Kaip sėkmingai žengti į biržą: IPO rengimo užkulisiai

Publikuota: 2015-11-28
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
„Verslo žinios“

Baltijos šalyse nepavykus proveržiu rinkoje turėjusiam tapti viešam akcijų siūlymui, investicijų specialistai dalijasi patirtimi ir patarimais, ko reikia, kad į biržą būtų žengiama sėkmingai.

Pirminis viešas siūlymas (angl. initial public offering, IPO) – tai procesas, kai įmonė rengia pirminį viešą savo vertybinių popierių, dažniausiai – akcijų, siūlymą investuotojams. Dažniausiai po sėkmingo IPO įmonė debiutuoja pasirinktoje vertybinių popierių biržoje ir tampa atvira (vieša) bendrove.

Kaip žinoma, Latvijos bankas „Citadele“ neseniai atšaukė 115 mln. Eur vertės IPO, kuris turėjo tapti pirmuoju tokiu siūlymu Baltijos šalyse po penkerių metų pertraukos.

„Šis bankas rengdamas savo IPO buvo paminėjęs du tikslus, kuriuos IPO turėjo padėti įgyvendinti, – tapti didžiausiu banku Baltijos šalyse ir grąžinti paskolą Latvijos privatizavimo agentūrai. Vargu ar buvo galima tikėtis, kad paskolos grąžinimo veiksnys skatintų investuoti. Tapti didžiausiu banku Baltijos šalyse, aišku, skamba ambicingai, tačiau tada reikėjo įvardyti bent jau tris būdus, kaip tai bus daroma“, – kalba Jonas Kvedaravičius, „Swedbank“ Investicinės bankininkystės padalinio Lietuvoje vadovas.

Pasak jo, „Citadele“ IPO nesėkmę galėjo lemti ir banko kapitalo struktūra – skirtingų klasių akcijas leisti Baltijos šalyse nėra paplitusi praktika.

Vis dėlto specialistai sako, kad „Citadele“ nesėkmė neturėtų į neviltį varyti apie IPO svarstančių kompanijų. Svarbu žinoti, kaip tinkamai organizuoti visą procesą, ir pasimokyti iš anksčiau IPO organizavusių įmonių klaidų, sako specialistai.

Svarbiausi klausimai

Yuriy Kukhtanychius, Varšuvos vertybinių biržos korporatyvinių ryšių direktorius, sako, kad pirmiausia kompanija turėtų pati sau atsakyti į klausimą, kodėl ji nori organizuoti IPO.

„Įmonėms iš mūsų regiono didžiausia motyvacija daryti IPO paprastai yra galimybė pritraukti kapitalo. Antroji populiariausia priežastis yra akcininko ar akcininkų noras pasitraukti. Paprastai sakant, išsigryninti kadaise investuotus pinigus. Trečioji gal kiek mažiau populiari priežastis yra galimybė pasireklamuoti, padidinti įmonės žinomumą“, – šią savaitę Varšuvos biržoje Vilniuje surengtame renginyje kalbėjo p. Kukhtanychius.

Pasak specialisto, svarbu suvokti, kad įmonės pagrindinio savininko, akcijas per IPO parduodančių akcininkų (jei tokių yra) ir pinigus investuojančių investuotojų tikslai per IPO yra skirtingi.

„Jie gali persidengti, tačiau ne visuomet sutampa“, – sako p. Kukhtanychius.

Varšuvos biržos atstovo teigimu, pagrindinio verslo savininko tikslai, be jau minėtų trijų, gali būti ir siekis susikurti stabilią investuotojų bazę, užsitikrinti galimybę pritraukti kapitalo ateityje ar papildyti savo valdybą nepriklausomais nariais iš institucinių investuotojų gretų.

Pardavėjų ir investuotojų tikslai

„Savo ruožtu akcijas per IPO parduodančių akcininkų, jei tokių yra, tikslas yra gauti kuo daugiau lėšų ir pasiekti, kad akcijų, kurios pasiliekamos, vertė ateityje didėtų. Dar labai svarbu, kad sužinote, kokia yra tikroji jūsų turimų akcijų vertė. Kai biržoje dar nėra kotiruojama, nustatyti tikrąją vertę yra be galo sunku“, – sako p. Kukhtanychius.

Savų tikslų turi ir į akcijas per IPO investuojantys investuotojai. Jie ne tik nori užsitikrinti kuo didesnio uždarbio galimybę, bet ir diversifikuoti savo investicijų portfelį, rasti tokių kompanijų, kurių akcijų antrinėje rinkoje dar nėra, teigia p. Kukhtanychius.

Specialistas pabrėžia, kad, eidama lėšų į kapitalo rinką, bendrovė paprastai jau būna išbandžiusi kitus finansavimosi būdus. Pradedant nuosavo kapitalu, draugų ir šeimos pagalba, rizikos kapitalo fondais ir, žinoma, bankais. „Kuo naujesnius finansavimosi šaltinius išbando bendrovė, tuo daugiau lėšų paprastai pritraukiama. Tai, žinoma, susiję ir su tuo, kad įmonės verslo ciklas jau būna pažengęs į priekį“, – kalba p. Kukhtanychius.

Pagalvoti, dėl ko pirks

Filipas Paszke, Lenkijos banko PKO BP grupei priklausančios įmonės „PKO BP Securities“ vykdomasis direktorius, pabrėžia, kad IPO neturėtų būti įmonės tikslas.

„IPO turėtų būti vertinamas kaip priemonė tikslams pasiekti“, – sako p. Paszke. Pasak jo, norint įvykdyti sėkmingą IPO, įmonei pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kodėl investuotojai pirks jos akcijas.

„Ar jie akcijas pirks dėl spartaus jūsų verslo augimo, ar dėl stabilios jūsų dividendų politikos? Taip pat turite pasižiūrėti, ar biržoje yra konkurentų. Investuotojai tikrai lygins jūsų akcijas su jų. Palyginti, žinoma, yra gerai, tačiau, jei jūs laikote savo įmonę geresne, teks pavargti, kol įrodysite, kodėl už jūsų akcijas verta mokėti daugiau nei už konkurento“, – sako „PKO BP Securities“ atstovas.

Jo teigimu, itin svarbus ir įmonės sektorius – investuotojai vis tiek pirmiausia žiūri į tuos sektorius, kurie jiems atrodo perspektyvūs.

Nusprendus, ar IPO bus rengiamas vietos rinkoje, ar tai bus tarptautinis siūlymas, svarbu nustatyti, kokią akcijų dalį įsigis instituciniai, o kokią – mažmeniniai investuotojai. Tipiniu atveju šis santykis sudaro 80%/20%, teigia p. Paszke.

„PKO BP Securities“ patirtis taip pat rodo, kad įmonei dar prieš IPO reikia pagalvoti, kokius klausimus per IPO bendrovės vadovybei kels investuotojai, ir iš anksto pagalvoti, koks bus atsakymas į juos.

„Ryšiai su investuotojais labai svarbu. Jei įmonė didelė, svarbu apsvarstyti, gal įmonėje verta įkurti atskirą tuo besirūpinantį padalinį“, – kalba p. Paszke.

Dar kaip vieną IPO sėkmę lemiantį veiksnį jis mini pasirinktų patarėjų komandą – tai turi būti rinkoje gerbiami ir žinomi vardai, galintys pasigirti sėkmingų IPO patirtimi.

Nors įmonė gali būti atlikusi visus namų darbus prieš IPO, vis dėlto viską lemti gali tai, kokios nuotaikos tuo metu vyraus finansų rinkose.

„Galbūt kaip tik tuo momentu visi akcijų indeksai važiuoja žemyn ir investuotojai atitraukia pinigus iš rinkos. Pasidomėkite, kokios nuotaikos rinkose, prieš viešai skelbdami apie pradedamą IPO“, – kalba p. Paszke.

Idėjos svarba ir kaštai

Lietuvos investicijų bankininkai pritaria kolegų iš Lenkijos patarimams dėl sėkmingo IPO organizavo, bet turi ir savo pastabų.

„Neskaitant to, kad akcijas turėtų siūlyti finansiškai stipri, gerai tam pasirengusi įmonė, ne mažiau svarbu ir tai, kad IPO organizuojantys investicijų bankininkai įmonei padėtų suformuoti patrauklią investicinę idėją“, – sako Šarūnas Skyrius, aljanso „M&A International Baltics“ partneris.

Pasak jo, akcijas parduodantys įmonės savininkai privalo vadovautis blaiviu ir racionaliu požiūriu į galimą akcijų rinkos kainą, nes nepavykę IPO parodė, kad per didelės ambicijos dėl akcijų pardavimo kainos gali baigtis nesėkme.

„Galiausiai reikia iš esmės suprasti, kad IPO yra ne finišas, o naujas startas verslo kelyje“, – kalba p. Skyrius.

Specialistai skaičiuoja, kad IPO rengimo kaštai įmonei Baltijos šalyse sudaro nuo 3 iki 7% IPO vertės. Didžiąją dalį išlaidų sudaro užmokestis investicijų bankininkams ir teisininkams.

Anot p. Kvedaravičiaus, apie IPO rengimą turėtų pasvarstyti stabilius dividendus mokančios kompanijos.

„Žemų palūkanų aplinkoje, kai indėlių palūkanos yra nulinės, alternatyvų užsidirbti nėra daug ir stabilių dividendų politika galėtų užkabinti investuotojus“, – sako p. Kvedaravičius.

***

Trys pagrindinės priežastys įmonei daryti IPO:

  • Kapitalo pritraukimas
  • Esamo akcininko (-ų) noras pasitraukti ir gauti pinigų
  • Įmonės žinomumo didinimas 

Šaltinis: Varšuvos birža

***

Kokius IPO tikslus kelia skirtingos IPO proceso šalys Įmonė (kontroliuojantis akcininkas):

  • Pritraukti kapitalo
  • Susikarti plačią ir stabilią investuotojų bazę
  • Padidinti įmonės žinomumą
  • Susikurti galimybę bet kada per kapitalo rinką prisitraukti papildomų lėšų
  • Pakelti įmonės vertę
  • Pritraukti institucinių investuotojų atstovų į valdybą

Akcijas parduodantis akcininkas (-ai):

  • Susikurti galimybę pasitraukti iš įmonės
  • Gauti kuo daugiau lėšų
  • Pasididinti turimų akcijų vertę
  • Parduoti dalį verslo
  • Valstybinės įmonės privatizavimas

Investuotojas (perkantis akcijas):

  • Uždirbti iš akcijų vertės prieaugio (dividendų)
  • Diversifikuoti investicinį portfelį
  • Rasti akcijų, kurių nėra parduodama antrinėje rinkoje

Šaltinis: Varšuvos birža

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 19 d.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Investuotojų panika Estijoje: nebeveikia 33 mln. Eur surinkusi paskolų platforma 2

Estijos investicijų į NT ir verslo paskolas platforma „Envestio“ praėjusią savaitę netikėtai nustojo veikusi.

Rinkos
10:17
Investuotojai iškosėjo virusą: į biržas grįžta rekordai, o „Tesla“ aplenkė „Volkswagen“ Premium 2

Baltijos biržoje užsienio investuotojų palaikymo netekusios „Grigeo“ akcijos koreguojasi. Pasaulio biržose...

Rinkos
2020.01.22
Žuvų augintoja per obligacijas pasiskolino 9,1 mln. Eur, investuotojams žada viešą emisiją

Estų žuvų auginimo ir prekybos „PRFoods“ neviešo platinimo būdu 5 metams pasiskolino 9,1 mln. Eur, išleisdama...

Rinkos
2020.01.22
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Valdžia investavimo į miškus nenužudė: kuriami nauji fondai, traukiamos investuotojų lėšos Premium

Patyrę ir nauji Lietuvos investicijų valdymo rinkos dalyviai investuotojams kuria naujus fondus investicijoms...

Rinkos
2020.01.22
Pozityvūs ženklai: investuotojų pasitikėjimas Vokietijoje – geriausias per 4 metus

Tarp JAV ir Kinijos pasiektos prekybos paliaubos paskatino Vokietijos investuotojų pasitikėjimą, kuris išaugo...

Rinkos
2020.01.21
Išlieka mįslinga paklausa „Grigeo“ akcijoms Premium 1

Baltijos biržoje toliau aktyviai prekiaujama taršos skandalo ištiktos „Grigeo“ akcijomis. Pasaulyje akcijos...

Rinkos
2020.01.21
Sutelktinio investavimo į NT platforma pritraukė 180.000 Eur investiciją

Lietuvių įsteigta sutelktinio investavimo į NT platforma „EvoEstate“, kuri veikia kaip kitų NT platformų...

Rinkos
2020.01.21
„Profitus“ rezultatai: nuostoliai augo 2, bet pajamos pašoko 6 kartus 2

Lietuvos NT sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ pernai patyrė 415.000 Eur nuostolių – 2,1...

Rinkos
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
Kinijoje plintantis virusas nerimą pasėjo ir finansų rinkose

Akcijų kainos Azijoje, ypač vartojimo prekių, avialinijų, pastebimai krenta antradienį, plintant nerimui dėl...

Verslo aplinka
2020.01.21
ETF fondai: vienas geriausių pasirinkimų periodiniam investavimui Premium 5

Milžinišku greičiu tarp pasaulio ir Lietuvos investuotojų populiarėjantys biržoje prekiaujami fondai yra...

Rinkos
2020.01.21
Perkantys „Grigeo“ akcijų – vis optimistiškesni Premium 2

Investuojantys į „Grigeo“ akcijas pradeda matyti vis daugiau vilties, kad taršos skandalas apsiribos kelių...

Rinkos
2020.01.20
TVF mato pasaulio ekonomikos stabilizacijos ženklus

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prastina pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau kartu įžvelgia...

Rinkos
2020.01.20
Analitikai jau regi 2 trln. USD „Apple“ kapitalizaciją

JAV technologijų milžinė „Apple“, kuri jau dabar yra didžiausia JAV įmonė pagal savo rinkos vertę...

Rinkos
2020.01.20
Abejotini „forex“ brokeriai per Lietuvos įmones išsigrynina investuotojų pinigus Premium

Abejotinos reputacijos valiutų prekybos („forex“) brokerių įmonės iš egzotiškų jurisdikcijų Lietuvą atranda...

Rinkos
2020.01.20
Ateities investicijoms renkuosi „Swedbank“ Premium 5

Sprendimas Baltijos biržoje toliau investuoti tik per „Swedbank“ buvo akivaizdus. Tai būtent taip ir darau.

Lukas investuoja
2020.01.20
Vyriausybė beveik 10 metų pasiskolino už 0,35%

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 9 metams ir 7 mėnesiams pasiskolino 25 mln. Eur už vidutines 0,35%...

Rinkos
2020.01.20
Bankai nebenori tarpininkauti valstybėms leidžiant obligacijas

Didieji pasaulio bankai mažina savo talkininkavimo apimtis ES valstybėms leidžiant obligacijas.

Rinkos
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau