Stabilizacija Europoje vilioja investuotojus

Publikuota: 2015-11-19
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
 

Palanki ECB monetarinė politika ir palaipsniui vykstanti ekonomikos augimo stabilizacija vilioja rinkos dalyvius investuoti euro zonoje.

Regiono ekonomikos augimo tempas III šių metų ketvirtį sumažėjo iki 0,3%, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai. Infliacija regione išlieka gerokai mažesnė nei nustatytas 2% tikslas ir svyruoja ties riba su defliacija. Tačiau nedarbo lygis regione nuo šių metų pradžios sumenko 5 baziniais punktais iki 10,8%.

infogr.am::infogram_0_2016_m_bvp_augimo_prognoze

Šio mėnesio pradžioje Europos Komisija apkarpė kitų metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę nuo 1,9% iki 1,8%. Tačiau šių metų regiono ekonomikos augimo prognozė buvo kiek kilstelėta iki 1,6%, kadangi euro zonos ekonomiką teigiamai veikia žemos naftos kainos, silpnėjantis euras kitų valiutų atžvilgiu ir ECB vykdoma monetarinė politika. „Europos Komisijos BVP prognozės“ grafike matome, jog euro zonos ekonomikos plėtra yra ir turėtų išlikti kiek lėtesnė nei visos Europos Sąjungos. Graikijos ekonomika kitais metais ir toliau turėtų trauktis, o sparčiausią augimą turėtų pademonstruoti iš finansų krizės išsikapstanti Airija.

Verta paminėti, jog naujausios EBPO prognozės yra kiek pesimistiškesnės. Euro zonos ekonomikos augimo 2015 m. prognozė buvo apkarpyta nuo 1,6% iki 1,5%, o 2016 m. prognozė buvo sumažinta nuo 1,9% iki 1,8%.

Didžiųjų Europos ekonomikų padėtis

Jungtinės Karalystės BVP augimas pastaraisiais ketvirčiais lėtėjo, infliacija svyravo ties riba su defliacija, nepaisant Anglijos centrinio banko pastangų (bazinė palūkanų norma išlaikoma ties 0,5% ir vykdoma obligacijų supirkimo programa). Nedarbo lygis šalyje sumenko iki 5,3% ir dalis ekonomistų įžvelgia besiformuojantį NT kainų „burbulą“ šalyje. Pastaruoju metu vis daugiau yra kalbama apie galimą Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), kadangi šalyje iki 2017 m. pabaigos bus rengiamas referendumas dėl šalies pasitraukimo iš ES. Praėjusią savaitę D. Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas viešai pareiškė, jog ES turi garantuoti daugiau teisių ES narėms, kurios nėra euro zonoje, didinti konkurencingumą ES viduje, suteikti šalių parlamentams daugiau galių ir apriboti migrantų teises. Ponas Cameronas planuoja susitarti su ES ir teigia, kad taip gali būti išvengta šalies pasitraukimo iš ES.

Vokietijos ekonomikos augimas pastaraisiais ketvirčiais spartėja, nedarbo lygis yra ties 4,5%, o prekybos balansas išlieka perteklinis. Šiuo metu manoma, jog didžiulė pabėgėlių banga privers Vokietiją daugiau nei planuota lėšų skirti pabėgėlių išlaikymui ir integracijai, kas trumpuoju laikotarpiu teigiamai paveiks vartojimą šalyje. Ilguoju laikotarpiu migrantai turėtų teigiamai paveikti darbo rinką, kadangi įsilieję į ją padėtų sumažinti senėjančios populiacijos keliamas problemas. Tuo tarpu artimiausiu metu šalies ekonomiką neigiamai veikia vykstantis automobilių taršos skandalas, kuris labiausiai palietė koncerną „Volkswagen“. Nepaisant minėtų veiksnių, Vokietijos centrinio banko prezidentas Jensas Weidmannas yra pareiškęs, jog šalies ekonomika yra geros būklės ir biudžetas išliks subalansuotas.

Prancūzijos ekonomikos augimas trečią šių metų ketvirtį nebuvo toks spartus, kaip Vokietijoje ar JK, o infliacija pastaraisiais mėnesiais priartėjo prie 0%. Nedarbo lygis šalyje taip pat buvo gerokai didesnis nei minėtose didžiosiose Europos ekonomikose ir viršijo 10%. Po įvykusio teroristų išpuolio Paryžiuje ekonomistai dar labiau sunerimo, jog jau po netrukus vyksiančių regioninių rinkimų (gruodžio 3 d. ir 10 d.) didesnę valdžią gali pelnyti populiarumą įgaunanti anti-imigrantų, anti-euro zonos Nacionalinio Fronto partija. Šios partijos priešakyje yra Marine Le Pen, kuri stiprina pozicijas, prieš 2017 m. vyksiančius šalies prezidento rinkimus. Ši tendencija didina politinį nestabilumą šalyje ir kartu kelia klausimus dėl tolimesnės ES ir euro zonos ateities.

Europos centrinio banko politika

Baiminantis defliacijos ir lėto euro zonos valstybių ekonomikų augimo, ECB ne tik iki 0,05% sumažino bazinę palūkanų normą ir depozito normą apkarpė iki -0,2%, bet ir pradėjo vykdyti obligacijų supirkimo programas. Taip pat euro zonos ekonomikos augimą neigiamai paveikė ir bankų krizės Graikijoje, Airijoje, Ispanijoje ir kt. ECB vykdoma monetarinė politika vis labiau skiriasi nuo JAV centrinio banko, kuris pamažu artėja prie bazinės palūkanų normos kėlimo.

Šiuo metu rinkos dalyviai laukia gruodžio 3 d., kadangi šią dieną bus praneštas ECB sprendimas dėl bazinės palūkanų normos ir bus rengiama spaudos konferencija, kurios metu ECB prezidentas sakys kalbą apie galimus monetarinės politikos pokyčius. Dalis ekonomistų mano, jog ECB apkarpys bazinę palūkanų normą 10 bazinių punktų iki -0,05% ir praplės vykdomą obligacijų supirkimo programą.

Investicinės galimybės

Investuotojai dažnai tiesiogiai investuoja apžvalgoje minėtų valstybių akcijų biržoje. Vienos didžiausių akcijų biržų yra D. Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, kuriose galima įsigyti vietinių bendrovių akcijas arba ETF fondus. Vienas lengviausių būdų turėti išskaidytą investiciją visoje Europoje – ETF fondų įsigijimas. „Europos ETF fondų palyginimas“ lentelėje pateikiami keli tokie ETF fondai. Vieni žinomiausių į Europos bendroves investuojančių ETF fondų yra „Vanguard FTSE Europe ETF“ (VGK) ir „iShares MSCI EMU ETF“ (EZU), kurių akcijos JAV doleriais listinguojamos NYSE biržoje. Taip pat galima rinktis žinomesnius regiono indeksus „Euro Stoxx 50“ ir „Stoxx Europe 600“ siekiančius atkartoti ETF fondus. Pavyzdžiui, „Lyxor Euro Stoxx 50“ (MSE) ir „iShares Stoxx Europe 600 UCITS“ (EXSA).

infogr.am::infogram_0_europos_etf_fondu_palyginimas

Taip pat galima įsigyti ir atskirų valstybių akcijų biržų indeksus siekiančių atkartoti ETF fondų. Pavyzdžiui, Vokietijos DAX indeksą atkartoja „iShares Core DAX“ (EXS1), Prancūzijos CAC 40 – „Lyxor UCITS ETF CAC 40“ (CAC), o D. Britanijos FTSE 100 – „iShares Core FTSE 100“ (ISF).

Gruodžio pradžioje lauksime svarbių įvykių ir sprendimų, kurie turėtų padėti rinkos dalyviams įvertinti tolimesnę Europos ekonomikos augimo perspektyvą, kurią pastaruoju metu neigiamai veikia baimės dėl galimo valstybių pasitraukimo iš ES bei euro zonos, migrantų krizė ir kiti veiksniai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šiųmečio IPO derliaus apžvalga: ne vien tik sėkmės istorijos

Šiais metais pagrindinėse JAV akcijų biržose – „Nasdaq“ ir NYSE – jau įvyko 90-ies bendrovių pirminiai akcijų...

Rinkos
2019.05.25
„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Mažos rinkos rūpesčiai: iš biržos pasitraukė dar 1,56 mln. Eur Premium

Įtemptos savaitės pabaigoje pasaulio akcijų rinkose fiksuota santykinė stabilizacija. Baltijoje išsiskyrė...

Rinkos
2019.05.24
V. Vaitkevičienė pirmininkaus Europos rizikos kapitalo fondų tinklui 1

Europos rizikos kapitalo fondų investuotojai pirmininkauti tinklui išrinko UAB „Investicijų ir verslo...

Vadyba
2019.05.24
Naftos linksmieji kalneliai: po 4,5% kritimo – kainos atšokimas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose penktadienio rytą bando atsistatyti po staigaus kritimo ketvirtadienį,...

Rinkos
2019.05.24
„INVL Asset Management“ pensijų fondai investavo į NT fondą 2

Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomi pensijų fondai investavo į NT fondą...

Rinkos
2019.05.24
Pagrindinis akcininkas „Grindeks“ akcijas supirkti nori po 12,59 Eur

Pagrindinis latvių farmacininkės „Grindeks“ akcininkas siekia pateikti oficialų siūlymą po 12,59 Eur.

Rinkos
2019.05.24
Pardavėjas siekia finansinės laisvės: dabar – nupigintas maistas, vizija – 200.000 Eur Premium 15

Finansinė laisvė – siekiamybė, kuri vienareikšmiškai verta savo dabarties išlaidų apsikarpymo, net jei tai...

Rinkos
2019.05.24
L. Strėlis atsistatydino iš „Auga Group“ valdybos 19

Linas Strėlis ketvirtadienį pateikė pareiškimą atsistatydinti iš žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga...

Rinkos
2019.05.24
Linas Strėlis skųs Lietuvos banko jam skirtą 200.000 Eur baudą 6

Linas Strėlis, AB Vilkyškių pieninė ir žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga Group“ valdybų narys ketina...

Rinkos
2019.05.24
Iš Europos nerimas persismelkė ir į Baltiją Premium

Europos akcijų biržose tvyrojęs pesimizmas persidavė ir į Baltijos biržas, kuriose pasireiškė aktyvumo...

Rinkos
2019.05.23
„Payseros“ nesėkmė: atšaukia STO 31

Lietuvos finansinių technologijų įmonės „Paysera“ vykdytas vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų...

Rinkos
2019.05.23
Pažiro žinomų įmonių IPO: kada verta investuoti Premium

JAV akcijų rinkoje šiemet debiutavus ar dar tik ruošiantis debiutuoti ne vienai žinomai kompanijai, tarp...

Rinkos
2019.05.23
Švedai pirmauja pasaulyje pagal kaupimą investiciniuose fonduose 2

100% dirbančių švedų santaupas kaupia investiciniuose fonduose, paskelbė šalies Švedijos investicinių fondų...

Rinkos
2019.05.23
FED laikys stabdžius ant palūkanų kėlimo

Jungtinėse Valstijose paskolų branginimo šiais metais greičiausiai nebesulauksime.

Rinkos
2019.05.23
Po akcijomis užlieto aukciono intriga dėl Šiaulių banko akcijų Premium

Ketvirtadienį Baltijos biržoje rinkos dalyvių akys kryps į prekybą Šiaulių banko akcijomis po to, kai iš...

Rinkos
2019.05.22
„Lewben” keičia valdymo struktūrą: nori didesnio skaidrumo Premium 7

Lietuvos integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ įsteigė UAB „Lewben Holdings“, kuri valdys baigiamą...

Rinkos
2019.05.22
„Fima“ pardavė didmeninės prekybos verslą 1

Inžinerinių sprendimų įmonių grupė „Fima“ už neįvardijamą sumą pardavė didmeninės prekybos verslą.

Statyba ir NT
2019.05.22
Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 37

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau