Baltijos šalių verslui – 260 mln. Eur rizikos kapitalo injekcija

Publikuota: 2015-11-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių įmonės turėtų suklusti – investicijų taikinių aktyviai pradeda ieškoti naujai iškepti šimtamilijonines lėšas valdantys privataus ir rizikos kapitalo fondai, kurie savo investicijų portfelius nori papildyti iki 90 įmonių. Ši iniciatyva galimybių atveria ir regiono investicijų valdytojams.

Rizikos kapitalas yra verslo finansavimo forma, kai lėšos investuojamos į biržoje nekotiruojamas, dažnai dar jaunas įmones, kurios turi perspektyvių verslo idėjų, tačiau neturi pakankamai lėšų joms įgyvendinti. Tai įmonės, kurios turi viziją, kaip augti, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių negali ar nenori naudotis bankų ir kitomis verslo finansavimo formomis.

Lėšos, kurias investavo privataus kapitalo ir rizikos fondai, daugeliui pasaulyje dabar gerai žinomų technologijų ir inovacijų įmonių tapo pirmine paspirtimi augti.

Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, iki pat 2012 m. rizikos kapitalo rinkos buvo labai mažos, fragmentuotos ir nepatrauklios tarptautiniams investuotojams, o didžioji dalis verslo finansavimo rėmėsi vien tik bankų paskolomis.

Todėl Lietuva, Latvija, Estija kartu su Europos investicijų fondu (EIF) šią padėtį ėmėsi taisyti 2012 m. rugsėjį ir įkūrė Baltijos inovacijų fondą (BIF), kurio tikslas – investuoti į Baltijos šalyse veikiančius privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, taip skatinti mažų ir vidutinių įmonių augimą. Savo ruožtu šie fondai jau tiesiogiai investuoja į pačias įmones.

Pradiniame etape EIF į BIF investavo 40 mln. Eur, o kiekvienos šalies nacionalinė agentūra – Lietuvos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Latvijos garantijų agentūra ir Estijos „KredEx“ – po 20 mln. Eur. Baltijos šalys į BIF investavo panaudojusios grįžusias ES struktūrinės paramos lėšas iš anksčiau sėkmingai įgyvendintų įmonių paramos projektų.

Šių metų liepą pradinė 100 mln. Eur lėšų suma buvo padidinta iki 130 mln. Eur.

Keturi fondai

Praėjus trejiems metams nuo BIF veiklos pradžios, jau galima skaičiuoti pirmuosius viščiukus.

Šiandien BIF jau yra investavęs 55 mln. Eur į tris Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo fondus – „BPM Mezzanine Fund“, „BaltCap Private Equity Fund II“ ir „Livonia Partners Fund I“.

BIF taip pat yra patvirtinęs įsipareigojimą investuoti dar 20–25 mln. Eur į ketvirtąjį fondą „Karma Ventures Fund“, kuris turėtų pradėti veiklą iki kitų metų pradžios, kai tik baigs investuotojų iš šalies paiešką.

infogr.am::infogram_0_bifpatvirtinti-15

Pirmųjų trijų fondų bendras investuojamas kapitalas yra 221,5 mln. Eur, o „Karma Ventures Fund“ prie šios sumos dar turėtų pridėti 40–50 mln. Eur.

Kitaip tariant, BIF investuota suma padidėjo 3,5 karto, nes šie fondai turėjo pritraukti investicijų ir iš privačių institucinių investuotojų.

Dar yra pinigų

BIF dar turi nepaskirstęs 40–50 mln. Eur lėšų, kurios atiteks dar bent 2–3 Baltijos šalių investicijų valdytojams.

BIF atstovai teigia, kad kviečia visus Baltijos šalyse veikiančius investicijų valdytojus teikti investavimo pasiūlymus šioms lėšoms gauti ir investuoti.

„Svarbu, kad privataus ar rizikos kapitalo fondo valdytojas turėtų strategiją investuoti į įmones Baltijos šalyse. Kitaip tariant, pretendentų investavimo pasiūlymai turi atitikti BIF investavimo strategijos kriterijus“, – sako Jūratė Aželionytė, EIF atstovė Lietuvoje.

Pasak jos, investicijų valdytojas, gavęs lėšų iš BIF, bent 50% jų turės investuoti į Baltijos šalyse veikiančias įmones.

„Svarbu žinoti, kad BIF investicijų dalis privataus ar rizikos kapitalo fonde negali viršyti 49%, likusios lėšos turi būti privačių investuotojų pinigai. Be to, BIF gali bendrai investuoti su užsienio valstybėse veikiančiu investuotoju, jeigu pastarasis nori investuoti į Baltijos valstybėse veikiančias įmones“, – sako p. Aželionytė.

Pretendentai

Kas iš investicijų šiuo metu pretenduoja į likusias lėšas, nėra skelbiama, tačiau rinkoje linksniuojami bent keli pretendentai. Tarp jų yra Lietuvos investicijų valdymo įmonė „LitCapital“, taip pat viena Estijos investicijų bendrovė.

VŽ žiniomis, Estijos rizikos kapitalo fondas „Polar Ventures“ neseniai buvo gavęs EIF palaiminimą kurti fondą, tačiau jam nepavyko užsitikrinti investuotojų iš šalies lėšų ir planai pradėti veiklą buvo atidėti.

Nuo 2012 m. BIF iš viso jau yra sulaukęs daugiau nei 40-ies paraiškų gauti lėšų iš investicijų valdytojų, tačiau galutinai patvirtinti buvo tik keturi investicijų valdytojai.

Pradeda investuoti

Šiandien iš keturių patvirtintų fondų realiai investuoti pradėjo tik vienas – „BaltCap Private Equity Fund II“.

Šis fondas dar pernai 15 mln. Eur investavo į atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ kontrolinį akcijų paketą, o šiemet už 3,5 mln. Eur papildomai įsigijo likusias akcijas.

Fondas už neskelbiamą sumą šiais metais taip pat įsigijo Baltijos šalyse ir Lenkijoje nekilnojamojo turto valdymo paslaugas teikiančią bendrovę „BPT Real Estate AS“.

Inga Miliauskienė, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė, sako, kad BIF patvirtinti fondai iki šiol daugiausia pritraukė reikiamų lėšų iš trečiųjų šalių.

„O dabar prasideda svarbiausias ir įdomiausias etapas – fondai ieškos įsigijimams tinkamų taikinių ir investuos. Galima prognozuoti, kad kiekvienas iš fondų atliks po 10–15 investicijų, taigi, privataus ar rizikos kapitalo injekciją iki 2021 m. gaus 60–90 įmonių iš Baltijos šalių“, – komentuoja Inga Miliauskienė, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė.

Pasak jos, kreiptis į fondus dėl kapitalo injekcijos gali ir pačios įmonės, jei tik jos mano, kad atitinka fondo investavimo strategiją.

„Jau dabar sulaukiame paklausimų iš verslininkų, įmonių, ar fondai nenorėtų investuoti. Gal ir norėtų, bet kiekvienas fondas turi savo investavimo strategiją, ja ir turėtų pasidomėti verslininkai prieš teikdami pasiūlymus dėl investavimo“, – sako p. Miliauskienė.

infogr.am::infogram_0_skaiciainurod-270

Renkasi Liuksemburgą

Mantas Petkevičius, įmonių įsigijimuose dalyvaujančios advokatų kontoros SORAINEN privataus kapitalo praktikos vadovas, sako, kad BIF neabejotinai yra sėkmingiausia visų trijų Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo iniciatyva.

„Keturi jau patvirtinti fondai į Baltijos šalių įmones per 5–7 metus investuos daugiau kaip 260 mln. Eur. Šie fondai pritraukė ir privačių investuotojų lėšų, tad bendra fondų kapitalo suma net 3,5 karto viršija BIF investuotas lėšas“, – kalba p. Petkevičius.

Tiesa, jis pabrėžia, kad kol kas tik vienas iš patvirtintų fondų – „Livonia Partners Fund I“ – registruotas mūsų regione – Latvijoje.

„Kiti trys fondai įsteigti Liuksemburge, tačiau jau irgi pripažįsta, kad galvoja tolesnius fondus registruoti Baltijos šalyse“, – sako p. Petkevičius.

Straipsnis lapkričio 3 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Turkijos lira atsigauna, sąlyginė ramybė grįžta į rinkas 4

Antradienį investuotojai buvo linkę vėl nedrąsiai pirkti akcijas, po rekordinės griūties Turkijos lirai...

Rinkos
17:41
Investicijų valdytojai didina grynųjų ir JAV akcijų dalį portfeliuose

Fondų valdytojai yra palankiausiai nusiteikę JAV akcijų rinkos atžvilgiu. Ten juos gena ir padidėjęs...

Rinkos
15:44
„Danske Bank“ klientams Lietuvoje: susiraskite kitą banką 17

Į pinigų plovimo skandalą Baltijos šalyse įsipainiojęs Danijos bankas „Danske Bank“ beveik visai nutraukia...

Rinkos
09:53
Stocks in Asia Trade Mixed; Dollar Slips With Yen: Markets Wrap

Asian stocks mostly steadied Tuesday as the contagion from the economic crisis in Turkey remained relatively...

09:23
Domino efekto finansų rinkose iš Turkijos nesitiki Premium 3

Finansų specialistai ramina, kad Turkijos liros griūtis neturėtų sukelti masinės panikos finansų rinkose. Kol...

Rinkos
06:00
Turkiškos baimės ima viršų biržose

Baltijos akcijų biržos pirmadienį gyveno pasauliniu nerimu dėl galimos finansų krizės Turkijoje – tai į antrą...

Rinkos
2018.08.13
Kinijoje – tarpusavio skolinimo platformų krizė 8

Kinijoje sprogus tarpusavio skolinimo burbului, šalies valdžia imasi priemonių situacijai suvaldyti –...

Rinkos
2018.08.13
Tarpusavio skolinimosi platformose galės dalyvauti ir bendrovės 9

Vyriausybė sutinka, kad tarpusavio skolinimosi platformose galėtų dalyvauti ne tik fiziniai, bet ir...

Finansai
2018.08.13
Privataus kapitalo fondai nebežino, kur dar investuoti

Pasaulio privataus kapitalo investicijų bendrovės, dažniausiai investuojančios į biržoje nekotiruojamas...

Rinkos
2018.08.13
„City Service“ įmonė įsigijo degalinių statybos ir aptarnavimo bendrovę 1

Koncernui „Icor“ priklausančios pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonė įsigijo degalinių statybos ir...

Statyba ir NT
2018.08.13
Vyriausybė 5 metams pasiskolino už 0,488%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 5 metams pasiskolino 20 mln. Eur už vidutines 0,488% palūkanas.

Rinkos
2018.08.13
„Douglas“ ir „Kristiana“ atsiduria tarp žvalgomų investuotojų taikinių Premium

Tarp investicijų patarėjų pasigirsta kalbų apie galimus didžiųjų grožio prekių tinklų pardavimus. Kosmetikos...

Kaip sparčiai ECB didins palūkanas 25

Europos centrinis bankas beveik aiškiai įvardijo, kada euro zonos skolininkai sulauks pirmojo palūkanų...

Rinkos
2018.08.13
„Microsoft“ vadovas pardavė didelę dalį įmonės akcijų 5

JAV technologijų milžinės „Microsoft“ vadovas Satya Nadella įvykdė didžiausią iki šiol savo vadovaujamos...

Rinkos
2018.08.13
Po naujo rekordo Turkijos lira atsigauna, paskelbus priemones valiutai stabilizuoti 1

Pirmadienio rytą Turkijos lira, euro atžvilgiu trumpam užfiksavusi 8 TRY už eurą lygį, bando atsigauti,...

Rinkos
2018.08.13
Stocks, Euro Fall on Turkey Worries; Yen Gains: Markets Wrap

Stocks declined in Asia alongside the euro and emerging-market currencies, while the yen advanced, on...

2018.08.13
Investuotojas – apie dažniausias investuotojų klaidas Premium 10

Galimybių padaryti klaidą ir sudeginti savo pinigus eiliniam investuotojui yra daugiau nei uždirbti, sako...

Rinkos
2018.08.13
Parduodamas krizės sužlugdytas biurų ir butų projektas prie Vakarinio aplinkkelio Premium 2

Ant prekystalio Vilniuje dedamas investicinis projektas, kuris prieš dešimtmetį turėjo tapti pirmuoju...

Statyba ir NT
2018.08.13
Gilėjant Turkijos krizei, vertinama jos perspektyva ir poveikis 44

Investuotojams nerimaujant dėl Turkijai iškilusios finansinės krizės grėsmės, spėliojama, kokie galimi šio...

Rinkos
2018.08.11
Elektroninės prekybos milžinė fizinėms parduotuvėms piešia šviesią ateitį 2

Kinijos elektroninės prekybos gigantė „Alibaba“ jau nebėra vien tik elektroninės prekybos bendrovė.

Rinkos
2018.08.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau