Bitkoinų principas kelia revoliucijas bankų sektoriuje

Publikuota: 2015-12-27
Bitkoinų veikimo principas sulaukė bankų pripažinimo. Benoit Tessier („Reuters“) nuotr.
Bitkoinų veikimo principas sulaukė bankų pripažinimo. Benoit Tessier („Reuters“) nuotr.
„Verslo žinios“

Finansų institucijos liaujasi raukytis žiūrėdamos į bitkoinus ir skuba taikyti virtualios valiutos veikimo principus, kurie gali iš esmės paveikti finansų sektoriaus funkcionavimą. Technologijos pionierių gretose, suprantama, jau žygiuoja Estija.

Mėnesio pradžioje Vilniuje viešėjęs Michaelas Wolfas, „Swedbank“ grupės prezidentas, VŽ kalbėjo, kad bankas nesupranta, kaip veikia kriptovaliuta.

„Vis dar sunku suprasti, kas yra tie bitkoinai ir kam jie skirti. Jei tu 100% nesupranti šio dalyko, net ir būdamas bankas neturėtum su tuo dirbti“, – sakė p. Wolfas.

Tiesa, pasak jo, tai nereiškia, kad „Swedbank“ nestebi ir nebando suprasti, kaip bitkoinų technologija plėtojasi.

„Kai kurie dalykai, susiję su bitkoinais, tokie, kaip „blockhain“ technologija, gali būti įdomūs. Na, bent jau įdomu stebėti, kaip tai išsivystys“, – sakė „Swedbank“ grupės prezidentas.

Tačiau ne visų bankų požiūris toks: tiek Volstrite, tiek Europoje bankai jau imasi bandyti pritaikyti „blockchain“, arba decentralizuotą viešą transakcijų registravimo sistemą. Lietuvos bankas šiam terminui lietuviško atitikmens neturi, Europos Komisija vartoja terminą „blokų grandinė“.

JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ įgyvendina ambicingą investicijų į IT technologijas programą. Prognozuojama, kad per šiuos metus „Goldman Sachs“ investicijų apimtis sieks 2,7–3,2 mlrd. USD, arba 7–9% 2015 m. pajamų. Palyginkime, „Bank of America“ investicijų apimtis turėtų siekti 4%, „JP Morgan“ – 3% 2015 m. prognozuojamų pajamų.

Tarp „Goldman Sachs“ investicijų – ir „blockchain“ technologijos pritaikymas.

„Goldman Sachs“ bando gauti patentą „SETLcoin“ sprendimui, kuris teoriniu lygmeniu aprašo vertybinių popierių prekybą naudojant „blockchain“ technologiją, tačiau tai teorinis, dar neįgyvendintas sprendimas“, – aiškina Vytautas Karalevičius, finansinių sprendimų, susijusių su bitkoinų panaudojimu, bendrovės „Spectro Finance“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.

Taip pat neseniai skelbta apie 20 bankų konsorciumo iniciatyvą pritaikyti „blockchain“ technologiją finansų rinkose.

Viešu transakcijų registravimu paremta technologija jau antrąjį kitų metų ketvirtį gali būti pritaikyta subordinuotų paskolų rinkoje, tačiau kitose srityse idėją įgyvendinti dar užtruks: pritaikymas prekyboje išvestinėmis finansinėmis priemonėmis gali užtrukti iki 5 metų, o akcijų prekyboje – ir dešimtmetį.

Daugelis bankų iniciatyvų kol kas yra pirmųjų plėtojimo stadijų ir jas pritaikyti realybėje dar gali užtrukti.

„Overstock.com“ su „t0.com“ turbūt vienintelis vertas dėmesio pavyzdys, nes įmonė mėgina naudoti „blockchain“ technologiją išleisti obligacijoms išvengiant tarpininkų – bankų. Tai turbūt realiausias panaudojimas. „Ethereum“ yra turbūt vienintelis vertas dėmesio pavyzdys iš ne bankinių iniciatyvų. Tai decentralizuotas protokolas, panašus į „Bitcoin“, kuris šiuo metu veikia alfa versija ir palaiko išmaniąsias sutartis bei kitas galimybes“, – apžvelgia p. Karalevičius.

Estija – priekyje

Išmanioji Estija, spėjusi pasižymėti finansų sektoriaus startuoliais, žengia ir tarp „blockchain“ taikymo pionierių. Mažą šalį kaip bandymų poligoną plėtoti ir išbandyti „blockchain“ technologijai pasitelkė biržų operatorė „Nasdaq“.

„Tai sunku įgyvendinti tiksliai, todėl tai darome vienoje šalyje. Esame susitelkę į „blockchain“, investuojame į „blockchain“, tikime, kad „blockchain“ gali supurtyti industriją. Subūrėme komandą žmonių, kurie visą laiką skiria „blockhain“ technologijai plėtoti ir bandyti“, – interviu VŽ sakė Hansas Ole Jochumsenas, „Nasdaq“ grupės prezidentas.

Šioje vietoje „Nasdaq“ dar naudojasi tuo, kad rinkos operatorei priklauso ir depozitoriumas. Šiuo metu plėtojami ir bandomi bent du „blockchain“ technologija paremti produktai.

„Vienas jų yra „Nasdaq Private Market“ rinkoje, kurioje mes sukūrėme sistemą privačioms kompanijoms, padedančią lengviau valdyti jų akcininkų registrus“, – pasakojo p. Jochumsenas.

Estijoje visos šalyje veikiančios akcinės bendrovės, visi vertybiniai popieriai ir pensijų fondų sąskaitos yra įregistruoti centriniame depozitoriume.

Šalyje kaimynėje aktyvūs ne vien stambūs užsienio investuotojai. Estijos bankas LHV irgi investuoja į „blockchain“ technologijos pritaikymą savo veikloje. Bankas plėtoja „Cuber“ – tai mokėjimų tinklas, sukurtas remiantis „blockchain“ technologija.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.

„Užuot vykdę perlaidas bitkoinais, mes pasinaudojame „Colored coin“ technologija (atviro kodo bitkoinų protokolas, kuris leidžia programuotojams išplėsti bitkoinų funkcionalumą – VŽ), kuri priskiria tam tikros „fiat“ valiutos (dekretinių pinigų – VŽ) vertę mažai dalelytei bitkoino. Trumpiau tariant, pasinaudojame „blockchain“, kad pervestume eurus“, – aiškina Jüri Lauras, LHV banko kriptovaliutų produktų vadovas.

Pasak p. Lauro, dabartiniame technologijos plėtros etape kol kas bandoma papildyti esamus banko produktus, įgyti daugiau žinių ir žengti kartu su technologijos plėtra. Jo teigimu, banko specialistai jau pasiekė stadiją, kai aišku, kad technologija veikia (a proof of concept).

„Bandymai parodė, kad technologija veikia ir turi potencialą komerciniam panaudojimui“, – VŽ sako p. Lauras.

Pasak specialisto, technologija ribotai naudojama aptarnaujant savus klientus.

„Platesnei auditorijai tikimės pristatyti kitais metais“, – sako kriptovaliutų produktų vadovas.

Esminiai pokyčiai

Rinkos dalyviai kalba apie industriją supurtysiančius pokyčius, jei tik „blockchain“ technologiją pavyks plačiai įdiegti finansų sektoriuje. Pritaikius viešą, plačiai pasklidusią decentralizuotą transakcijų registrų sistemą, kurioje kiekvienas sistemos dalyvis gali tikrinti duomenis, tačiau neturi absoliučios jų kontrolės, centriniai tokių sistemų dalyviai – depozitoriumai, kliringo namai ir kitos biurokratinės įstaigos, kurių pagrindinė užduotis ir galia – kad jie kaupia, saugo ir kontroliuoja duomenis apie rinkoje vykstančius procesus, – prarastų svarbą.

„Finansai šiandien yra gan sėkmingai elektronizuoti – bankai leidžia atlikti elektroninius mokėjimus, depozitoriumai padeda perleisti vertybinius popierius elektroniniais kanalais, tačiau visa tai tik papildomi įrašai duomenų bazėje ir daugelis inovacijų stringa šiose organizacijose“, – vertina p. Karalevičius.

Centrinėms įstaigoms tai būtų liūdnos žinios, o bankams – pirmiausia sutaupytos lėšos.

Ispanijos bankininkystės grupei „Santander“ priklausantis rizikos kapitalo fondas „Santander Innoventures“ suskaičiavo, kad bankų sektorius, pasitelkęs „blockchain“ technologiją, per metus galėtų sutaupyti 15–20 mlrd. USD sąnaudų. „Santander Innoventures“ žongliruoja maždaug 100 mln. USD lėšomis, skirtomis investuoti į startuolius ir naujoves finansų sektoriuje, kuriomis, pasak fondo, siekiama „remti skaitmeninę revoliuciją“.

Tarptautinė finansinių tyrimų ir konsultacijų bendrovė „TABB Group“ skelbia, kad „blockchain“ pritaikymas „atvertų naujų galimybių efektyvinti veiklą ir uždirbti iš visiškai naujų projektų privataus kapitalo, tarpbankinių pavedimų ir paskolų verslui srityse“.

Toks proveržis galėtų būti naudingas ir kitiems finansų rinkos dalyviams.

„Būtų praplėstos galimybės inovacijoms, nes tikėtina, kad vertybiniai popieriai būtų idealiai dalūs: nekiltų didesnių problemų turėti tik pusę akcijos – smulkieji investuotojai galėtų patys diversifikuoti investicinius savo portfelius, o tai dabar ne visada įmanoma dėl vertybinių popierių nominalų. Sumažėtų barjerų dalyvauti vertybinių popierių rinkose – investuoti užsienio rinkose, sumažėtų kapitalo poreikis dalyvauti vertybinių popierių biržoje, nes sandoriai būtų baigiami greičiau“, – vardija „Spectro Finance“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.

Tačiau jis kartu konstatuoja, kad tokiems sprendimams įgyvendinti reikėtų pakeisti visą finansų rinkų infrastruktūrą, ir tai mažai tikėtina. Greičiausiai, pasak pašnekovo, „blockchain“ vertybinių popierių rinkoje galėtų būti pritaikyta obligacijoms – „dėl mažesnės teisinės rizikos bei dėl aiškios naudos galint automatizuoti pinigų grąžinimą obligacijos pirkėjui“.

Tiesa, technologijoje įžvelgiama ir rizika, nes padidėtų priklausomybė nuo technologijų, mano p. Karalevičius.

Apžvalgininkai prognozuoja, kad vieniems rinkos dalyviams bandant išrutulioti tokią technologiją, kiti – tikėtina, institucijos, kurios dėl to nukentėtų, – neabejotinai siektų pažaboti jos potencialą griežtu reguliavimu.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
ETF fondai: vienas geriausių pasirinkimų periodiniam investavimui Premium 1

Milžinišku greičiu tarp pasaulio ir Lietuvos investuotojų populiarėjantys biržoje prekiaujami fondai yra...

Rinkos
08:55
Perkantys „Grigeo“ akcijų – vis optimistiškesni Premium 1

Investuojantys į „Grigeo“ akcijas pradeda matyti vis daugiau vilties, kad taršos skandalas apsiribos kelių...

Rinkos
2020.01.20
TVF mato pasaulio ekonomikos stabilizacijos ženklus

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prastina pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau kartu įžvelgia...

Rinkos
2020.01.20
Analitikai jau regi 2 trln. USD „Apple“ kapitalizaciją

JAV technologijų milžinė „Apple“, kuri jau dabar yra didžiausia JAV įmonė pagal savo rinkos vertę...

Rinkos
2020.01.20
Abejotini „forex“ brokeriai per Lietuvos įmones išsigrynina investuotojų pinigus Premium

Abejotinos reputacijos valiutų prekybos („forex“) brokerių įmonės iš egzotiškų jurisdikcijų Lietuvą atranda...

Rinkos
2020.01.20
Ateities investicijoms renkuosi „Swedbank“ Premium 5

Sprendimas Baltijos biržoje toliau investuoti tik per „Swedbank“ buvo akivaizdus. Tai būtent taip ir darau.

Lukas investuoja
2020.01.20
Vyriausybė beveik 10 metų pasiskolino už 0,35%

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 9 metams ir 7 mėnesiams pasiskolino 25 mln. Eur už vidutines 0,35%...

Rinkos
2020.01.20
Bankai nebenori tarpininkauti valstybėms leidžiant obligacijas

Didieji pasaulio bankai mažina savo talkininkavimo apimtis ES valstybėms leidžiant obligacijas.

Rinkos
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
Prokurorai pratęs ar nugesins „Grigeo“ akcijų ralį, pasaulio biržose – rekordai Premium

Investuotojai nekreipia dėmesio į taršos skandalą ir toliau graibsto „Grigo“ akcijas, kurių šuolį pristabdė...

Rinkos
2020.01.17
Stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis

Baltijos biržoje stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis, prokurorams popietę planuojat paskelbti informaciją,...

Rinkos
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
D. Šulnis: trumpuoju laikotarpiu iš II pakopos valdymo neuždirbame Premium

Nors lietuviai pagal investavimo mastą tebėra Europos uodegoje, turtėjanti šalies visuomenė vis labiau...

Rinkos
2020.01.17
Investuotojai toliau stato už „Grigeo“ atsigavimą Premium

Baltijos biržoje laikosi optimizmas, o jo priešakyje – „Grigeo“ akcijos. JAV biržose toliau gerinami rekordai.

Rinkos
2020.01.16
Rekordinis „LitCapital“ pelningumas 2019 m.

Privataus kapitalo investicijų fondas „LitCapital“ pernai uždirbo 12,6 mln. Eur grynojo pelno, arba šešiskart...

Rinkos
2020.01.16
„Roquette“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Beyond Meat“ Premium

Augalinės kilmės produktų gamybos grupė „Roquette“, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti krakmolo gamybos...

Pramonė
2020.01.16
Kinijos BOCE įsigijo beveik pusę Ukrainos pagrindinės biržos akcijų

Kinijos prekių birža „Bohai Commodity Exchange“ (BOCE) įsigijo Ukrainos vertybinių popierių biržos PFTS –...

Rinkos
2020.01.16
I. Survila pardavė beveik visas „Citybirds“ akcijas, „Unicorn Scooters“ – ant prekystalio Premium 1

Paspirtukus gaminančios „Citybirds“ įkūrėjas Ignas Survila pardavė didžiąją dalį turėtų bendrovės akcijų ir...

Technologijos
2020.01.16
Susidomėjimas „Grigeo“ biržoje: ar estai suvokia, kas vyksta Premium

Baltijos biržoje aktyviausiai prekiauta „Tallink Grupp“ akcijomis, stebimas galimai Estijos investuotojų...

Rinkos
2020.01.15
Lietuvoje įkurtas pirmasis „fintech“ verslo klasteris

Lietuvoje sparčiai augantis finansinių technologijų („fintech“) sektorius žengia klasterizacijos...

Technologijos
2020.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau