Koncentracija mažmeninėje bankininkystėje įgauna pagreitį

Publikuota: 2015-11-14
Smulkieji bankai mato vis mažiau prasmės investuoti į mažmeninės bankininkystės paslaugas. Juditos Grigelytės Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Smulkieji bankai mato vis mažiau prasmės investuoti į mažmeninės bankininkystės paslaugas. Juditos Grigelytės Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Du didieji Lietuvos bankininkystės sektoriaus dalyviai baigia susiurbti mažmeninės bankininkystės rinką. „Danske Bank“ Lietuvoje atsisakant mažmeninės bankininkystės veiklos, kiti smulkesnieji dalyviai optimizuojasi ir atsikrato mažesnių pajamų klientų, renkasi siaurą mažmeninės bankininkystės specializaciją. Nors koncentracija ir didėja, prognozuojamas aršesnės konkurencinės kovos etapas, siekiant padidinti po euro įvedimo smukusias paslaugų ir komisinių pajamas.

Mažmeninės bankininkystės veiklą „Swedbank“ Lietuvoje perleidžiantis „Danske Bank“ tokį žingsnį motyvavo tuo, kad nepavyksta pasiekti masto ekonomijos. Didžiųjų „Swedbank“ ir SEB veiklos apimčiai mažmeninėje bankininkystėje leidžiant pasiekti tokį efektą, smulkesnieji rinkos dalyviai dar bando išsilaikyti rinkoje orientuodamiesi į sritis, kuriose dar tradiciškai išsaugotas įdirbis.

Neseniai vykusiame renginyje, skirtame investuotojams, Šiaulių banko administracijos vadovas deklaravo, kad bankas mažmeninėje bankininkystėje daugiausia orientuojasi į keturiasdešimties metų ir vyresnius dirbančius gyventojus, jų šeimos narius ir vyresnio amžiaus žmones.

„Aišku, dirbame ir su jaunesniais žmonėmis, bet tai, į ką daugiausia orientuojamės, – žmonės, kurie jau pradėjo galvoti apie rimtesnį taupymą, nes prieš tai jiems reikia tam tikrus poreikius tenkinti – ar tai būtų būstas, ar automobilis“, – komentavo Vytautas Sinius, Šiaulių banko administracijos vadovas.

Savo ruožtu „Nordea“ neišskiria tikslinės klientų kategorijos, kuriai teiktų pirmenybę priklausomai nuo klientų amžiaus ar socialinės padėties.

„Savo klientus segmentuojame pagal poreikį, kuris jiems būdingas skirtingais gyvenimo etapais. Jauniems reikia paskolų ir kreditų, vidurinio amžiaus žmonės pradeda kaupti senatvei ir ieško ilgalaikių pelningų investavimo sprendimų, o vyresniems svarbu neprarasti santaupų, dalį jų investuoti, kad būtų papildoma grąža“, – sakė Jaunius Marinskas, banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės vadovas.

Trečias pagal namų ūkiams išduotų paskolų portfelį DNB bankas pastangas koncentruoja darbui su jaunesniąja auditorija.

„Didžiausi ir svarbiausi mūsų banko segmentai – pradedantieji savarankišką gyvenimą ir šeimos“, – VŽ pabrėžė Šarūnas Nedzinskas, DNB valdybos narys ir prezidento pavaduotojas.

Pasak jo, nors tradicinė bankininkystė visada buvo orientuota į asmeninius finansus ir individualius kliento poreikius, bankas, analizuodamas skirtingus klientų segmentus, pritaikė kitokį požiūrį.

„Pažvelgėme visai kitu kampu – į šeimos finansus kaip į vieno subjekto finansus, su bendrais šeimos poreikiais ir siūlome kiekvienai šeimai pagal jos poreikius pritaikytus sprendimus“, – sakė p. Nedzinskas.

Apie tai, kokio profilio mažmeninių klientų portfelis keliauja į „Swedbank“, „Danske Bank“ atstovai komentuoti atsisakė, motyvuodami pereinamuoju sandorio laikotarpiu.

„Tas segmentavimas anksčiau nebuvo toks ryškus, tik dabar pradėta daugiau kalbėti, po „Danske Bank“ atvejo“, – nurodė Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius.

infogr.am::infogram_0_bankudalys-813330

Didieji ima visus

Antrojo ketvirčio pabaigoje didžiausią – 2,033 mlrd. Eur – namų ūkiams išduotų paskolų portfelį turėjęs SEB bankas aptarnauja apie 900.000 privačių mažmeninės bankininkystės klientų. Dėl tokios apimties portfelio bankas vadina save universaliu, todėl negalįs išskirti prioritetinės grupės.

„Nors liūto dalį privačių mažmeninės bankininkystės klientų sudaro darbingo amžiaus asmenys, kurie kuria šeimą, sprendžia būsto klausimus, planuoja finansus ateičiai ar imasi kurti verslą, aktyviai dirbame tiek su jaunimu iki 24 metų, tiek su senjorais, – jie sudaro 20% visų mūsų mažmeninės bankininkystės klientų“, – komentavo Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak rinkos dalyvių, istoriškai susiklostė, kad perėmęs anuometinį Lietuvos taupomąjį banką ir išplėtęs klientų, tarp kurių nuo seno nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių, bazę, tuometinis „Hansabank“, o dabar „Swedbank“ yra pajėgus taikytis į visus klientus, kuriuos tik nori, panašiai kaip ir SEB.

„Swedbank“ turi beveik 1,1 mln. aktyvių mažmeninės bankininkystės klientų.

„Apibrėžti tipinį „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės klientą ar bandyti išvesti kokį nors vidurkį nėra tikslinga, – esame bankas daugeliui. Žvelgiant iš geografijos perspektyvos, didmiesčiuose ir apskričių centruose gyvena kone 70% aktyvių „Swedbank“ klientų. Priklausomai nuo vietovės „Swedbank“ paslaugomis naudojasi nuo 40% iki 80% tos vietovės gyventojų“, – sakė Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Savo ruožtu Lietuvoje mažesnę apimtį pasiekusiems Šiaurės bankams – kad mažmeninės bankininkystės veikla nebūtų nuostolinga – lieka rinktis ne mažiau kaip 1.000 Eur mėnesines pajamas gaunančius, aukštesnio finansinio raštingumo klientus ir bandyti pratinti juos dažniau naudotis paslaugomis.

„Pastebėjome tendenciją, kad mažiau nei 1.000 Eur pajamų gaunantis žmogus naudojasi banko paslaugomis du kartus per mėnesį: išgrynina atlyginimą ir išgrynina atlyginimą dar kartą. Duokdie, padaro kelias transakcijas per mėnesį. Iš tų, kurie tik gryninasi pinigus, metų pabaigoje gaunamas nuostolis, nes bankomatų tinklą išlaikyti brangiai kainuoja“, – sakė VŽ vienas finansų sektoriaus dalyvis.

Naujas koncentracijos proveržis

„Danske Bank“ atvejis parodė, kad nemažai daliai Lietuvoje veikiančių bankų per brangu investuoti į mažmeninę bankininkystę, ypač, jei tai nėra banko tikslinė rinka, kurioje norima užimti labai tvirtas pozicijas, mano p. Sinius.

Be „Danske Bank“ portfelio perleidimo „Swedbank“, Šiaulių banko vadovas įžvelgia ir reguliacinių veiksnių, kurie gali paspartinti dar tirštesnę mažmeninės bankininkystės sektoriaus konsolidaciją, nes mažesnieji bankai gali apsispręsti atsisakyti investicijų šioje srityje.

„Nemažai yra reguliavimo, kuris daro įtaką, ypač mažmeninei bankininkystei, – ir ta pati bendroji sąskaita. Nuo to reguliavimo gali priklausyti konkurencija. Gali likti du bankai su santykinai gera savikaina ir maža kaina, bet kas gali paneigti, kad po metų ar dvejų tai, kas patenka į tą pasiūlymą, kainuos 20% brangiau“, – komentavo p. Sinius.

Ponas Paukštė mano, kad dėl mažmeninės bankininkystės sektoriuje įvykusios koncentracijos jau neprasminga kalbėti apie pozicionavimąsi pagal klientų grupes ar poreikius.

„Pas mus bankų sektoriuje 3–4 didžiausi bankai turi 70–80% rinkos, pagal paprasčiausius apibrėžimus tai oligopolinė situacija. Koncentracija jau seniai įvyko. Dabar yra kitas to etapas, vyksta kliento dorojimas – jį patiesėme, o dabar preparuojame – kam rankelė, kam – kojelė“, – sakė bankų klientų asociacijos generalinis direktorius.

Tačiau kiti finansų rinkos dalyviai kalba, kad po euro įvedimo smukus bankų pajamoms iš paslaugų ir komisinių, konkurencija tarp bankų kaip tik turėtų sustiprėti – laukiama, kad užvirs kova dėl klientų siūlant banko kapitalo nereikalaujančius, tačiau paslaugų ir komisinių pajamas generuojančius produktus – draudimo, investavimo produktus.

„Prasidės rinkodaros kova, kai kiekvienas norės turėti namų banko klientą, kuris nelakstytų ir dirbtų su vienu banku“, – pabrėžė pašnekovas.

Bankų sektoriaus atstovai konstatuoja, kad įsigalint tendencijai, jog žmonės vis rečiau lankosi bankų poskyriuose, finansų institucijos vis dažniau pereis prie nuotolinio paslaugų teikimo, ryškės tendencija mažinti poskyrių skaičių.

„Swedbank“, turinčiam daug vyresnio amžiaus žmonių ir didelį portfelį, matyt, dar reikės fizinių poskyrių, o 2016 m., manau, pamatysime daug mobiliųjų sprendimų, programėlių“, – VŽ teigė finansų sektoriaus dalyvis.

Pasak „Swedbank“, tiek didmiesčiuose, tiek mažuosiuose miestuose klientų aptarnavimo padalinyje bent kartą per ketvirtį apsilanko apie 40% klientų.

 infogr.am::infogram_0_lietuvos_banku_rezultatai_2015_iii_ketv

Straipsnis lapkričio 5 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Tauragės butų ūkį perka „Icor“ grupės įmonė 3

Tauragės rajono savivaldybei priklausančios bendrovės Tauragės butų ūkis 100% akcijų už 1,215 mln. Eur perka...

Rinkos
2019.01.18
„EfTEN Capital“ valdomo turto vertė pasiekė 700 mln. Eur

2018-ųjų pabaigoje didžiausio Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo...

Statyba ir NT
2019.01.18
Biržų optimizmui pakurstyti užteko vieno straipsnio 5

Azijos, Europos, o vėliau ir atsidariusioms JAV biržoms užteko vos vienos pozityvios žinios dėl JAV ir...

Rinkos
2019.01.18
JAV biržoms – geriausia nuo 1987-ųjų metų pradžia

JAV akcijų biržoms šių metų pradžia tokia gera, kokia nebuvo jau 32 metus.

Rinkos
2019.01.18
SEB: požiūris į rizikingas investicijas – teigiamas 4

Pasaulio finansų rinkoms pernai išgyvenus prasčiausius nuo 2008-ųjų metus, abejonių, kad augimo pikas jau...

Rinkos
2019.01.18
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 9

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
2019.01.18
Sandorių rinka: po rekordinių metų – atoslūgio lūkesčiai Premium

Baltijos šalių įmonių įsigijimų rinka pernai užkaito iki visų laikų rekordo pagal sandorių skaičių, o pagal...

Rinkos
2019.01.18
Šiaulių banko pozicijoje – vienu pasiūlos veiksniu mažiau Premium

Paskutinę viešo Šiaulių banko akcijų pardavimo aukciono dieną prekyba biržoje banko akcijomis atkuto, atėjus...

Rinkos
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 13

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
„ACC Distribution“ vasarį perima „Acme Europe“ kontrolę

Elektronikos bei buitinės technikos prekių platintoja „ACC Distribution“ vasario 1 d. perims aktyvaus...

Technologijos
2019.01.17
Mirė „Vanguard“ įkūrėjas ir indeksinio investavimo tėvas J. Bogle 4

Eidamas 90-uosius mirė Jackas Bogle‘as, vienos didžiausių investicijų valdymo grupės „Vanguard“ įkūrėjas ir...

Rinkos
2019.01.17
Didžiosios pensijų fondų turto kraustynės: kaupimas senjorystei su daugiau adrenalino Premium 4

Antros pakopos pensijų sistemai pereinant prie privalomos gyvenimo ciklo investavimo strategijos, fondų...

Rinkos
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 10

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Keičiasi „Novaturo“ vadovas 9

Kelionių operatoriaus „Novaturas“ vadovas Linas Aldonis palieka bendrovę, jį keičia Audronė Keinytė.

Vadyba
2019.01.16
Biržose – naujienų iš Britanijos diena

Vakarų Europos biržose, kuriose įdėmiai sekta „Brexit“ proceso drama, daugelis akcijų trečiadienį brango.

Rinkos
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 7

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
„Newsec“ į NT finansavimo platformą „Rontgen“ investavo 50.150 Eur 9

Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų UAB „Resolution Holdings“, Lietuvoje veikianti „Newsec“ prekės ženklu,...

Statyba ir NT
2019.01.16
„Netflix“ paslaugų branginimas glosto širdį investuotojams

JAV interneto televizijos bendrovės „Netflix“ akcijų kaina biržoje antradienį šoktelėjo 6,5% po žinių apie...

Rinkos
2019.01.16
Svaras pademonstravo atsparumą „Brexit“ susitarimo atmetimui 5

Jungtinės Karalystės parlamentarams atmetus premjerės susiderėtą „Brexit“ sutartį, svaras sterlingų staigiai...

Rinkos
2019.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau