Vasiliauskas: Lietuva gali tapti Kinijos tarptautinių atsiskaitymų langeliu

Publikuota: 2015-11-20
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Vizito į Kiniją išvykstantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu VŽ sako, kad Lietuva siekia tapti tarptautinių Kinijos atsiskaitymų su Europa langu.

Ponas Vasiliauskas šį šeštadienį išvyksta į Pekiną. Vizito metu Lietuvos banko vadovas susitiks su Kinijos Liaudies Respublikos centrinio banko – Kinijos liaudies banko – pirmininku Zhou Xiaochuaniu, Bankų reguliavimo ir Vertybinių popierių priežiūros komisijų vadovais, Azijos infrastruktūros investicijų banko vadovybe.

Numatyti susitikimai ir su kitais viešojo ir privačiojo finansų sektorių atstovais. Lietuvos bankas yra vienas pirmųjų Europos Sąjungos centrinių bankų, investavusių Kinijoje (šiuo metu išnaudota visa 100 mln. USD kvota), ir pirmasis Europos centrinių bankų sistemos bankas, gavęs kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo Kinijoje statusą. Lietuvos banko vadovas VŽ trumpai papasakojo, ko siekiama vizitu į Kiniją.

– Gal galite trumpai pristatyti, koks yra šio vizito tikslas?

– Pagrindinis tikslas yra skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Kinijos finansų sektoriaus priežiūros įstaigų. Šioje vietoje reikėtų prisiminti dar 2013 m. rudenį pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo vertybinių popierių priežiūros srityje. To rezultatas – Lietuvos bankas ne tik investavo dalį šalies užsienio atsargų šioje šalyje, bet ir gavo kvalifikuoto užsienio investuotojo statusą, taip sudarydamas galimybes visoms Lietuvos finansų įstaigoms investuoti Kinijoje. Be to, šių metų vasarą su Kinija pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą bankų priežiūros tikslais. Trečiasis mūsų interesas yra tarpininkavimas teikiant mokėjimų paslaugas. Esame pasirašę tarpusavio supratimo memorandumą su viena didžiausių mokėjimo paslaugų įmonių Kinijoje „IZP Technologies Group“. Norime vystyti šį bendradarbiavimą ir pereiti prie konkrečių žingsnių.

– Kokioje stadijoje dabar yra šis projektas, pagal kurį Lietuva galėtų tapti Kinijos atsiskaitymų su Europa centru?

– Projektas juda į priekį. Bet, žinote, su Kinija reikalai greitai nesitvarko ir vien patekimui į jų vertybinių popierių rinką mums prireikė dvejų metų. Dabar mes jau daugmaž žinome, kiek reikia laiko dirbant su šia šalimi, kad žodis virstų kūnu.

– Kinija savo logistikos ir gamybos placdarmu Europoje, panašu, pasirinko Baltarusiją. Ar realu tikėtis, kad Lietuva bus pasirinkta piniginių atsiskaitymų su Europa vartais?

– Būtų idealu. Mes to ir siekiame. Lietuva Kiniją pirmiausiai ir domina kaip euro zonos valstybė narė. Todėl mes bandome rasti savo nišą mokėjimo paslaugų segmente. Mūsų partneris „IZP Technologies Group“ valdo apie 60% tarptautinių Kinijos atsiskaitymų rinkos. Taigi, galėtume būti tas langelis tarptautiniams mokėjimams.

– Susitiksite ir su didžiausių Kinijos bankų atstovais. Ar galima tikėtis, kad šie bankai kada nors ateitų į Lietuvą?

– Mes megsime kontaktus ir užmetinėsime meškeres. Tačiau reikia suprasti, kad didieji Kinijos bankai į vieną ar kitą šalį eina tik paskui ten jau nuėjusias verslo įmones. Svarstyti apie galimybę, kad Kinijos bankai Lietuvoje plėtotų mažmeninę bankininkystę, dabar turbūt būtų sudėtinga.

Planai Lietuvoje

VŽ šiemet birželį rašė, kad didžiausia Azijos tarptautinių atsiskaitymų operatorė „Globebill“, kurią valdo kompanija „IZP Technologies Group“, plėtrai į Europą pasirinko Lietuvą. Žadama, kad pirminiame etape Vilniuje ji investuos 3 mln. Eur ir įdarbins 20 žmonių.

Metinės prekybos apimtis tarp ES ir Kinijos viršija 600 mlrd. Eur, todėl yra didelis tarptautinių atsiskaitymų poreikis. Europos prekyba su Kinija vyksta atsiskaitant eurais arba JAV doleriais, kurie konvertuojami į juanius ir pasiekia galutinius pardavėjus. Šis centras suteiktų galimybę už prekes ar paslaugas atsiskaityti savo valiuta, kuri būtų automatiškai konvertuojama į juanius, ir atvirkščiai.

„Globebill“ rūpinasi Europos ir kitų šalių gyventojų ir verslo atsiskaitymais už Kinijos gamintojų prekes. Tinklas sujungtas su Europa, Australija ir Pietų Amerika per įvairias vietines mokėjimų sistemas 104 pasaulio šalyse. Bendrovei priklauso 60% tarptautinių Kinijos mokėjimų rinkos. Per šią platformą dirba apie 300.000 kompanijų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Baltijos biržos prekyboje dominavo estai Premium

Baltijos akcijų biržose daugiausiai prekybos aktyvumo teko Estijos įmonėms, tuo tarpu Lietuvoje laukta...

Rinkos
17:45
„BlackRock“ rezultatuose – institucinių investuotojų rizikos atsikratymo ženklai

Didžiausia pasaulyje turto valdytoja „BlackRock“ trečiąjį ketvirtį pademonstravo neigiamą investuotojų...

Rinkos
17:12
Reikšmingai pablogėjo lūkesčiai dėl Vokietijos ekonomikos 1

Prieveiksmį „reikšmingai“ pavartojo pats Europos ekonominių tyrimų centras ZEW, išmatavęs verslo lūkesčius...

Rinkos
13:52
Keista savaitė akcijų rinkoms: geros naujienos iššaukė kritimą rinkose

Praėjusį trečiadienį JAV indeksai patyrė didžiausią dienos kritimą nuo vasario mėnesio.

Rinkos
13:37
Lietuva kriptovaliutų sektorių stato į rėmus – bendruomenė ūžia Premium 4

Lietuvos valdžios institucijų bandymą reguliuoti šalies kriptovaliutų sektorių bendruomenė vadina pertekliniu...

Rinkos
13:33
„Alna“ vieną grupės įmonių parduoda „Vorui Consulting“ 3

Viena didžiausių ir seniausių Lietuvos informacinių technologijų įmonių „Alna“ tęsia grupės struktūros...

Rinkos
13:14
„Velux“ perka Klaipėdos „Vitral“ ir žada tęsti įsigijimus

Danijos holdingui VKR priklausanti „Velux“ grupė praneša perkanti daniško kapitalo įmonę „Vitral“, kuriai...

Pramonė
11:15
Investuotojai randa alternatyvų prikirptiems amerikietiškiems ETF 10

Lietuvos investicijų specialistai atranda vis daugiau alternatyvų amerikietiškiems biržoje platinamiems...

Rinkos
11:05
Minusas investiciniame portfelyje – proga pasitikrinti atliktų sprendimų motyvus Premium 6

Nuostolių fiksavimas – būtinas veiksmas aktyviau portfelį valdančio investuotojo arsenale. Tačiau visuotinai...

Rinkos
09:02
SEB grupės vyriausiasis strategas: bijokite ne prekybos karų, o infliacijos Premium 6

Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, interviu VŽ teigia, kad po praėjusią savaitę vykusio...

Rinkos
06:00
Vasiliauskas: ECB keis palūkanas ne anksčiau 2019-ųjų rudens 3

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet, kaip ir planuota, turėtų užbaigti euro sistemos kiekybinio skatinimo,...

Verslo aplinka
2018.10.15
Rinkose – trapi stabilizacija 2

Akcijos Baltijos biržose daugiausiai brango, vietos investuotojams reaguojant į nuotaikas pasaulio rinkose.

Rinkos
2018.10.15
Aktyviausių M&A patarėjų regione reitinge – ir lietuviški vardai

Aktyviausiai įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers & acquisitions, M&A) srityje šiemet Vidurio ir...

Rinkos
2018.10.15
Vyriausybė beveik 5 metams pasiskolino už 0,504% 1

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 4 metams ir 10 mėnesių pasiskolino 20 mln. Eur už vidutines 0,504%...

Rinkos
2018.10.15
SEB investuotojams: dar šiek tiek augsime

Praeitą savaitę įvykęs didžiausias nuo vasario akcijų išpardavimas natūraliai kelia klausimų, ar jau ateina...

Rinkos
2018.10.15
Kinijos akcijų rinka – žemiausiame nuo 2014 m. taške

Kinijos akcijų indeksas „Shanghai Composite“ nusirito iki žemiausio lygio nuo 2014 m. lapkričio.

Rinkos
2018.10.15
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13
„INVL Asset Management“ fondo milžino pirmoji investicija – medicinos klinikų verslas 1

Investicijų valdymo „INVL Asset Management“ privataus kapitalo investicinis fondas „INVL Baltic Sea Growth...

Rinkos
2018.10.12
Atšokimas įvyko – atsigavimo banga užliejo biržas Premium 1

Po itin įtemptos savaitės į savaitgalį investuotojai žengia pozityvesnėmis nuotaikomis – Azijoje...

Rinkos
2018.10.12
„Luminor“ obligacijų rinkoje pasiskolino 350 mln. Eur už 1,6039% 8

„Luminor“ bankas išsiplatino 350 mln. Eur 3 metų trukmės neužtikrintų obligacijų emisiją su 1,603913%...

Rinkos
2018.10.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau