane, gali turėti teigiamą poveikį.

„Didžiąja dalimi „Latvijas Gaze“ yra prekiautojas dujomis, todėl jungtys mus suteikia naujų tiekimo galimybių, konkurencijos, leidžia pasiekti naujas rinkas“, – sakė p. Kotane.

Savo ruožtu „Conexus Baltic Grid“ atžvilgiu, atsakymas dėl bendrovės verslo perspektyvų nebuvo užtikrintas.

„Bet kuri jungtis yra sąnaudos. Pažvelgus į rinkas, kuriose apimtis (dujų pardavimo – VŽ) mažėja, o jungtys jose yra jau pastatytos, jos lemia didesnius tarifus. Visada turi būti racionalus skaičiavimas, kai jungtys yra naudingos, ir kada tik padidina dujų (galutinę – VŽ) kainą“,– sakė „Latvijas Gaze“ valdybos narė.

Ji prognozuoja, kad po liberalizavimo į Latvijos rinką atkeliaus ne tik Lietuvos ir Estijos dujų prekybos įmonės, bet ir kitos Latvijos dujų prekybos įmonės. Tačiau ir pati „Latvijas Gaze“, pasak valdybos narės, ieško galimybių prekiauti už Latvijos ribų – Lietuvoje ir Estijoje.

„Turime keletą privalumų – esame vienintelis dujų prekybininkas regione, turintis ilgalaikius tiekimo susitarimus. Taip pat naudosimės Inčukalnio saugykla. Tiesa, ji bus prieinama kiekvienam prekybininkui, tačiau mes turime patirties ja naudojantis. Būsime pajėgūs užtikrinti, kad dujos būtų tiekiamos ir šaltos žiemos sąlygomis“, – sakė p. Kotane.

„Conexus Baltic Grid“ dividendų politika

Atskirtoji bendrovė, kaip galima suprasti iš valdybos pareiškimų, turėtų pratęsti „Latvijas Gaze“ būdingas dalinimosi pelnu tradicijas.

„Latvijas Gaze“ valdybos narė sakė nematanti priežasčių, kodėl „Conexus Baltic Grid“ negalėtų mokėti dividendų.

„Istoriškai „Latvijas Gaze“ mokami dividendai atkeliaudavo iš visų keturių veiklos segmentų. Į naują kompaniją perkeliami segmentai yra reguliuojama veikla. Todėl vertinant iš rizikos perspektyvų, nematau priežasčių, kodėl naujoji kompanija ateityje negalėtų būti pajėgi mokėti dividendus“, – sakė p. Kotane.

Atsakydama į klausimą, kaip užsienio investuotojai galės gauti „Conexus Baltic Grid“ dividendus, jei bendrovės nebūtų kotiruojama, p. Kotane sakė, kad „Latvijas Gaze“ bandys susisiekti su norą tapti „Conexus Baltic Grid“ akcininkais išreiškusiais investuotojais, kad gautų jų sąskaitas dividendams pervesti.

Akcininkų pasitraukimas

Įgyvendinant veiklų atskyrimą, nuo „Latvijas Gaze“ turės ne tik būti atskirta dujų perdavimo ir saugojimo veikla, tačiau iki kitų metų pabaigos pagrindiniai „Latvijas Gaze“ akcininkai nebegalės kontroliuoti ir „Conexus Baltic Grid“. Ponia Kotane teigia, kad savo akcijas per ateinančius metus teks parduoti „Gazprom“ (34%), „Uniper“ – buvusiam E.ON (18,26%) ir „Rosneft“ valdomai „Itera Latvija“ (16%).

„Kiekvienam akcininkui atskirai teks pasirūpinti akcijų pardavimu. Bendrovės valdyba su akcijų pardavimo procesu nesusijusi. Nežinome, kokie potencialūs pirkėjai kalbasi su jais (pagrindiniais akcininkais – VŽ)“, – sakė p. Kotane.

Prieš seminarą bendrovė paskelbė išsamius pirmojo pusmečio veiklos rezultatus. Per pusmetį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, gamtinių dujų vartotojams pardavimai augo 15,7%, iki 728 mln. kubinių metrų. Tačiau nepalankios dujų kainų pasaulinės tendencijos lėmė, kad palyginamuoju laikotarpiu pajamos krito nuo 235 mln. Eur iki 212 mln. Eur.

Tačiau bendrovei pavyko padidinti EBITDA pelną nuo 48,3 mln. Eur iki 49,9 mln. Eur. Grynasis pelnas didėjo nuo 26,684 mln. Eur iki 26,824 mln. Eur.

„Lartvijas Gaze“ pakvietus akcininkus raštiškai kreiptis dėl atskiriamos bendrovės akcijų ir išaugus neapibrėžtumui dėl reorganizacijos, prekybos aktyvumas bendrovės akcijomis išaugo, jų kaina nuo liepos vidurio krito apie 5%.

infogr.am::df5de73b-c875-4c5f-ba93-f530c1a7e4b3

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Pasimetusiose biržose padrąsinančios analizės „Apple“ investuotojams Premium

Penktadienį rinkoms nepavyko rasti krypties po brutalaus pirmojo šių metų pusmečio, investuotojams...

Rinkos
2022.07.01
„BaltCap“ Latvijos technologijų bendrovę „Vendon“ parduoda „Azkoyen“ grupei

Didžiausia Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ už neskelbiamą sumą parduoda Latvijos...

Inovacijos
2022.07.01
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“ 2

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
Kaip pavogti dujų gamyklą: Kremlius taikosi išstumti „Shell“, „Mitsubishi“

Rusijos dujų skystinimo gamykla Sachalino saloje, „Sachalin-2“, bus perleista naujai rusiškai bendrovei.

Rinkos
2022.07.01
Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Seimas: nereikės identifikuoti tapatybės keičiančių kripto valiutą iki 700 Eur

Virtualių valiutų operacijų įmonės nuo kitų metų privalės identifikuoti ne visus klientus, ko siekė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Maxima grupei“ piešia daugiau kaip 6% skolinimosi kainą Premium 1

Kapitalo rinką 300 mln. Eur emisijai žvalganti ir milijardines skolinimosi obligacijomis ambicijas turinti...

Rinkos
2022.06.30
Akcijų biržose išsipardavimas nesibaigia, nors yra gerų ženklų dėl infliacijos Premium

Pasaulio akcijų biržų indeksai paplūdę krauju. Infliacijos duomenys kol kas nedžiugina, tačiau leidžia...

Rinkos
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ nemokės dividendų, akcija smuko 30%

„Gazprom“ paskelbus, kad įmonė už 2021 m. dividendų nemokės, bendrovės akcija Maskvos akcijų biržoje smuko...

Rinkos
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku