Bitkoinų principas kelia revoliucijas bankų sektoriuje

Publikuota: 2015-12-27
Bitkoinų veikimo principas sulaukė bankų pripažinimo. Benoit Tessier („Reuters“) nuotr.
Bitkoinų veikimo principas sulaukė bankų pripažinimo. Benoit Tessier („Reuters“) nuotr.
„Verslo žinios“

Finansų institucijos liaujasi raukytis žiūrėdamos į bitkoinus ir skuba taikyti virtualios valiutos veikimo principus, kurie gali iš esmės paveikti finansų sektoriaus funkcionavimą. Technologijos pionierių gretose, suprantama, jau žygiuoja Estija.

Mėnesio pradžioje Vilniuje viešėjęs Michaelas Wolfas, „Swedbank“ grupės prezidentas, VŽ kalbėjo, kad bankas nesupranta, kaip veikia kriptovaliuta.

„Vis dar sunku suprasti, kas yra tie bitkoinai ir kam jie skirti. Jei tu 100% nesupranti šio dalyko, net ir būdamas bankas neturėtum su tuo dirbti“, – sakė p. Wolfas.

Tiesa, pasak jo, tai nereiškia, kad „Swedbank“ nestebi ir nebando suprasti, kaip bitkoinų technologija plėtojasi.

„Kai kurie dalykai, susiję su bitkoinais, tokie, kaip „blockhain“ technologija, gali būti įdomūs. Na, bent jau įdomu stebėti, kaip tai išsivystys“, – sakė „Swedbank“ grupės prezidentas.

Tačiau ne visų bankų požiūris toks: tiek Volstrite, tiek Europoje bankai jau imasi bandyti pritaikyti „blockchain“, arba decentralizuotą viešą transakcijų registravimo sistemą. Lietuvos bankas šiam terminui lietuviško atitikmens neturi, Europos Komisija vartoja terminą „blokų grandinė“.

JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ įgyvendina ambicingą investicijų į IT technologijas programą. Prognozuojama, kad per šiuos metus „Goldman Sachs“ investicijų apimtis sieks 2,7–3,2 mlrd. USD, arba 7–9% 2015 m. pajamų. Palyginkime, „Bank of America“ investicijų apimtis turėtų siekti 4%, „JP Morgan“ – 3% 2015 m. prognozuojamų pajamų.

Tarp „Goldman Sachs“ investicijų – ir „blockchain“ technologijos pritaikymas.

„Goldman Sachs“ bando gauti patentą „SETLcoin“ sprendimui, kuris teoriniu lygmeniu aprašo vertybinių popierių prekybą naudojant „blockchain“ technologiją, tačiau tai teorinis, dar neįgyvendintas sprendimas“, – aiškina Vytautas Karalevičius, finansinių sprendimų, susijusių su bitkoinų panaudojimu, bendrovės „Spectro Finance“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.

Taip pat neseniai skelbta apie 20 bankų konsorciumo iniciatyvą pritaikyti „blockchain“ technologiją finansų rinkose.

Viešu transakcijų registravimu paremta technologija jau antrąjį kitų metų ketvirtį gali būti pritaikyta subordinuotų paskolų rinkoje, tačiau kitose srityse idėją įgyvendinti dar užtruks: pritaikymas prekyboje išvestinėmis finansinėmis priemonėmis gali užtrukti iki 5 metų, o akcijų prekyboje – ir dešimtmetį.

Daugelis bankų iniciatyvų kol kas yra pirmųjų plėtojimo stadijų ir jas pritaikyti realybėje dar gali užtrukti.

„Overstock.com“ su „t0.com“ turbūt vienintelis vertas dėmesio pavyzdys, nes įmonė mėgina naudoti „blockchain“ technologiją išleisti obligacijoms išvengiant tarpininkų – bankų. Tai turbūt realiausias panaudojimas. „Ethereum“ yra turbūt vienintelis vertas dėmesio pavyzdys iš ne bankinių iniciatyvų. Tai decentralizuotas protokolas, panašus į „Bitcoin“, kuris šiuo metu veikia alfa versija ir palaiko išmaniąsias sutartis bei kitas galimybes“, – apžvelgia p. Karalevičius.

Estija – priekyje

Išmanioji Estija, spėjusi pasižymėti finansų sektoriaus startuoliais, žengia ir tarp „blockchain“ taikymo pionierių. Mažą šalį kaip bandymų poligoną plėtoti ir išbandyti „blockchain“ technologijai pasitelkė biržų operatorė „Nasdaq“.

„Tai sunku įgyvendinti tiksliai, todėl tai darome vienoje šalyje. Esame susitelkę į „blockchain“, investuojame į „blockchain“, tikime, kad „blockchain“ gali supurtyti industriją. Subūrėme komandą žmonių, kurie visą laiką skiria „blockhain“ technologijai plėtoti ir bandyti“, – interviu VŽ sakė Hansas Ole Jochumsenas, „Nasdaq“ grupės prezidentas.

Šioje vietoje „Nasdaq“ dar naudojasi tuo, kad rinkos operatorei priklauso ir depozitoriumas. Šiuo metu plėtojami ir bandomi bent du „blockchain“ technologija paremti produktai.

„Vienas jų yra „Nasdaq Private Market“ rinkoje, kurioje mes sukūrėme sistemą privačioms kompanijoms, padedančią lengviau valdyti jų akcininkų registrus“, – pasakojo p. Jochumsenas.

Estijoje visos šalyje veikiančios akcinės bendrovės, visi vertybiniai popieriai ir pensijų fondų sąskaitos yra įregistruoti centriniame depozitoriume.

Šalyje kaimynėje aktyvūs ne vien stambūs užsienio investuotojai. Estijos bankas LHV irgi investuoja į „blockchain“ technologijos pritaikymą savo veikloje. Bankas plėtoja „Cuber“ – tai mokėjimų tinklas, sukurtas remiantis „blockchain“ technologija.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 16 d.

„Užuot vykdę perlaidas bitkoinais, mes pasinaudojame „Colored coin“ technologija (atviro kodo bitkoinų protokolas, kuris leidžia programuotojams išplėsti bitkoinų funkcionalumą – VŽ), kuri priskiria tam tikros „fiat“ valiutos (dekretinių pinigų – VŽ) vertę mažai dalelytei bitkoino. Trumpiau tariant, pasinaudojame „blockchain“, kad pervestume eurus“, – aiškina Jüri Lauras, LHV banko kriptovaliutų produktų vadovas.

Pasak p. Lauro, dabartiniame technologijos plėtros etape kol kas bandoma papildyti esamus banko produktus, įgyti daugiau žinių ir žengti kartu su technologijos plėtra. Jo teigimu, banko specialistai jau pasiekė stadiją, kai aišku, kad technologija veikia (a proof of concept).

„Bandymai parodė, kad technologija veikia ir turi potencialą komerciniam panaudojimui“, – VŽ sako p. Lauras.

Pasak specialisto, technologija ribotai naudojama aptarnaujant savus klientus.

„Platesnei auditorijai tikimės pristatyti kitais metais“, – sako kriptovaliutų produktų vadovas.

Esminiai pokyčiai

Rinkos dalyviai kalba apie industriją supurtysiančius pokyčius, jei tik „blockchain“ technologiją pavyks plačiai įdiegti finansų sektoriuje. Pritaikius viešą, plačiai pasklidusią decentralizuotą transakcijų registrų sistemą, kurioje kiekvienas sistemos dalyvis gali tikrinti duomenis, tačiau neturi absoliučios jų kontrolės, centriniai tokių sistemų dalyviai – depozitoriumai, kliringo namai ir kitos biurokratinės įstaigos, kurių pagrindinė užduotis ir galia – kad jie kaupia, saugo ir kontroliuoja duomenis apie rinkoje vykstančius procesus, – prarastų svarbą.

„Finansai šiandien yra gan sėkmingai elektronizuoti – bankai leidžia atlikti elektroninius mokėjimus, depozitoriumai padeda perleisti vertybinius popierius elektroniniais kanalais, tačiau visa tai tik papildomi įrašai duomenų bazėje ir daugelis inovacijų stringa šiose organizacijose“, – vertina p. Karalevičius.

Centrinėms įstaigoms tai būtų liūdnos žinios, o bankams – pirmiausia sutaupytos lėšos.

Ispanijos bankininkystės grupei „Santander“ priklausantis rizikos kapitalo fondas „Santander Innoventures“ suskaičiavo, kad bankų sektorius, pasitelkęs „blockchain“ technologiją, per metus galėtų sutaupyti 15–20 mlrd. USD sąnaudų. „Santander Innoventures“ žongliruoja maždaug 100 mln. USD lėšomis, skirtomis investuoti į startuolius ir naujoves finansų sektoriuje, kuriomis, pasak fondo, siekiama „remti skaitmeninę revoliuciją“.

Tarptautinė finansinių tyrimų ir konsultacijų bendrovė „TABB Group“ skelbia, kad „blockchain“ pritaikymas „atvertų naujų galimybių efektyvinti veiklą ir uždirbti iš visiškai naujų projektų privataus kapitalo, tarpbankinių pavedimų ir paskolų verslui srityse“.

Toks proveržis galėtų būti naudingas ir kitiems finansų rinkos dalyviams.

„Būtų praplėstos galimybės inovacijoms, nes tikėtina, kad vertybiniai popieriai būtų idealiai dalūs: nekiltų didesnių problemų turėti tik pusę akcijos – smulkieji investuotojai galėtų patys diversifikuoti investicinius savo portfelius, o tai dabar ne visada įmanoma dėl vertybinių popierių nominalų. Sumažėtų barjerų dalyvauti vertybinių popierių rinkose – investuoti užsienio rinkose, sumažėtų kapitalo poreikis dalyvauti vertybinių popierių biržoje, nes sandoriai būtų baigiami greičiau“, – vardija „Spectro Finance“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.

Tačiau jis kartu konstatuoja, kad tokiems sprendimams įgyvendinti reikėtų pakeisti visą finansų rinkų infrastruktūrą, ir tai mažai tikėtina. Greičiausiai, pasak pašnekovo, „blockchain“ vertybinių popierių rinkoje galėtų būti pritaikyta obligacijoms – „dėl mažesnės teisinės rizikos bei dėl aiškios naudos galint automatizuoti pinigų grąžinimą obligacijos pirkėjui“.

Tiesa, technologijoje įžvelgiama ir rizika, nes padidėtų priklausomybė nuo technologijų, mano p. Karalevičius.

Apžvalgininkai prognozuoja, kad vieniems rinkos dalyviams bandant išrutulioti tokią technologiją, kiti – tikėtina, institucijos, kurios dėl to nukentėtų, – neabejotinai siektų pažaboti jos potencialą griežtu reguliavimu.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
08:17
„Merko“ investicinė idėja materializavosi: +6,5% Premium 3

Investicinė idėja prieš rezultatus užsipirkti statybininkės „Merko Ehitus“ akcijų pasiteisino – po rodiklių...

Rinkos
2019.02.14
AB „Grigeo“ 70% padidino ikimokestinį pelną

2018 m. popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupė AB „Grigeo“ ikimokestinį pelną, lyginant su 2017 metais,...

Rinkos
2019.02.14
Kinus, „fintech“ ir kitus užsienio investuotojus ES šalys skanuos pagal vieną kurpalį 1

Tiesioginės užsienio investicijos strateginėse ūkio šakose nuo 2020 m. pabaigos bus vertinamos pagal tuos...

Finansai
2019.02.14
128 mln. Eur sandoris: „Eastnine“ perka 3 verslo centrus Vilniuje 7

Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ iš verslininko Nerijaus Numavičiaus netiesiogiai kontroliuojamos...

Statyba ir NT
2019.02.14
LB atnaujino kriptovaliutų ir ICO reguliavimą 1

Lietuvos banko valdyba atnaujino savo poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir pirminių kriptovaliutų siūlymų...

Rinkos
2019.02.14
„Merko“ 2018-ųjų apyvartą išaugino maždaug trečdaliu

Tiek Estijos statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanijos „Merko Ehitus“ įmonių grupė, tiek jos...

Statyba ir NT
2019.02.14
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  18

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14
Baisiausia pernai investicija šįmet gali suspindėti naujomis spalvomis Premium

Besivystančių rinkų investavimo regionas pernai investuotojams buvo tarsi keiksmažodis, tačiau jau šiemet...

Rinkos
2019.02.14
Atviras laiškas S. Jakeliūnui: Lietuva - lyderė Europoje ar maža agrarinė valstybė?  15

2017 metų rudenį Singapūre garsiai nuskambėjo Lietuvos ambicija tapti finansinių technologijų lydere regione.

Finansai
2019.02.14
Kriptovaliutų biržų milžinė „Binance“ – vis dar pelninga 3

Didžiausia pasaulio kriptovaliutų birža „Binance“, nepaisant į meškų rinką panirusios kriptovaliutų rinkos,...

Rinkos
2019.02.14
50 metų ir 0 Eur santaupų? Būdai sukaupti antrą pensiją per 15 metų Premium 9

Penkiasdešimtmečiams ir vyresniems, kuriems iki pensijos liko 15 ar mažiau metų, norint sukaupti apie 70%...

Finansai
2019.02.14
Aviacijos įmonė išleido obligacijas – mokės 8% 3

Estijos aviacijos bendrovė „Magnetic MRO” įgyvendino neviešą obligacijų siūlymą ir pritraukė 8 mln. Eur,...

Rinkos
2019.02.14
Tęsiasi spaudimas „Merko“ akcijoms, pasaulio rinkose – optimizmas Premium

Baltijos rinkoje, artėjant rezultatams, „Merko Ehitus“ akcijas, panašu, ir toliau išpardavinėjo didžiausias...

Rinkos
2019.02.13
Naftos kaina sulaukė pastiprinančių naujienų 1

Nafta trečiadienį brango atsiradus žinių, kad ją išgaunančios valstybės prisuka kranelius, o naftos atsargų...

Rinkos
2019.02.13
Investavimo strategija mokantiems skaityti situacijas Premium 1

Turintieji uoslę ir suopratį, kaip įvairaus pobūdžio įvykiai gali atsiliepti biržos bendrovėms ir jų...

Rinkos
2019.02.13
Besivystančių rinkų akcijos tapo „Most crowded trade“ 3

Didžiųjų pasaulio fondų valdytojai po pasikeitusių tendencijų „Most crowded trade“ titulą vasarį suteikė...

Rinkos
2019.02.13
Investuotojai vėl atsigręžia į vertės investavimą 1

Pastarieji keleri metai nebuvo patys palankiausi vertės investavimo principais besivadovaujantiems...

Rinkos
2019.02.13
„Livonia Partners“ investavo į estų langų gamintoją 1

Baltijos šalyse veikiantis privataus kapitalo fondas „Livonia Partners“ už neskelbiamą sumą įsigijo 60%...

Rinkos
2019.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau