Bitkoinų teisinė mįslė įminta?

Publikuota: 2015-11-03
Benoit Tessier („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
Benoit Tessier („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris

Visą praėjusią savaitę Europos spaudoje aidėjo pranešimai apie Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą Hedqvist byloje, kuriame teismas aiškiai pasisakė, kad bitkoinai yra virtuali valiuta, kurios keitimo į tradicinę valiutą, pavyzdžiui, eurus, sandoriai neapmokestinami PVM.

Kai kurie šio ETT sprendimo komentatoriai netruko drąsiai pareikšti, kad bitkoinai prilygsta tradicinei valiutai ir niekuo nesiskiria nuo kitų teisėtų atsiskaitymo priemonių. Tačiau jei sutiktume su šia išvada, toks bitkoinų teisinis statusas reikštų daugybę teisinių padarinių, pavyzdžiui, kad bitkoinų kūrimas yra pinigų padirbinėjimas, todėl nusikaltimas, kad pradelsus prievoles, kurių objektas yra bitkoinai, turi būti skaičiuojamos palūkanos, kad prievolę perduoti bitkoinus galima įgyvendinti natūra priverstinai be jokių išlygų ir kt.

Ar iš tiesų bitkoinai sukelia šiuos teisinius padarinius, ir kokie vėjai šiuo klausimu pučia ES institucijose, bus pabandyta atsakyti šiuo straipsniu.

Pradėkime nuo pat pradžių

Žmonijai ėmus naudoti pinigus, itin palengvėjo prekyba, nes pagaliau galima buvo atsisakyti natūrinių (barterinių) mainų. Šie mainai yra prekybos būdas, kai už vieną prekę atsiskaitoma kita preke. Natūriniai mainai paprastai yra nepatogūs ir nepraktiški, nes sukuria papildomą prekių praradimo ir nelikvidumo riziką, ginčus dėl prekių verčių ir pan. Visų šių problemų leidžia išvengti pinigai – visuotinis vertės ekvivalentas, vertės saugotojas ir mokėjimo priemonė.

Iš pradžių pinigai nebuvo valstybės monopoliu, nes juos kūrė privatūs asmenys. Pavyzdžiui, Anglijoje auksakaliai iš pirklių priimdavo saugoti auksą ir išduodavo pakvitavimus, kurie vadinosi „bank-notes“. Pirkliams buvo kur kas saugiau turėti ir gabenti pakvitavimą nei auksą rizikuojant, kad juos apiplėš Robinas Hudas ar kitas žinomas ar nežinomas plėšikas. Teisine prasme šie pakvitavimai iš esmės buvo įsakomieji vekseliai, kurie tapo banknotų pirmtakais. Ilgainiui pinigų leidybą monopolizavo valstybė, kuri uždraudė kurti privačius pinigus, o teisę leisti pinigus paliko tik jos valdomam centriniam bankui. Tai buvo daroma įvairiais monetarinės politikos sumetimais, įskaitant norą užtikrinti pinigų patikimumą, stabilumą ir atitinkamai prekių kainų stabilumą. Monetarinės politikos tikslu valstybė netgi garantavo centrinio banko autonomiją nuo jos pačios. Taigi, valstybė monopolizavo pinigų leidybą ir perdavė šią funkciją nuo jos pačios nepriklausomam centriniam bankui.

Tuomet po ilgų dešimtmečių ir net šimtmečių, kai visuomenė jau gerokai primiršo kas yra privatūs pinigai, atsirado bitkoinai ir užminė jų prigimties mįslę. Gausybė viso pasaulio specialistų ėmė analizuoti jų prigimtį, tuo tikslu viešosios finansų institucijos ėmė sudarinėti darbo grupes ir galų gale buvo prieita prie paslaptingos išvados, kad tai virtuali valiuta.

Kas yra virtuali valiuta

Terminas „virtuali valiuta“ sako labai nedaug. Žodis „virtualus“ šiuolaikiniame negrynųjų pinigų pasaulyje beveik nieko nesako, o štai žodis „valiuta“ indikuoja, kad tai gali būti pinigai. Taigi pradžiai galime padaryti prielaidą, kad bitkoinai yra kažkas panašaus yra negrynuosius pinigus. Tačiau ką reiškia žodžiai „valiuta“ ir „pinigai“?

Žodis „valiuta“ paprastai naudojamas tarptautiniame kontekste ir reiškia tam tikroje valstybėje cirkuliuojančius pinigus. Pinigai Lietuvos civiliniame kodekse apibrėžti, kaip Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė. Taigi teisinis pinigų apibrėžimas po Lietuvos įstojimo į eurozoną liko nesuderintas su ES reguliavimu, todėl ne tik nėra tikslus, bet ir klaidinantis, nes reiškia, kad ne Lietuvos Banko, o Europos Centrinio Banko (ECB) arba kito eurozonos centrinio banko išleisti euro banknotai nėra pinigai.Bitkoinai Lietuvoje taip pat nebūtų laikomi pinigais pagal tokią įstatymo formuluotę, nes jie išleisti ne valstybės.

Bitkoinų mįslę bandė įminti ir ES institucijos. Antai, ECB 2012 m. virtualią valiutą apibrėžė, kaip nereguliuojamų skaitmeninių pinigų rūšį, kuri išleista ir paprastai kontroliuojama jos vystytojų, taip pat naudojama ir priimama atskiros virtualios bendruomenės narių. Tačiau šiais metais ECB savo nuomonę pakeitė ir virtualios valiutos jau nebelaiko pinigais. Antai, naujas ECB pateiktas virtualios valiutos apibrėžimas ją apibūdina, kaip skaitmeninę vertės išraišką, kuri nėra išleista finansų institucijos (centrinio banko, kredito įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos) ir kuri, tam tikromis aplinkybėmis, gali būti naudojama, kaip pinigų alternatyva. Tiesa, ECB, pripažino, kad virtualios valiutos gali būti naudojamos kaip sutartiniai pinigai, jei pirkėjas ir pardavėjas susitaria juos laikyti mokėjimo ištekliumi (lėšomis).

Tuo tarpu svarbiausio ES vykdomojo organo – Europos Komisijos nuomone, virtuali valiuta yra privatūs pinigai, kurie laikytini ekonominiu turtu ir kuriems taikomos bendrosios mokesčių teisės, verslo teisės ir pinigų plovimo taisyklės. Vis tik, Europos Komisija pažymi, kad tai nėra oficiali valiuta, todėl jai nėra taikomos monetarinės teisės normos.

Teismo verdiktas dėl bitkoinų prigimties

Visam pasauliui vis dar diskutuojant dėl bitkoinų prigimties, o ES institucijoms dėl to reiškiant skirtingas nuomones, ginčą bent jau ES teisės kontekste formaliai išsprendė ETT Hedqvist byloje. Visų pirma šis teismas išaiškino kuo bitkoinai nėra. Taigi ETT sprendimu bitkoinai nėra nei materiali prekė, nei sąskaita, nei mokėjimas, nei pervedimas, nei investiciniai vertybiniai popieriai. ETT nurodė, kad bitkoinai yra virtuali valiuta, kurios vienintelis tikslas yra būti sutartiniu mokėjimo ištekliumi (lėšomis). Taip pat ETT netiesiogiai nurodė, kad bitkoinai yra netradicinė valiuta, kuri gali būti naudojama, kaip tradicinių valiutų alternatyva, todėl bitkoinų sandoriai yra finansavimo sandoriai.

Ką tai reiškia

ETT pozicija, nors ir derina tiek ECB, tiek ir Europos Komisijos pozicijas, yra artimesnė Europos Komisijos nuomonei, nes iš esmės reiškia, kad bitkoinai yra privatūs pinigai, kurie gali būti naudojami šalių susitarimu, kaip alternatyva oficialiems pinigams. Tačiau šiems pinigams netaikomos oficialių pinigų, esančių teisėta mokėjimo priemone, taisyklės. Tai reiškia, kad, jei norima sudaryti teisinę terpę egzistuoti privatiems pinigams, dera peržiūrėti Lietuvos įstatymuose naudojamas pinigų sąvokas ir santykiuose, kur leidžiama šalių laisvė pinigais laikyti ir privačius pinigus, o santykiuose, kur taikant baudžiamąją atsakomybę siekiama apsaugoti valstybės monetarinę sistemą, pinigais laikyti tik oficialius pinigus. Šiuo atveju Lietuvoje yra atvirkščiai, nes ekonominius santykius reguliuojantis civilinis kodeksas privačių pinigų nelaiko pinigais ir reikalauja atsiskaityti tik oficialia Lietuvos valiuta (eurais), o baudžiamasis kodeksas numatydamas atsakomybę už pinigų padirbinėjimą nedaro skirtumo tarp oficialių ir privačių pinigų – taigi draudžia visų pinigų privačią gamybą.

Kartu bitkoinų teisinė prigimtis atkleidė ir vieną labai įdomų faktą – Vakarų valstybės prieš kelis amžius griežtai monopolizavusios pinigų leidybą, pinigus sutapatino tik su jų oficialia valiuta ir pamiršo apie privačius pinigus. Geriausias to įrodymas – valstybių nesugebėjimas pastebėti, kad bitkonai nėra naujas išradimas, o virtualia forma atgimęs privačių pinigų fenomenas, kurio valstybės (vėlgi keista) kol kas dar neskuba rauti su šaknimis, kaip tai buvo padaryta anksčiau. Vis tik, jei tikėsime istorijos dėsningumu, tai įvyks iškart, kai virtualios valiutos pradės veiksmingai konkuruoti su oficialiomis valiutomis.

Finansų teisės ekspertas dr. Laurynas Didžiulis yra advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europos biržoms rūpėjo nafta ir prekybos karai

Europos akcijų rinkos penktadienį kilo rinkoms vertinant naujienas iš Naftą eksportuojančių šalių...

Rinkos
17:32
OPEC susitarė didinti gavybą

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės penktadienį vykusiame susitikime susitarė padidinti...

Rinkos
17:09
Teismas užstojo neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų savininkus

Dėl banko „Snoras“ bankroto šio banko platintų obligacijų neįgijusiems, nors už jas sumokėjusiems, asmenims...

Rinkos
16:57
Juda lietuvių su partneriais inicijuotas Moldovos banko įsigijimas

Tarptautinis konsorciumas, kurį sudaro Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), turto valdymo...

Rinkos
13:13
Kerta per palūkanas: didesnės kaip 30% EBITDA palūkanos nebemažins pelno mokesčio 3

Lietuva planuoja apriboti galimybę palūkanas atskaityti į sąnaudas. Toks žingsnis įmonėms gali gerokai...

Finansai
11:08
Bankai turės kaupti didesnę papildomą kapitalo atsargą

Anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas bankams didės nuo 0,5% iki 1%.

Rinkos
09:58
Asian Stocks Pare Losses; Oil Rallies on OPEC: Markets Wrap

Asian stocks pared earlier losses to trade mixed amid ongoing concern global trade restrictions will curb...

Rinkos
09:01
Baltijos biržose – blanki prekyba 1

Baltijos akcijų biržose investuotojų aktyvumas ketvirtadienį buvo mažas, susidomėjimas „Tallinna Sadam“ irgi...

Rinkos
2018.06.21
„Kesko Senukai“ perka e. prekybos grupę „1A“ 10

Prekybos tinklas „Kesko Senukai“ taps didžiausiu Baltijos šalyse veikiančios e. prekybos grupės „1A“...

Pasitikrinkite, ar jūsų finansų tarpininkas – legalus

Jei kuris nors finansų tarpininkas primygtinai siūlo investuoti ir žada aukso kalnus, būtinai patikrinkite,...

Rinkos
2018.06.21
Fondų valdytojai: pasiruošti reformai reiktų mažiausiai metų 1

Lietuvos pensijų fondų valdytojai atkreipia dėmesį, kad Seimui ruošiantis pensijų reformai pritarti dar...

Rinkos
2018.06.21
Antras „Lietuvos energijos“ žygis į obligacijų rinką – iki 500 mln. Eur vertės 7

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ imasi antrosios obligacijos emisijos platinimo.

Rinkos
2018.06.21
Parduota Kaune biurą turinti „Callcredit“ Premium

JAV kredito rizikos vertinimo ir informacinių sprendimų kompanija „TransUnion“  užbaigė Jungtinės Karalystės...

Technologijos
2018.06.21
NT obligacijas platina per sutelktinio finansavimo platformą 3

Lietuvių įkurta nekilnojamojo turto projektų sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ sudarė galimybes...

Rinkos
2018.06.21
Nuo liepos 3 d. finansinių priemonių sandoriai – tik su LEI kodu Rėmėjo turinys 3

Asociacija „GS1 Lithuania“ birželio 20 d. tapo registruotąja atstove, viena iš nedaugelio organizacijų,...

Rinkos
2018.06.21
Emerging Stocks Drop, Dollar Gains on Trade Woes: Markets Wrap

Most Asian stocks declined on Thursday as concern simmered about an escalation of trade tensions between the...

Rinkos
2018.06.21
Euras darda žemyn: kas judina pagrindinę valiutų porą Premium 4

Eurui riedant žemyn JAV dolerio atžvilgiu, kritimą dar sustiprino atsargus Europos centrinio banko tonas dėl...

Rinkos
2018.06.21
Lietuviai su partneriais investuoja į didžiausią Moldovos banką 1

Birželio 20 dieną Moldovos centrinis bankas tarptautiniam konsorciumui, kurį sudaro Baltijos šalių turto...

Finansai
2018.06.21
„Revolut” pritraukė 60.000 verslo klientų 10

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ per metus pritraukė 60.000 verslo klientų.

Rinkos
2018.06.21
Ateities investicija į senatvę su 10% pelningumu Premium 4

Tinkamai parengtas investicinis projektas į senelių namus nekilnojamojo turto (NT) savininkui gali garantuoti...

Statyba ir NT
2018.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau