Perkaitusi Švedijos būsto rinka: ne pirmą kartą ant to paties grėblio

Publikuota: 2016-06-01
Dr. Mantas Valužis, UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas, Vilniaus kolegijos docentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Dr. Mantas Valužis, UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas, Vilniaus kolegijos docentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Verslo konsultantas

Dėl didelių investicijų užsienio rinkose Švedijos bankų sektorius yra stipriai išplėtotas: paskutiniais duomenimis, viso sektoriaus valdomo turto vertė daugiau kaip 3,5 karto viršijo Švedijos BVP. Be to, dar ir koncentruotas – ryškiai dominuoja keturi stambūs tarpusavyje tampriai susiję žaidėjai: „Handelsbanken“, „Nordea“, SEB ir „Swedbank“.

Nors šių institucijų patikimumas yra išbandytas, vis dėlto, tai lemia ypatingą sisteminę riziką. Kita vertus, būsto paskolos sudaro reikšmingą Švedijos bankų išduotų paskolų dalį, todėl jie yra jautrūs šios šalies būsto rinkos pokyčiams. Šios paskolos didžiąja dalimi finansuotos finansų rinkose išleidžiant obligacijas su užstatu, o užstatas yra hipoteka, t.y. padengtos būsto paskolomis. Tai reiškia, kad bankai yra gana stipriai priklausomi ir nuo padėties finansų rinkose, ir nuo būsto rinkos situacijos bei investuotojų pasitikėjimo.

Kadangi didžioji dalis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų yra artimai susiję su patronuojančiosiomis institucijomis, įsikūrusiomis Šiaurės Europoje, jiems turėtų neigiamos įtakos ir nepalankūs įvykiai šiame regione. Tačiau paskutiniaisiais metais Lietuvos bankų sektoriaus skolinimo priklausomybė nuo užsienio kreditorių yra kiek sumažėjusi ir dėl to tapusi labiau subalansuota, lyginant su laikotarpiu iki 2008 m. prasidėjusios krizės, todėl daugiau nuogąstavimų keltų vietos ekonominės problemos: kol kas netvarus eksportas ir potencialūs nesubalansuotumai vietos būsto paskolų rinkoje, taip pat nestabilumas kitose kaimyninėse šalyse, dėl kurių nuogąstaujantys Šiaurės šalių bankų strategai sumanytų reikšmingą investuoto kapitalo dalį staigiai susigrąžinti ir iš Baltijos šalių kaip gana rizikingų ir ne itin patrauklių rinkų (taip jau yra nutikę giliausiais finansų krizės laikais) arba sustabdyti investavimo planus jose.

Tačiau stipriai tikėtina, kad išryškėjus bent menkiausiems finansinės įtampos požymiams Šiaurės šalių būsto paskolų rinkoje, patronuojančiųjų bankų apetitas rizikingoms investicijoms Baltijos šalyse sumažėtų. Be to, taip pat tikėtina, kad tokiomis aplinkybėmis patronuojamiems bankams atsirastų poreikis savarankiškai pasirūpinti savo investicijų finansavimu finansų rinkose, ir tai galėtų didinti jų veiklos sąnaudas bei branginti paskolas. Ko gero, toks scenarijus būtų pati ryškiausia pasekmė Baltijos šalims, jei Švedijoje (taip pat ir kitose Šiaurės Europos šalyse) perkaitusi nekilnojamojo turto rinka sukeltų didesnę finansinę įtampą.

Ne pirmas atvejis

Panašu, kad savo prigimtimi ši potenciali finansinė įtampa Švedijoje būtų „eilinė“.

Švedijos vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos turi nemažai patirties valdydamos panašias krizes, nes finansinių neramumų, susijusių su būsto paskolų rinkos nestabilumu, Švedijoje yra pasitaikę ir anksčiau. 1990-1993 m. trukusi krizė grėsė ir Švedijos kronos stabilumui, tačiau įvykiai susiklostė palankiai, nes problemos buvo sprendžiamos ryžtingai, ir nemaža bankų sektoriaus dalis buvo laikinai nacionalizuota.

1991 m. Švedijos bankinė krizė išskiriama kaip viena efektyviausiai ir greičiausiai suvaldytų krizių. Pastaroji finansų krizė Šiaurės šalyse nebuvo itin gili dėl apdairios bankų investavimo politikos, be to, ji buvo sėkmingai pažabota vyriausybės ir pačių bankų pastangomis.

Tikėtina, kad esant reikalui Švedijos vyriausybei (kaip ir ankstesniais atvejais) pakaktų politinės valios ir susitelkimo priimti ryžtingus sprendimus, o galimai jie jau yra apsvarstę veiksmų planą, jei situacija bankų sektoriuje klostytųsi nepalankiai. Matyt, ir vėl būtų panaudota svari valstybės parama, suteikianti rinkoms stabilumo ir pasitikėjimo bei eliminuojanti indėlininkų panikos riziką.

Įsigaliojo rezervo reikalavimas

Vertėtų prisiminti, kad 2014 m. buvo griežtinami kapitalo reikalavimai Švedijos bankams. 2015 m. keturiems didiesiems bankams pradėtas taikyti 3 proc. sisteminės rizikos rezervas, taip pat sugriežtintas būsto paskolų kredito rizikos vertinimas taikant vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą: nustatytas minimalus toleruojamas rizikos svoris – 25 proc. (tiesa, pati priežiūros institucija konstatuoja, kad to nepakanka).

Be to, 2015 m. rugsėjį įsigaliojo 1 proc. anticiklinis kapitalo rezervas, kurį planuojama padidinti iki 1,5 proc. netrukus (trečiąjį 2016 m. ketvirtį). Norvegijos bankams 1 proc. anticiklinis kapitalo rezervas įsigaliojo nuo 2015 m. liepos mėn. Danijoje bankams ketinama nustatyti sisteminės rizikos atsargos. Panašu, kad ir priežiūros institucijos, ir pačios finansų institucijos atsakingai vertina potencialią riziką ateityje, tačiau ar to atsargumo pakaks, parodys ateitis. Tokie kapitalui keliami griežti reikalavimai apribojo intensyvaus kreditavimo politiką, ir dėl to paskolų portfelių raida yra labiau subalansuota.

Visos šios priemonės lemia, kad Šiaurės šalių bankų kapitalo pakankamumas ir toliau išlieka vienas didžiausių Europoje. Tokai apdairi politika lemia, kad patronuojami bankai Baltijos šalyse taip pat turi dideles kapitalo atsargas, todėl yra neblogai apsiruošę finansiniams sukrėtimams, jei to reikėtų.

Kokia nauda Lietuvai

Iš pažiūros Lietuvai bręstanti įtampa Švedijoje nėra tokia svarbi, nes šiuo metu rinkai būdingas perteklinis likvidumas, o paskolų portfelis auga gana nuosaikiai. Taip pat tikėtinas nuosaikus ekonomikos augimas nerodo, kad kreditavimo procesai turėtų gerokai paspartėti.

Net ir nepalankus scenarijus Švedijoje Lietuvai tam tikra prasme būtų naudingas. Visų pirma tai dar kartą suteiktų galimybę labiau subalansuoti Lietuvos įmonių ir namų ūkių skolinimąsi ir skatintų efektyvesnį indėlių perskirstymą investicijoms. Dar neužmiršti finansiniai sukrėtimai yra pamokę nemažą dalį įmonių bei namų ūkių skolintis atsakingai ir tinkamai pagrįsti investavimo poreikį. Paskutiniaisiais metais iki rekordinio lygio išaugusi indėlių apimtis rodo, kad vidaus rinkoje taip pat yra rezervų, kuriais galima remtis siekiant labiau subalansuoti paskolų finansavimą. Gal tai išjudintų indėlių palūkanų normas, ir ši investavimo priemonė atgautų savo įprastą patrauklumą. Kita vertus, gal tai paskatintų operatyviau ir iš esmės pertvarkyti kredito unijų sektorių siekiant išvengti didesnių problemų artimoje ateityje.

Kad lietuviškos kilmės kapitalas būtų naudojamas finansuoti dėl perkaitusios būsto rinkos kilusias problemas Šiaurės šalyse, itin mažai tikėtina, nors teoriškai ir įmanoma. Manyčiau, tai būtų visai kraštutinė priemonė, kai jau nebeveiktų visi kiti iki tol taikyti apsaugos nuo rizikos mechanizmai.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Biržose – bankų rezultatų metas ir „Coinbase“ debiutas  Premium

Akcijų biržose JAV prasideda pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimas ir prasideda puikius rezultatus...

Rinkos
2021.04.14
 „Coinbase“ biržoje debiutavo 99,6 mlrd. USD įverčiu

Didžiausia JAV kriptovaliutų birža trečiadienį debiutavo „Nasdaq“ akcijų biržoje. Prekybos pradžioje bendrovė...

Rinkos
2021.04.14
Patvirtintas „fintech“ priemonių planas, žadamas paprastesnis reguliavimas

Vyriausybė patvirtino atnaujintą 2021 m. „fintech“ priemonių planą, kuriame numatytos 4 užduotys: plėtoti...

Inovacijos
2021.04.14
„Evernord“ fondas Rygoje įsigijo biurų pastato projekto kontrolinį akcijų paketą 1

Investicijų bendrovės „Evernord Asset Management“ fondas įsigijo Latvijos sostinėje Rygoje statomo biurų...

Statyba ir NT
2021.04.14
„Coinbase“ listingavimo įelektrintas bitkoinas lipa dar aukščiau 5

Trečiadienį Niujorke, „Nasdaq“ akcijų biržoje, turėtų prasidėti prekyba didžiausios JAV kriptovaliutų biržos...

Rinkos
2021.04.14
Finansų ministerija prognozuoja, kad „fintech“ šiemet augs 15%

Finansinių technologijų („fintech“) sektoriui Lietuvoje pernai augus 10%, šiemet tikimasi 15% augimo – tiek...

Inovacijos
2021.04.14
Kinija įspėjo šalies technologijų milžines laikytis reikalavimų

Kinijos reguliavimo institucijos įspėjo 34-ias technologijų milžines, įskaitant „Baidu“ ir „Tencent“,...

Inovacijos
2021.04.13
Biržas nugąsdino jei ne infliacija, tai J&J vakcinos tyrimas Premium

JAV akcijų biržos vertino nuosaikius infliacijos rodiklius ir žinias apie laikinai stabdomą skiepyjimą...

Rinkos
2021.04.13
„Air France-KLM“ per naują akcijų emisiją tikisi pritraukti beveik 1 mlrd. Eur

Prancūzijos ir Nyderlandų aviakompanija „Air France-KLM“ pradeda planuotą papildomos akcijų emisijos...

Rinkos
2021.04.13
„Grab“ žengia į rinką didžiausiu istorijoje SPAC sandoriu 

Pietryčių Azijos transporto ir kitų paslaugų bendrovė „Grab“ antradienį pranešė sutarusi į akcijų biržą...

Rinkos
2021.04.13
Bitkoinas pamušė dar vieną rekordą  3

Didžiausia pagal kapitalizaciją kriptovaliuta bitkoinas (BTC) antradienį trumpam pasiekė dar vieną kainos...

Rinkos
2021.04.13
„Utilitas“ ir Talino savivaldybė siūlo išpirkti „Tallinna Vesi“ akcijas 

„Utilitas“ ir Talino miesto savivaldybė pateikė pasiūlymą perimti likusias, bendrovių nekontroliuojamas...

Rinkos
2021.04.13
Užsispyrusiai brangstantis JAV doleris ilgainiui turės atpigti  Premium 1

Netikėtas JAV dolerio brangimas pirmąjį šių metų ketvirį verčia kai kuriuos institucinius investuotojus...

Rinkos
2021.04.13
Kinijos „Ant Group“ bus pertvarkyta į finansų holdingą

Didžiausia Kinijos finansinių technologijų įmonė „Ant Group“, šalies vyriausybės spaudžiama, bus pertvarkyta...

Rinkos
2021.04.12
„Microsoft“ patvirtino perkanti „Nuance“ už 19,7 mlrd. USD 5

„Microsoft“ įsigys dirbtinio intelekto ir debesų kompiuterijos bendrovę „Nuance Communications“ už 19,7 mlrd.

Inovacijos
2021.04.12
Šiaulių banko ir estų statybininkų akcijos atvėso Premium

JAV akcijų biržos nenusikrato infliacijos nerimo, laukiama pirmojo ketvirčio rezultatų sezono starto.

Rinkos
2021.04.12
Vieni iš „Vinted“ investuotojų susidomėjo Estijos startuoliu „Veriff“ – jis pritraukė 69 mln. USD

Tapatybės nustatymo platformą internete sukūręs startuolis „Veriff“ pritraukė B etapo (angl. „Series B“) 69...

Inovacijos
2021.04.12
V. Ušackas: einame ten, kur yra „Airbus“ ir „Boeing“  Premium 16

Nacionalinio saugumo institucijų barjero Lietuvoje eilinį kartą neperlipanti „Avia Solutions Group“ (ASG)...

Logistika
2021.04.12
Vyriausybė beveik 5 metams pasiskolino už neigiamas 0,246% palūkanas

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 4 metams ir 10-čiai mėnesių pasiskolino 65 mln. Eur už vidutines neigiamas...

Rinkos
2021.04.12
Talino uostas siūlo išmokėti 20,25 mln. Eur dividendų 

Talino uosto valdytoja „Tallinna Sadam“ pranešė visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlysianti dividendais...

Rinkos
2021.04.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku