Koncentracija mažmeninėje bankininkystėje įgauna pagreitį

Publikuota: 2015-11-14
Smulkieji bankai mato vis mažiau prasmės investuoti į mažmeninės bankininkystės paslaugas. Juditos Grigelytės Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Smulkieji bankai mato vis mažiau prasmės investuoti į mažmeninės bankininkystės paslaugas. Juditos Grigelytės Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Du didieji Lietuvos bankininkystės sektoriaus dalyviai baigia susiurbti mažmeninės bankininkystės rinką. „Danske Bank“ Lietuvoje atsisakant mažmeninės bankininkystės veiklos, kiti smulkesnieji dalyviai optimizuojasi ir atsikrato mažesnių pajamų klientų, renkasi siaurą mažmeninės bankininkystės specializaciją. Nors koncentracija ir didėja, prognozuojamas aršesnės konkurencinės kovos etapas, siekiant padidinti po euro įvedimo smukusias paslaugų ir komisinių pajamas.

Mažmeninės bankininkystės veiklą „Swedbank“ Lietuvoje perleidžiantis „Danske Bank“ tokį žingsnį motyvavo tuo, kad nepavyksta pasiekti masto ekonomijos. Didžiųjų „Swedbank“ ir SEB veiklos apimčiai mažmeninėje bankininkystėje leidžiant pasiekti tokį efektą, smulkesnieji rinkos dalyviai dar bando išsilaikyti rinkoje orientuodamiesi į sritis, kuriose dar tradiciškai išsaugotas įdirbis.

Neseniai vykusiame renginyje, skirtame investuotojams, Šiaulių banko administracijos vadovas deklaravo, kad bankas mažmeninėje bankininkystėje daugiausia orientuojasi į keturiasdešimties metų ir vyresnius dirbančius gyventojus, jų šeimos narius ir vyresnio amžiaus žmones.

„Aišku, dirbame ir su jaunesniais žmonėmis, bet tai, į ką daugiausia orientuojamės, – žmonės, kurie jau pradėjo galvoti apie rimtesnį taupymą, nes prieš tai jiems reikia tam tikrus poreikius tenkinti – ar tai būtų būstas, ar automobilis“, – komentavo Vytautas Sinius, Šiaulių banko administracijos vadovas.

Savo ruožtu „Nordea“ neišskiria tikslinės klientų kategorijos, kuriai teiktų pirmenybę priklausomai nuo klientų amžiaus ar socialinės padėties.

„Savo klientus segmentuojame pagal poreikį, kuris jiems būdingas skirtingais gyvenimo etapais. Jauniems reikia paskolų ir kreditų, vidurinio amžiaus žmonės pradeda kaupti senatvei ir ieško ilgalaikių pelningų investavimo sprendimų, o vyresniems svarbu neprarasti santaupų, dalį jų investuoti, kad būtų papildoma grąža“, – sakė Jaunius Marinskas, banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės vadovas.

Trečias pagal namų ūkiams išduotų paskolų portfelį DNB bankas pastangas koncentruoja darbui su jaunesniąja auditorija.

„Didžiausi ir svarbiausi mūsų banko segmentai – pradedantieji savarankišką gyvenimą ir šeimos“, – VŽ pabrėžė Šarūnas Nedzinskas, DNB valdybos narys ir prezidento pavaduotojas.

Pasak jo, nors tradicinė bankininkystė visada buvo orientuota į asmeninius finansus ir individualius kliento poreikius, bankas, analizuodamas skirtingus klientų segmentus, pritaikė kitokį požiūrį.

„Pažvelgėme visai kitu kampu – į šeimos finansus kaip į vieno subjekto finansus, su bendrais šeimos poreikiais ir siūlome kiekvienai šeimai pagal jos poreikius pritaikytus sprendimus“, – sakė p. Nedzinskas.

Apie tai, kokio profilio mažmeninių klientų portfelis keliauja į „Swedbank“, „Danske Bank“ atstovai komentuoti atsisakė, motyvuodami pereinamuoju sandorio laikotarpiu.

„Tas segmentavimas anksčiau nebuvo toks ryškus, tik dabar pradėta daugiau kalbėti, po „Danske Bank“ atvejo“, – nurodė Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius.

infogr.am::infogram_0_bankudalys-813330

Didieji ima visus

Antrojo ketvirčio pabaigoje didžiausią – 2,033 mlrd. Eur – namų ūkiams išduotų paskolų portfelį turėjęs SEB bankas aptarnauja apie 900.000 privačių mažmeninės bankininkystės klientų. Dėl tokios apimties portfelio bankas vadina save universaliu, todėl negalįs išskirti prioritetinės grupės.

„Nors liūto dalį privačių mažmeninės bankininkystės klientų sudaro darbingo amžiaus asmenys, kurie kuria šeimą, sprendžia būsto klausimus, planuoja finansus ateičiai ar imasi kurti verslą, aktyviai dirbame tiek su jaunimu iki 24 metų, tiek su senjorais, – jie sudaro 20% visų mūsų mažmeninės bankininkystės klientų“, – komentavo Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak rinkos dalyvių, istoriškai susiklostė, kad perėmęs anuometinį Lietuvos taupomąjį banką ir išplėtęs klientų, tarp kurių nuo seno nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių, bazę, tuometinis „Hansabank“, o dabar „Swedbank“ yra pajėgus taikytis į visus klientus, kuriuos tik nori, panašiai kaip ir SEB.

„Swedbank“ turi beveik 1,1 mln. aktyvių mažmeninės bankininkystės klientų.

„Apibrėžti tipinį „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės klientą ar bandyti išvesti kokį nors vidurkį nėra tikslinga, – esame bankas daugeliui. Žvelgiant iš geografijos perspektyvos, didmiesčiuose ir apskričių centruose gyvena kone 70% aktyvių „Swedbank“ klientų. Priklausomai nuo vietovės „Swedbank“ paslaugomis naudojasi nuo 40% iki 80% tos vietovės gyventojų“, – sakė Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Savo ruožtu Lietuvoje mažesnę apimtį pasiekusiems Šiaurės bankams – kad mažmeninės bankininkystės veikla nebūtų nuostolinga – lieka rinktis ne mažiau kaip 1.000 Eur mėnesines pajamas gaunančius, aukštesnio finansinio raštingumo klientus ir bandyti pratinti juos dažniau naudotis paslaugomis.

„Pastebėjome tendenciją, kad mažiau nei 1.000 Eur pajamų gaunantis žmogus naudojasi banko paslaugomis du kartus per mėnesį: išgrynina atlyginimą ir išgrynina atlyginimą dar kartą. Duokdie, padaro kelias transakcijas per mėnesį. Iš tų, kurie tik gryninasi pinigus, metų pabaigoje gaunamas nuostolis, nes bankomatų tinklą išlaikyti brangiai kainuoja“, – sakė VŽ vienas finansų sektoriaus dalyvis.

Naujas koncentracijos proveržis

„Danske Bank“ atvejis parodė, kad nemažai daliai Lietuvoje veikiančių bankų per brangu investuoti į mažmeninę bankininkystę, ypač, jei tai nėra banko tikslinė rinka, kurioje norima užimti labai tvirtas pozicijas, mano p. Sinius.

Be „Danske Bank“ portfelio perleidimo „Swedbank“, Šiaulių banko vadovas įžvelgia ir reguliacinių veiksnių, kurie gali paspartinti dar tirštesnę mažmeninės bankininkystės sektoriaus konsolidaciją, nes mažesnieji bankai gali apsispręsti atsisakyti investicijų šioje srityje.

„Nemažai yra reguliavimo, kuris daro įtaką, ypač mažmeninei bankininkystei, – ir ta pati bendroji sąskaita. Nuo to reguliavimo gali priklausyti konkurencija. Gali likti du bankai su santykinai gera savikaina ir maža kaina, bet kas gali paneigti, kad po metų ar dvejų tai, kas patenka į tą pasiūlymą, kainuos 20% brangiau“, – komentavo p. Sinius.

Ponas Paukštė mano, kad dėl mažmeninės bankininkystės sektoriuje įvykusios koncentracijos jau neprasminga kalbėti apie pozicionavimąsi pagal klientų grupes ar poreikius.

„Pas mus bankų sektoriuje 3–4 didžiausi bankai turi 70–80% rinkos, pagal paprasčiausius apibrėžimus tai oligopolinė situacija. Koncentracija jau seniai įvyko. Dabar yra kitas to etapas, vyksta kliento dorojimas – jį patiesėme, o dabar preparuojame – kam rankelė, kam – kojelė“, – sakė bankų klientų asociacijos generalinis direktorius.

Tačiau kiti finansų rinkos dalyviai kalba, kad po euro įvedimo smukus bankų pajamoms iš paslaugų ir komisinių, konkurencija tarp bankų kaip tik turėtų sustiprėti – laukiama, kad užvirs kova dėl klientų siūlant banko kapitalo nereikalaujančius, tačiau paslaugų ir komisinių pajamas generuojančius produktus – draudimo, investavimo produktus.

„Prasidės rinkodaros kova, kai kiekvienas norės turėti namų banko klientą, kuris nelakstytų ir dirbtų su vienu banku“, – pabrėžė pašnekovas.

Bankų sektoriaus atstovai konstatuoja, kad įsigalint tendencijai, jog žmonės vis rečiau lankosi bankų poskyriuose, finansų institucijos vis dažniau pereis prie nuotolinio paslaugų teikimo, ryškės tendencija mažinti poskyrių skaičių.

„Swedbank“, turinčiam daug vyresnio amžiaus žmonių ir didelį portfelį, matyt, dar reikės fizinių poskyrių, o 2016 m., manau, pamatysime daug mobiliųjų sprendimų, programėlių“, – VŽ teigė finansų sektoriaus dalyvis.

Pasak „Swedbank“, tiek didmiesčiuose, tiek mažuosiuose miestuose klientų aptarnavimo padalinyje bent kartą per ketvirtį apsilanko apie 40% klientų.

 infogr.am::infogram_0_lietuvos_banku_rezultatai_2015_iii_ketv

Straipsnis lapkričio 5 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nykokoje Baltijos biržų prekyboje išsiskyrė „Olainfarm“ Premium

Baltijos biržų dėmesio centre pirmadienį sukosi Latvijos farmacijos įmonės „Olainfarm“ akcijos, o Europos...

Rinkos
17:10
Bitkoinas vėl domina investuotojus 4

Populiariausios pasaulyje kriptovaliutos – bitkoino – kaina pakilo iki aukščiausio lygio per du mėnesius.

Rinkos
15:22
Vyriausybė 4 metams pasiskolino už 0,348%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 4 metams ir porai mėnesių pasiskolino 10 mln. Eur už vidutines 0,348%...

Rinkos
14:29
Į akcijas panašios kriptovaliutos: investuotojai nori, startuoliai bijo Premium 1

Vertybinių popierių požymių turinčios kriptovaliutos – investuotojų geidžiama prekė, visgi įmonėms ją...

Rinkos
11:51
„Lewben Group“ atsisako lengvatinių mokesčių zonose populiarių paslaugų teikimo 4

Lietuvos finansinių paslaugų grupė „Lewben Group“ nusprendė nebeplėtoti patikos (fiduciarinių) paslaugų.

Rinkos
11:31
Yen Climbs as BOJ in Focus; Asian Stocks Mixed: Markets Wrap

The yen climbed and Japanese government bonds slid on speculation that the Bank of Japan may debate some fine...

09:26
II pensijų pakopoje grąža didesnė, tačiau ir suvaržymų daugiau Premium 2

Kuo darbo užmokestis mažesnis, tuo labiau apsimoka dalyvauti II pensijų pakopoje, tačiau kai alga pasiekia...

Finansai
06:00
Lietuva: išsivysčiusi, besivystanti ar mažesnio potencialo šalis 8

Lietuvą, kaip šalį, bendrąja prasme tikriausiai būtų galima vadinti besivystančia šalimi, visgi pagal kai...

Rinkos
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 15

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
Investuotojams patiko „Auga Group“ noras prisikviesti ERPB Premium

Vakarų Europos biržose nuotaikos penktadienį buvo apniukusios, o Baltijos biržose vertintos vietinės...

Rinkos
2018.07.20
LHV Šiaulių banko akcijas po ERPB paskolos konvertavimo vertina po 0,55–0,59 Eur 2

Estijos banko LHV analitikai atnaujino Šiaulių banko akcijų vertinimą, kuriame atsispindi prognozės dėl...

Rinkos
2018.07.20
Pratęstas „Auga Group“ SPO, tarp investuotojų gali atsirasti ERPB 8

Atostogaujantiems investuotojams nespėjus susipažinti su žiniomis apie susitarimą su Europos rekonstrukcijos...

Rinkos
2018.07.20
Stocks Climb as Yuan Losses Ease; Dollar Declines: Markets Wrap

Stocks in Asia reversed losses and the yuan recovered its drop amid signs of intervention from Chinese...

2018.07.20
„Maxima“ Lenkijoje sujungia dvi įmones 5

„Maxima grupė“ į prekybos tinklą „Stokrotka“, kurį valdo nuo šių metų pavasario, integruos 2012 m. įsigytą...

Biržoje – rezultatų iššaukti „Olainfarm“ akcijų viražai Premium

Pasyviose Baltijos biržose ketvirtadienį aktyviausiai prekiauta pardavimų statistiką paskelbusios Latvijos...

Rinkos
2018.07.19
Bankams ruošiamas naujas finansavimosi būdas

Lietuvos komerciniai bankai galbūt jau kitąmet galės turėti visiškai naują finansavimo šaltinį.

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ nori išpirkti kaltę: pasiruošęs aukoti 230 mln. USD 12

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, įsivėlęs į bene didžiausią nuo banko įkūrimo 1871 m. skandalą, savo...

Rinkos
2018.07.19
Lietuva su kitomis šalimis bando išjudinti užmarinuotą ES projektą

Lietuva kartu su 7-iomis ES šalimis bando išjudinti jau ne vienerius metus įšaldytą europinį projektą –...

Rinkos
2018.07.19
Pajamoms iš NT ir akcijų didesnis pajamų mokesčio tarifas bus taikomas nuo 150.000 Eur Premium 8

Pajamos, kurios nepriskiriamos darbo užmokesčiui, individualios veiklos pajamoms ar dividendams, nuo kitų...

Finansai
2018.07.19
„Savy“ žmonės žengia į neišžvalgytą kriptovaliutomis įkeistų paskolų rinką Premium 8

Lietuvių kuriama finansinių paslaugų kompanija „Hodl Finance“ imasi teikti paskolas, įkeistas...

Rinkos
2018.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau