Koncentracija mažmeninėje bankininkystėje įgauna pagreitį

Publikuota: 2015-11-14
Smulkieji bankai mato vis mažiau prasmės investuoti į mažmeninės bankininkystės paslaugas. Juditos Grigelytės Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Smulkieji bankai mato vis mažiau prasmės investuoti į mažmeninės bankininkystės paslaugas. Juditos Grigelytės Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Du didieji Lietuvos bankininkystės sektoriaus dalyviai baigia susiurbti mažmeninės bankininkystės rinką. „Danske Bank“ Lietuvoje atsisakant mažmeninės bankininkystės veiklos, kiti smulkesnieji dalyviai optimizuojasi ir atsikrato mažesnių pajamų klientų, renkasi siaurą mažmeninės bankininkystės specializaciją. Nors koncentracija ir didėja, prognozuojamas aršesnės konkurencinės kovos etapas, siekiant padidinti po euro įvedimo smukusias paslaugų ir komisinių pajamas.

Mažmeninės bankininkystės veiklą „Swedbank“ Lietuvoje perleidžiantis „Danske Bank“ tokį žingsnį motyvavo tuo, kad nepavyksta pasiekti masto ekonomijos. Didžiųjų „Swedbank“ ir SEB veiklos apimčiai mažmeninėje bankininkystėje leidžiant pasiekti tokį efektą, smulkesnieji rinkos dalyviai dar bando išsilaikyti rinkoje orientuodamiesi į sritis, kuriose dar tradiciškai išsaugotas įdirbis.

Neseniai vykusiame renginyje, skirtame investuotojams, Šiaulių banko administracijos vadovas deklaravo, kad bankas mažmeninėje bankininkystėje daugiausia orientuojasi į keturiasdešimties metų ir vyresnius dirbančius gyventojus, jų šeimos narius ir vyresnio amžiaus žmones.

„Aišku, dirbame ir su jaunesniais žmonėmis, bet tai, į ką daugiausia orientuojamės, – žmonės, kurie jau pradėjo galvoti apie rimtesnį taupymą, nes prieš tai jiems reikia tam tikrus poreikius tenkinti – ar tai būtų būstas, ar automobilis“, – komentavo Vytautas Sinius, Šiaulių banko administracijos vadovas.

Savo ruožtu „Nordea“ neišskiria tikslinės klientų kategorijos, kuriai teiktų pirmenybę priklausomai nuo klientų amžiaus ar socialinės padėties.

„Savo klientus segmentuojame pagal poreikį, kuris jiems būdingas skirtingais gyvenimo etapais. Jauniems reikia paskolų ir kreditų, vidurinio amžiaus žmonės pradeda kaupti senatvei ir ieško ilgalaikių pelningų investavimo sprendimų, o vyresniems svarbu neprarasti santaupų, dalį jų investuoti, kad būtų papildoma grąža“, – sakė Jaunius Marinskas, banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės vadovas.

Trečias pagal namų ūkiams išduotų paskolų portfelį DNB bankas pastangas koncentruoja darbui su jaunesniąja auditorija.

„Didžiausi ir svarbiausi mūsų banko segmentai – pradedantieji savarankišką gyvenimą ir šeimos“, – VŽ pabrėžė Šarūnas Nedzinskas, DNB valdybos narys ir prezidento pavaduotojas.

Pasak jo, nors tradicinė bankininkystė visada buvo orientuota į asmeninius finansus ir individualius kliento poreikius, bankas, analizuodamas skirtingus klientų segmentus, pritaikė kitokį požiūrį.

„Pažvelgėme visai kitu kampu – į šeimos finansus kaip į vieno subjekto finansus, su bendrais šeimos poreikiais ir siūlome kiekvienai šeimai pagal jos poreikius pritaikytus sprendimus“, – sakė p. Nedzinskas.

Apie tai, kokio profilio mažmeninių klientų portfelis keliauja į „Swedbank“, „Danske Bank“ atstovai komentuoti atsisakė, motyvuodami pereinamuoju sandorio laikotarpiu.

„Tas segmentavimas anksčiau nebuvo toks ryškus, tik dabar pradėta daugiau kalbėti, po „Danske Bank“ atvejo“, – nurodė Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius.

infogr.am::infogram_0_bankudalys-813330

Didieji ima visus

Antrojo ketvirčio pabaigoje didžiausią – 2,033 mlrd. Eur – namų ūkiams išduotų paskolų portfelį turėjęs SEB bankas aptarnauja apie 900.000 privačių mažmeninės bankininkystės klientų. Dėl tokios apimties portfelio bankas vadina save universaliu, todėl negalįs išskirti prioritetinės grupės.

„Nors liūto dalį privačių mažmeninės bankininkystės klientų sudaro darbingo amžiaus asmenys, kurie kuria šeimą, sprendžia būsto klausimus, planuoja finansus ateičiai ar imasi kurti verslą, aktyviai dirbame tiek su jaunimu iki 24 metų, tiek su senjorais, – jie sudaro 20% visų mūsų mažmeninės bankininkystės klientų“, – komentavo Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak rinkos dalyvių, istoriškai susiklostė, kad perėmęs anuometinį Lietuvos taupomąjį banką ir išplėtęs klientų, tarp kurių nuo seno nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių, bazę, tuometinis „Hansabank“, o dabar „Swedbank“ yra pajėgus taikytis į visus klientus, kuriuos tik nori, panašiai kaip ir SEB.

„Swedbank“ turi beveik 1,1 mln. aktyvių mažmeninės bankininkystės klientų.

„Apibrėžti tipinį „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės klientą ar bandyti išvesti kokį nors vidurkį nėra tikslinga, – esame bankas daugeliui. Žvelgiant iš geografijos perspektyvos, didmiesčiuose ir apskričių centruose gyvena kone 70% aktyvių „Swedbank“ klientų. Priklausomai nuo vietovės „Swedbank“ paslaugomis naudojasi nuo 40% iki 80% tos vietovės gyventojų“, – sakė Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Savo ruožtu Lietuvoje mažesnę apimtį pasiekusiems Šiaurės bankams – kad mažmeninės bankininkystės veikla nebūtų nuostolinga – lieka rinktis ne mažiau kaip 1.000 Eur mėnesines pajamas gaunančius, aukštesnio finansinio raštingumo klientus ir bandyti pratinti juos dažniau naudotis paslaugomis.

„Pastebėjome tendenciją, kad mažiau nei 1.000 Eur pajamų gaunantis žmogus naudojasi banko paslaugomis du kartus per mėnesį: išgrynina atlyginimą ir išgrynina atlyginimą dar kartą. Duokdie, padaro kelias transakcijas per mėnesį. Iš tų, kurie tik gryninasi pinigus, metų pabaigoje gaunamas nuostolis, nes bankomatų tinklą išlaikyti brangiai kainuoja“, – sakė VŽ vienas finansų sektoriaus dalyvis.

Naujas koncentracijos proveržis

„Danske Bank“ atvejis parodė, kad nemažai daliai Lietuvoje veikiančių bankų per brangu investuoti į mažmeninę bankininkystę, ypač, jei tai nėra banko tikslinė rinka, kurioje norima užimti labai tvirtas pozicijas, mano p. Sinius.

Be „Danske Bank“ portfelio perleidimo „Swedbank“, Šiaulių banko vadovas įžvelgia ir reguliacinių veiksnių, kurie gali paspartinti dar tirštesnę mažmeninės bankininkystės sektoriaus konsolidaciją, nes mažesnieji bankai gali apsispręsti atsisakyti investicijų šioje srityje.

„Nemažai yra reguliavimo, kuris daro įtaką, ypač mažmeninei bankininkystei, – ir ta pati bendroji sąskaita. Nuo to reguliavimo gali priklausyti konkurencija. Gali likti du bankai su santykinai gera savikaina ir maža kaina, bet kas gali paneigti, kad po metų ar dvejų tai, kas patenka į tą pasiūlymą, kainuos 20% brangiau“, – komentavo p. Sinius.

Ponas Paukštė mano, kad dėl mažmeninės bankininkystės sektoriuje įvykusios koncentracijos jau neprasminga kalbėti apie pozicionavimąsi pagal klientų grupes ar poreikius.

„Pas mus bankų sektoriuje 3–4 didžiausi bankai turi 70–80% rinkos, pagal paprasčiausius apibrėžimus tai oligopolinė situacija. Koncentracija jau seniai įvyko. Dabar yra kitas to etapas, vyksta kliento dorojimas – jį patiesėme, o dabar preparuojame – kam rankelė, kam – kojelė“, – sakė bankų klientų asociacijos generalinis direktorius.

Tačiau kiti finansų rinkos dalyviai kalba, kad po euro įvedimo smukus bankų pajamoms iš paslaugų ir komisinių, konkurencija tarp bankų kaip tik turėtų sustiprėti – laukiama, kad užvirs kova dėl klientų siūlant banko kapitalo nereikalaujančius, tačiau paslaugų ir komisinių pajamas generuojančius produktus – draudimo, investavimo produktus.

„Prasidės rinkodaros kova, kai kiekvienas norės turėti namų banko klientą, kuris nelakstytų ir dirbtų su vienu banku“, – pabrėžė pašnekovas.

Bankų sektoriaus atstovai konstatuoja, kad įsigalint tendencijai, jog žmonės vis rečiau lankosi bankų poskyriuose, finansų institucijos vis dažniau pereis prie nuotolinio paslaugų teikimo, ryškės tendencija mažinti poskyrių skaičių.

„Swedbank“, turinčiam daug vyresnio amžiaus žmonių ir didelį portfelį, matyt, dar reikės fizinių poskyrių, o 2016 m., manau, pamatysime daug mobiliųjų sprendimų, programėlių“, – VŽ teigė finansų sektoriaus dalyvis.

Pasak „Swedbank“, tiek didmiesčiuose, tiek mažuosiuose miestuose klientų aptarnavimo padalinyje bent kartą per ketvirtį apsilanko apie 40% klientų.

 infogr.am::infogram_0_lietuvos_banku_rezultatai_2015_iii_ketv

Straipsnis lapkričio 5 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Monese“ – taip pat potencialus vienaragis

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Monese“, veikiantis ir Lietuvoje, baigia derybas dėl 100 mln. GBP...

Rinkos
2020.01.25
Ko Lietuvos verslai (dar) nesuvokia apie valiutų rinką

2015 m. atsisveikinus su litu, atrodė, kad žodis „valiuta“ dings iš Lietuvos verslininkų žodyno. Euras turėjo...

Rinkos
2020.01.25
Įtampa dėl viruso slūgtelėjo – akcijų kainos atsistatė Premium 1

Pasaulio akcijų rinkose baimės dėl koronaviruso Kinijoje darbo savaitei baigiantis kiek išblėso, nors...

Rinkos
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Užsidariusių Estijos paskolų platformų investuotojai kreipėsi į policiją 1

Dešimtys netikėtai užsidariusių Estijos NT ir verslo paskolų platformų „Envestio“ ir „Kuetzal“ investuotojų...

Rinkos
2020.01.24
Per dot.com karštinę praturtėjęs verslininkas: rinkų ateitį nulems palūkanos

Markas Cubanas, verslininkas ir milijardierius investuotojas, įsitikinęs, kad nors akcijų įverčiai rinkose ir...

Rinkos
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Kiek pagrįstas entuziazmas dėl „Teslos“ Premium 8

Dešimtis kartų daugiau mašinų pagaminantys automobilių pramonės gigantai yra verti kur kas mažiau nei...

Rinkos
2020.01.24
Ko finansų rinkose laukti po rekordiškai gerų metų

Praėję 2019-ieji – vienas geriausių laikotarpių didžiausiose pasaulio finansų rinkose per pastaruosius 20...

Rinkos
2020.01.24
Investuotojams virusas baisesnis už kitas grėsmes Premium

Europos biržose ketvirtadienį vyravo baimės dėl viruso protrūkio Kinijoje – jos į šoną nustūmė ir žinią apie...

Rinkos
2020.01.23
Pirmą kartą per 16 metų: ECB peržiūrės savo tikslus

Europos centrinis bankas (ECB), ketvirtadienį nepakeitęs bazinių palūkanų, oficialiai paskelbė apie pirmą per...

Rinkos
2020.01.23
Ukraina rinkose skolinasi už 4,4%

Ukraina tarptautinėje kapitalo rinkoje išplatino 10 metų trukmės 1,25 mlrd. Eur dydžio obligacijų emisiją už...

Rinkos
2020.01.23
Sandorių rinka važiuos lėtesne pavara, bet su geresne pusiausvyra Premium 1

Baltijos šalių verslų įsigijimo rinkoje pernai buvo juntamos nedidelio išsisėmimo nuotaikos, nors ir...

Rinkos
2020.01.23
Paskolų platformų griūtis Estijoje: nebeveikia ir 33 mln. Eur surinkusi „Envestio“ Premium 6

Estijos investicijų į NT ir verslo paskolas platforma „Envestio“ praėjusią savaitę netikėtai nustojo veikusi.

Rinkos
2020.01.23
Kinijoje plintantis koronavirusas vėl smukdo Azijos biržas

Naujo koronaviruso plitimas Kinijoje tuo metu, kai šalyje švenčių proga kelionės pasiekė piką, vėl kelia...

Rinkos
2020.01.23
Investuotojai iškosėjo virusą: į biržas grįžta rekordai, o „Tesla“ aplenkė „Volkswagen“ Premium 2

Baltijos biržoje užsienio investuotojų palaikymo netekusios „Grigeo“ akcijos koreguojasi. Pasaulio biržose...

Rinkos
2020.01.22
Žuvų augintoja per obligacijas pasiskolino 9,1 mln. Eur, investuotojams žada viešą emisiją

Estų žuvų auginimo ir prekybos „PRFoods“ neviešo platinimo būdu 5 metams pasiskolino 9,1 mln. Eur, išleisdama...

Rinkos
2020.01.22
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Valdžia investavimo į miškus nenužudė: kuriami nauji fondai, traukiamos investuotojų lėšos Premium

Patyrę ir nauji Lietuvos investicijų valdymo rinkos dalyviai investuotojams kuria naujus fondus investicijoms...

Rinkos
2020.01.22
Pozityvūs ženklai: investuotojų pasitikėjimas Vokietijoje – geriausias per 4 metus

Tarp JAV ir Kinijos pasiektos prekybos paliaubos paskatino Vokietijos investuotojų pasitikėjimą, kuris išaugo...

Rinkos
2020.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau