Pensijų kaupimas: nuo sausio 1 d. daliai dirbančiųjų gali sumažėti alga

Atlyginimo sumažėjimo priežastis – naujasis pensijų kaupimo modelis, pagal kurį trečdalis milijono šalies gyventojų dar 2013 m. sutiko prie pensijų kaupimo II pakopos („Sodros“ įmokos dalies) pensijų fonduose prisidėti papildomomis lėšomis iš savo kišenės ir gauti skatinamąją priemoką iš valstybės. 

Per dvejus metus į privataus kaupimo pensijai sistemą įsiliejo naujų darbingo amžiaus žmonių, tad lapkričio pradžioje šalyje jau buvo 511.000 žmonių, kurie prie pensijų kaupimo prisideda papildomomis lėšomis ir gauna skatinamąją priemoką iš valstybės. Iš viso lėšas senatvei II pakopos pensijų fonduose Lietuvoje kaupia 1,2 mln. žmonių, tačiau apie 690.000 pasirinko rinktis minimalų kaupimo būdą, kai papildomu pervedimu prie kaupimo neprisidedama. Žinoma, dalis šių žmonių yra šiuo metu nedirbantys ar emigravę iš Lietuvos visam laikui.

2014–2015 m.­ „Sodra“­ į pensijų fondų dalyvių sąskaitas kas mėnesį pervesdavo po 2% gyventojo atlyginimo prieš mokesčius, o sutikimą dėl papildomo kaupimo pateikę asmenys prie šios pervedimo sumos pridėdavo 1% savo pajamų ir už tai gaudavo 1% skatinamąjį priedą iš valstybės, skaičiuojamą nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Nuo 2016 m. sausio 1 d. „Sodros“ pervedama įmoka nesikeis, tačiau kaupiantysis į pensijų fondą jau turės pervesti 2% savo atlyginimo, o valstybė skatinamąjį priedą padidins iki 2%.

Dar labiau „Sodros“ pervedama įmoka turėtų padidėti 2020 m., kai ji pagal planą pasieks 3,5%. Tačiau tuomet nei kaupiančiojo papildoma įmoka, nei skatinamasis priedas iš valstybės nebedidės.

infogr.am::infogram_0_pensijufondugraza

Kompensuos augimas

Andrius Francas, personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris, pabrėžia, kad 2014-ųjų pradžioje nemaža dalis gyventojų buvo nustebę, kad gavo 1% mažesnį atlyginimą.

„Tad dabar labai svarbu, kad įmonės atlyginimo į rankas sumažėjimą tiems, kam tai aktualu, paaiškintų. Gyventojai turi suprasti, kad sprendimas, kurį jie padarė prieš porą metų, įgauna didesnę materialią prasmę“, – sako p. Francas.

Jis teigia nesitikintis, kad Lietuvos darbdaviai prisiimtų didesnio pervedimo į pensijų fondus naštą ir darbuotojams vien dėl artėjančių pokyčių pensijų kaupimo sistemoje 1% padidintų atlyginimą.

„Kita vertus, to sumažėjimo gal nelabai ir pasijus, nes statistika rodo, kad atlyginimai šiuo metu auga 4–5% metiniu tempu. Darbo užmokesčio didėjimas didele dalimi turėtų kompensuoti didesnius pervedimus į pensijų fondus tiems, kurie pasirinkę papildomą kaupimą“, – sako p. Francas.

Tvarka palankesnė uždirbantiems mažiau

„Di­džiau­sia­ naujiena privataus pensijų kaupimo sistemoje yra ta, kad nėra naujienų. Kitaip tariant, valdžia per pastaruosius metus nesiėmė jokių iniciatyvų keisti privataus kaupimo sistemą. Tai yra labai gerai, nes pagaliau sistema tampa stabilesnė, valstybė pagaliau vykdo pažadus“, – komentuoja Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas.

Pasak jo, dėl nuo kitų metų augsiančių pervedimų privataus pensijų kaupimo mastai Lietuvoje padidės, nes bendras kaupimo lygis būsimai pensijai vidutinių pajamų žmogui sudarys 6%, tačiau tai dar toli gražu nepasieks tokio lygio, koks yra išsivysčiusiose Vakarų šalyse.

„Dar galima konstatuoti, kad dabartinė tvarka yra palankesnė uždirbantiems mažesnį nei vidutinis atlyginimą, nes skatinamąjį priedą valstybė perveda ne nuo asmens pajamų, o nuo vidutinio darbo užmokesčio. Jei asmuo uždirba mažiau nei vidurkis, jam santykinė kaupimo nauda didesnė nei uždirbančiajam daugiau. Tai savotiškas socialinis teisingumas, apie kurį daug kalbama, ir papildomas mokesčių progresyvumo pademonstravimas daugiau uždirbantiems“, – kalba p. Ruzgys.

infogr.am::infogram_0_baltijossaliusistemos

infogr.am::infogram_0_idomusfaktai-0744

Rašyti komentarą 0