Vasiliauskas: Lietuva gali tapti Kinijos tarptautinių atsiskaitymų langeliu

Publikuota: 2015-11-20
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Vizito į Kiniją išvykstantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu VŽ sako, kad Lietuva siekia tapti tarptautinių Kinijos atsiskaitymų su Europa langu.

Ponas Vasiliauskas šį šeštadienį išvyksta į Pekiną. Vizito metu Lietuvos banko vadovas susitiks su Kinijos Liaudies Respublikos centrinio banko – Kinijos liaudies banko – pirmininku Zhou Xiaochuaniu, Bankų reguliavimo ir Vertybinių popierių priežiūros komisijų vadovais, Azijos infrastruktūros investicijų banko vadovybe.

Numatyti susitikimai ir su kitais viešojo ir privačiojo finansų sektorių atstovais. Lietuvos bankas yra vienas pirmųjų Europos Sąjungos centrinių bankų, investavusių Kinijoje (šiuo metu išnaudota visa 100 mln. USD kvota), ir pirmasis Europos centrinių bankų sistemos bankas, gavęs kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo Kinijoje statusą. Lietuvos banko vadovas VŽ trumpai papasakojo, ko siekiama vizitu į Kiniją.

– Gal galite trumpai pristatyti, koks yra šio vizito tikslas?

– Pagrindinis tikslas yra skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Kinijos finansų sektoriaus priežiūros įstaigų. Šioje vietoje reikėtų prisiminti dar 2013 m. rudenį pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo vertybinių popierių priežiūros srityje. To rezultatas – Lietuvos bankas ne tik investavo dalį šalies užsienio atsargų šioje šalyje, bet ir gavo kvalifikuoto užsienio investuotojo statusą, taip sudarydamas galimybes visoms Lietuvos finansų įstaigoms investuoti Kinijoje. Be to, šių metų vasarą su Kinija pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą bankų priežiūros tikslais. Trečiasis mūsų interesas yra tarpininkavimas teikiant mokėjimų paslaugas. Esame pasirašę tarpusavio supratimo memorandumą su viena didžiausių mokėjimo paslaugų įmonių Kinijoje „IZP Technologies Group“. Norime vystyti šį bendradarbiavimą ir pereiti prie konkrečių žingsnių.

– Kokioje stadijoje dabar yra šis projektas, pagal kurį Lietuva galėtų tapti Kinijos atsiskaitymų su Europa centru?

– Projektas juda į priekį. Bet, žinote, su Kinija reikalai greitai nesitvarko ir vien patekimui į jų vertybinių popierių rinką mums prireikė dvejų metų. Dabar mes jau daugmaž žinome, kiek reikia laiko dirbant su šia šalimi, kad žodis virstų kūnu.

– Kinija savo logistikos ir gamybos placdarmu Europoje, panašu, pasirinko Baltarusiją. Ar realu tikėtis, kad Lietuva bus pasirinkta piniginių atsiskaitymų su Europa vartais?

– Būtų idealu. Mes to ir siekiame. Lietuva Kiniją pirmiausiai ir domina kaip euro zonos valstybė narė. Todėl mes bandome rasti savo nišą mokėjimo paslaugų segmente. Mūsų partneris „IZP Technologies Group“ valdo apie 60% tarptautinių Kinijos atsiskaitymų rinkos. Taigi, galėtume būti tas langelis tarptautiniams mokėjimams.

– Susitiksite ir su didžiausių Kinijos bankų atstovais. Ar galima tikėtis, kad šie bankai kada nors ateitų į Lietuvą?

– Mes megsime kontaktus ir užmetinėsime meškeres. Tačiau reikia suprasti, kad didieji Kinijos bankai į vieną ar kitą šalį eina tik paskui ten jau nuėjusias verslo įmones. Svarstyti apie galimybę, kad Kinijos bankai Lietuvoje plėtotų mažmeninę bankininkystę, dabar turbūt būtų sudėtinga.

Planai Lietuvoje

VŽ šiemet birželį rašė, kad didžiausia Azijos tarptautinių atsiskaitymų operatorė „Globebill“, kurią valdo kompanija „IZP Technologies Group“, plėtrai į Europą pasirinko Lietuvą. Žadama, kad pirminiame etape Vilniuje ji investuos 3 mln. Eur ir įdarbins 20 žmonių.

Metinės prekybos apimtis tarp ES ir Kinijos viršija 600 mlrd. Eur, todėl yra didelis tarptautinių atsiskaitymų poreikis. Europos prekyba su Kinija vyksta atsiskaitant eurais arba JAV doleriais, kurie konvertuojami į juanius ir pasiekia galutinius pardavėjus. Šis centras suteiktų galimybę už prekes ar paslaugas atsiskaityti savo valiuta, kuri būtų automatiškai konvertuojama į juanius, ir atvirkščiai.

„Globebill“ rūpinasi Europos ir kitų šalių gyventojų ir verslo atsiskaitymais už Kinijos gamintojų prekes. Tinklas sujungtas su Europa, Australija ir Pietų Amerika per įvairias vietines mokėjimų sistemas 104 pasaulio šalyse. Bendrovei priklauso 60% tarptautinių Kinijos mokėjimų rinkos. Per šią platformą dirba apie 300.000 kompanijų.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Mediapark“ toliau superka mažas įmones, meta iššūkį NFQ ir „Telesoftui“ Premium 1

Povilo Redko ir UAB „Entra holdings“ (anksčiau „Civitta Holdings“) valdoma informacinių technologijų (IT)...

FED eina toliau: antras palūkanų nurėžimas per 2 mėnesius 7

JAV Federalinis rezervų bankas (FED) pademonstravo, kad yra nusiteikęs toliau stimuliuoti didžiausią pasaulio...

Rinkos
2019.09.18
„Žemaitijos pienas“ už 1,9 mln. Eur perėmė „Baltijos mineralinių vandenų“ kontrolę

„Žemaitijos pienas“ baigė sandorį dėl „Baltijos mineralinių vandenų“ įsigijimo – perpirkta 100% bendrovės...

Pramonė
2019.09.18
Europos rinkose nuotaikos buvo atsargios

Europos akcijų rinkose investuotojams aktyvesnių veiksmų nesiimant, Baltijos kapitalo rinkoje naujų prekybos...

Rinkos
2019.09.18
„Vilnius factoring company“ taps „PayRay“

Faktoringo paslaugų bendrovė „Vilnius factoring company“, teikianti paslaugas smulkiojo ir vidutinio verslo...

Rinkos
2019.09.18
„Goopal Pay“ keičia pavadinimą į CBI 1

Kinijos kapitalo finansinių technologijų (fintech) įmonė „Goopal Pay“, kurios akcininkė yra Honkongo biržoje...

Rinkos
2019.09.18
Lietuvos sandorių rinka: laukia gerų metų, nors Europoje jau atoslūgis Premium

Lietuvos įsigijimų rinkos siunčiami signalai apie augantį sandorių skaičių rinkoje vertinami įvairiai – kai...

Rinkos
2019.09.18
Lietuva nebeturi teisių į „AirBaltic“ – įmonė grąžino 20 mln. Eur „Snorui“ 3

Latvijos skrydžių bendrovė „AirBaltic“ grąžino 19,5 mln. Eur kreditą Lietuvos nacionalizuotam bankui „Snoras“.

Rinkos
2019.09.18
Naftos brangimas išsisemia 5

Pirmadienį fiksuotas didžiausias istorijoje naftos brangimas, kurį buvo sukėlę išpuoliai prieš naftos gavybos...

Rinkos
2019.09.18
„Avia Solutions Group“ toliau ruošiasi biržai, svarsto apie obligacijas 4

Lietuvos aviacijos paslaugų grupė „Avia Solutions Group“ vykdo pasiruošimą žengimui į Honkongo biržą, tačiau...

Rinkos
2019.09.18
Tabako milžinų jungtuvės: nežinia, ar apsimoka Premium

Apie galimą susijungimą prakalbusios „Philip Mo­r­ris“ ir „Altria“ galėtų su­kur­ti tabako pramonės...

Pramonė
2019.09.18
Saudo Arabija ramina naftos rinką ir ieško kaltininkų Irane 1

Kol Saudo Arabijai ramina pasaulio naftos rinką, naujienų agentūrų šaltiniai teigia, kad tyrėjai išpuolį...

Pramonė
2019.09.17
Tarptautinėse rinkose dujų kainos išlieka žemos 4

Pastaruosius 10 mėnesių, su tam tikromis korekcijomis, gamtinių dujų rinkoje „Ignitis“ analitikai stebi...

Pramonė
2019.09.17
Biržose laukiama, ką nuspręs FED Premium

Europos biržoms panirus į politinį neapibrėžtumą, Baltijos akcijų rinkoje, kurioje svarbesnių naujienų...

Rinkos
2019.09.17
Fondų valdytojų baimės dėl recesijos – didžiausios per dešimtmetį

38% didžiausių turto valdytojų per artimiausius metus numato recesiją, parodė „Bank of America Merrill Lynch“...

Rinkos
2019.09.17
Bitkoinų įsigyti siūlo ir per spaudos kioskus 8

Lietuvoje startuolis paleido prekybą bitkoino kuponais „Narvesen“ parduotuvėse ir „Lietuvos spaudos“...

Rinkos
2019.09.17
Europarlamentarai pritarė C. Lagarde skyrimui ECB vadove

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos centrinio banko (ECB)...

Rinkos
2019.09.17
„Swedbank“ pripažino: turime bėdų su pinigų plovimo prevencija 5

Švedijos bankas „Swedbank“ viešai išplatintame pranešime pripažino, kad nesusitvarkė su pinigų plovimo...

Rinkos
2019.09.17
„WeWork“ atideda IPO 1

Viena didžiausių bendradarbystės erdvių savininkių ir operatorių pasaulyje dėl per mažo investuotojų...

Statyba ir NT
2019.09.17
Suomių „Veho“ perka „Silberauto“ 15

Suomijos įmonė „Veho“ įsigyja Estijos įmonę „Silberauto“, kuri importuoja ir platina „Mercedes-Benz“...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau