Vasiliauskas: Lietuva gali tapti Kinijos tarptautinių atsiskaitymų langeliu

Publikuota: 2015-11-20
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Vizito į Kiniją išvykstantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu VŽ sako, kad Lietuva siekia tapti tarptautinių Kinijos atsiskaitymų su Europa langu.

Ponas Vasiliauskas šį šeštadienį išvyksta į Pekiną. Vizito metu Lietuvos banko vadovas susitiks su Kinijos Liaudies Respublikos centrinio banko – Kinijos liaudies banko – pirmininku Zhou Xiaochuaniu, Bankų reguliavimo ir Vertybinių popierių priežiūros komisijų vadovais, Azijos infrastruktūros investicijų banko vadovybe.

Numatyti susitikimai ir su kitais viešojo ir privačiojo finansų sektorių atstovais. Lietuvos bankas yra vienas pirmųjų Europos Sąjungos centrinių bankų, investavusių Kinijoje (šiuo metu išnaudota visa 100 mln. USD kvota), ir pirmasis Europos centrinių bankų sistemos bankas, gavęs kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo Kinijoje statusą. Lietuvos banko vadovas VŽ trumpai papasakojo, ko siekiama vizitu į Kiniją.

– Gal galite trumpai pristatyti, koks yra šio vizito tikslas?

– Pagrindinis tikslas yra skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Kinijos finansų sektoriaus priežiūros įstaigų. Šioje vietoje reikėtų prisiminti dar 2013 m. rudenį pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo vertybinių popierių priežiūros srityje. To rezultatas – Lietuvos bankas ne tik investavo dalį šalies užsienio atsargų šioje šalyje, bet ir gavo kvalifikuoto užsienio investuotojo statusą, taip sudarydamas galimybes visoms Lietuvos finansų įstaigoms investuoti Kinijoje. Be to, šių metų vasarą su Kinija pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą bankų priežiūros tikslais. Trečiasis mūsų interesas yra tarpininkavimas teikiant mokėjimų paslaugas. Esame pasirašę tarpusavio supratimo memorandumą su viena didžiausių mokėjimo paslaugų įmonių Kinijoje „IZP Technologies Group“. Norime vystyti šį bendradarbiavimą ir pereiti prie konkrečių žingsnių.

– Kokioje stadijoje dabar yra šis projektas, pagal kurį Lietuva galėtų tapti Kinijos atsiskaitymų su Europa centru?

– Projektas juda į priekį. Bet, žinote, su Kinija reikalai greitai nesitvarko ir vien patekimui į jų vertybinių popierių rinką mums prireikė dvejų metų. Dabar mes jau daugmaž žinome, kiek reikia laiko dirbant su šia šalimi, kad žodis virstų kūnu.

– Kinija savo logistikos ir gamybos placdarmu Europoje, panašu, pasirinko Baltarusiją. Ar realu tikėtis, kad Lietuva bus pasirinkta piniginių atsiskaitymų su Europa vartais?

– Būtų idealu. Mes to ir siekiame. Lietuva Kiniją pirmiausiai ir domina kaip euro zonos valstybė narė. Todėl mes bandome rasti savo nišą mokėjimo paslaugų segmente. Mūsų partneris „IZP Technologies Group“ valdo apie 60% tarptautinių Kinijos atsiskaitymų rinkos. Taigi, galėtume būti tas langelis tarptautiniams mokėjimams.

– Susitiksite ir su didžiausių Kinijos bankų atstovais. Ar galima tikėtis, kad šie bankai kada nors ateitų į Lietuvą?

– Mes megsime kontaktus ir užmetinėsime meškeres. Tačiau reikia suprasti, kad didieji Kinijos bankai į vieną ar kitą šalį eina tik paskui ten jau nuėjusias verslo įmones. Svarstyti apie galimybę, kad Kinijos bankai Lietuvoje plėtotų mažmeninę bankininkystę, dabar turbūt būtų sudėtinga.

Planai Lietuvoje

VŽ šiemet birželį rašė, kad didžiausia Azijos tarptautinių atsiskaitymų operatorė „Globebill“, kurią valdo kompanija „IZP Technologies Group“, plėtrai į Europą pasirinko Lietuvą. Žadama, kad pirminiame etape Vilniuje ji investuos 3 mln. Eur ir įdarbins 20 žmonių.

Metinės prekybos apimtis tarp ES ir Kinijos viršija 600 mlrd. Eur, todėl yra didelis tarptautinių atsiskaitymų poreikis. Europos prekyba su Kinija vyksta atsiskaitant eurais arba JAV doleriais, kurie konvertuojami į juanius ir pasiekia galutinius pardavėjus. Šis centras suteiktų galimybę už prekes ar paslaugas atsiskaityti savo valiuta, kuri būtų automatiškai konvertuojama į juanius, ir atvirkščiai.

„Globebill“ rūpinasi Europos ir kitų šalių gyventojų ir verslo atsiskaitymais už Kinijos gamintojų prekes. Tinklas sujungtas su Europa, Australija ir Pietų Amerika per įvairias vietines mokėjimų sistemas 104 pasaulio šalyse. Bendrovei priklauso 60% tarptautinių Kinijos mokėjimų rinkos. Per šią platformą dirba apie 300.000 kompanijų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Bankuose – pirmieji indėlių palūkanų kilimo daigai 4

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“ neseniai kilstelėjo palūkanas už indėlius eurais.

Rinkos
15:15
„Vilniaus prekyba“ ketina įsigyti mokėjimų įmonę „Sollo“

Verslininko Nerijaus Numavičiaus valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ už...

Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
15:31
Panevėžio statybos trestas įsteigė naują įmonę

AB Panevėžio statybos trestas (PST) gruodžio pradžioje įsteigė antrinę UAB „Hustal“, kuri koncentruosis į...

Britų „Inchcape“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą leidimo įsigyti „Krasta Auto“ 1

Jungtinės Karalystės automobilių prekybos ir remonto grupė „Inchcape“, Lietuvoje turinti antrinę įmonę...

Rinkos
11:55
27 tūkst. standartų gali sukurti 1,5 proc. BVP Rėmėjo turinys 2

Jeigu jums yra tekę nusivežti į JAV savo plaukų džiovintuvą ar barzdaskutę ir bandyti juos įjungti, turbūt...

Baltijos rinkose akcijas judino vietinės aktualijos Premium

Baltijos akcijų rinkose „Tallink“ akcijos pirmadienį pigo išsikvėpus lūkesčiams dėl pakvitavimų, o „Grindeks“...

Rinkos
2018.12.10
Pranešimai dėl „Brexit“ sutarties smukdo svarą iki 18 mėnesių žemumų

Svaras sterlingų pirmadienį pastebimai pinga po pranešimų, kad JK premjerė atšauks parlamente numatytą...

Rinkos
2018.12.10
Lukas investuoja: kiek aš bijau ir kiek noriu 35

Jau susiradau priemonę ir būdą, kaip investuosiu, ir, jau besiruošiant nerti į rinkas, prisiminiau, kad dar...

Lukas investuoja
2018.12.10
IBM už 1,8 mlrd. USD parduoda „Lotus Notes“ Indijos įmonei, dirbančiai ir Lietuvoje 5

JAV technologijų milžinė IBM Indijos bendrovei „HCL Technologies“ (HCL), tai pačiai, kuri perima dalį...

Technologijos
2018.12.10
Vyriausybė 2 metams pasiskolino už 0,024% 6

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 2 metams ir 1 mėnesiui pasiskolino 25 mln. Eur už vidutines 0,024%...

Rinkos
2018.12.10
„Desico“ per STO pritraukė 1 mln. USD 7

Lietuvos startuolis „Desico“ per pirmąjį vertybinių popierių požymių turinčios kriptovaliutos platinimo...

Rinkos
2018.12.10
„Bloomberg“: Lietuva bando atsiriboti nuo finansinių skandalų kitose Baltijos šalyse 11

Lietuva bando atsiriboti nuo finansų sektoriaus skandalų kitose Baltijos šalyse, šeštadienį skelbia įtakinga...

Finansai
2018.12.08
„Ellex“ gavo apdovanojimą už konsultacijas M&A sandoriuose 2

Baltijos šalių advokatų kontoros grupė „Ellex“ „Mergermarket“ Europos įmonių susijungimų ir įsigijimų...

Rinkos
2018.12.08
Po OPEC susitarimo naftos kaina pasileido į ralį 7

4% naftos kainos nuosmukį išvakarėse keičia 5% ralis sulig pranešimais, kad Vienoje OPEC nariai ir Rusija...

Rinkos
2018.12.07
Po 11% nuosmukio bitkoinas matuojasi naujas 2018 m. žemumas 22

Penktadienį didžiausia pagal kapitalizaciją kriptovaliuta bitkoinas tekainuoja 3.347 USD po to, kai nuo vakar...

Rinkos
2018.12.07
Ekspertai apie tai, kaip kaupia savo pensijai Premium 11

Artėja laikas, kai reikės apsispręsti dėl kaupimo senatvės pensijai. VŽ paklausė ekonomistų ir finansininkų,...

Finansai
2018.12.07
Žiniasklaida: OPEC sutarė dėl gavybos mažinimo 6

Ketvirtadienį Vienoje susirinkę naftos eksportuotojų kartelio OPEC nariai iš principo sutarė dėl gavybos...

Rinkos
2018.12.06
Rinkose siaučiančios meškos užsileido „Huawei“ melodiją 9

Pagrindiniai pasaulio akcijų indeksai ketvirtadienį smunka 2–3% ribose, per pasaulį tęsiantis išsipardavimui,...

Rinkos
2018.12.06
„Eugestai“ leista įgyti vienvaldę „Armavistos“ kontrolę

Logistikos ir prekybos bendrovei „Eugesta“ leista įsigyti 63,89% transporto bendrovės „Armavista“ akcijų...

Transportas
2018.12.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau