Bitkoinų teisinė mįslė įminta?

Publikuota: 2015-11-03
Benoit Tessier („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
Benoit Tessier („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris

Visą praėjusią savaitę Europos spaudoje aidėjo pranešimai apie Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą Hedqvist byloje, kuriame teismas aiškiai pasisakė, kad bitkoinai yra virtuali valiuta, kurios keitimo į tradicinę valiutą, pavyzdžiui, eurus, sandoriai neapmokestinami PVM.

Kai kurie šio ETT sprendimo komentatoriai netruko drąsiai pareikšti, kad bitkoinai prilygsta tradicinei valiutai ir niekuo nesiskiria nuo kitų teisėtų atsiskaitymo priemonių. Tačiau jei sutiktume su šia išvada, toks bitkoinų teisinis statusas reikštų daugybę teisinių padarinių, pavyzdžiui, kad bitkoinų kūrimas yra pinigų padirbinėjimas, todėl nusikaltimas, kad pradelsus prievoles, kurių objektas yra bitkoinai, turi būti skaičiuojamos palūkanos, kad prievolę perduoti bitkoinus galima įgyvendinti natūra priverstinai be jokių išlygų ir kt.

Ar iš tiesų bitkoinai sukelia šiuos teisinius padarinius, ir kokie vėjai šiuo klausimu pučia ES institucijose, bus pabandyta atsakyti šiuo straipsniu.

Pradėkime nuo pat pradžių

Žmonijai ėmus naudoti pinigus, itin palengvėjo prekyba, nes pagaliau galima buvo atsisakyti natūrinių (barterinių) mainų. Šie mainai yra prekybos būdas, kai už vieną prekę atsiskaitoma kita preke. Natūriniai mainai paprastai yra nepatogūs ir nepraktiški, nes sukuria papildomą prekių praradimo ir nelikvidumo riziką, ginčus dėl prekių verčių ir pan. Visų šių problemų leidžia išvengti pinigai – visuotinis vertės ekvivalentas, vertės saugotojas ir mokėjimo priemonė.

Iš pradžių pinigai nebuvo valstybės monopoliu, nes juos kūrė privatūs asmenys. Pavyzdžiui, Anglijoje auksakaliai iš pirklių priimdavo saugoti auksą ir išduodavo pakvitavimus, kurie vadinosi „bank-notes“. Pirkliams buvo kur kas saugiau turėti ir gabenti pakvitavimą nei auksą rizikuojant, kad juos apiplėš Robinas Hudas ar kitas žinomas ar nežinomas plėšikas. Teisine prasme šie pakvitavimai iš esmės buvo įsakomieji vekseliai, kurie tapo banknotų pirmtakais. Ilgainiui pinigų leidybą monopolizavo valstybė, kuri uždraudė kurti privačius pinigus, o teisę leisti pinigus paliko tik jos valdomam centriniam bankui. Tai buvo daroma įvairiais monetarinės politikos sumetimais, įskaitant norą užtikrinti pinigų patikimumą, stabilumą ir atitinkamai prekių kainų stabilumą. Monetarinės politikos tikslu valstybė netgi garantavo centrinio banko autonomiją nuo jos pačios. Taigi, valstybė monopolizavo pinigų leidybą ir perdavė šią funkciją nuo jos pačios nepriklausomam centriniam bankui.

Tuomet po ilgų dešimtmečių ir net šimtmečių, kai visuomenė jau gerokai primiršo kas yra privatūs pinigai, atsirado bitkoinai ir užminė jų prigimties mįslę. Gausybė viso pasaulio specialistų ėmė analizuoti jų prigimtį, tuo tikslu viešosios finansų institucijos ėmė sudarinėti darbo grupes ir galų gale buvo prieita prie paslaptingos išvados, kad tai virtuali valiuta.

Kas yra virtuali valiuta

Terminas „virtuali valiuta“ sako labai nedaug. Žodis „virtualus“ šiuolaikiniame negrynųjų pinigų pasaulyje beveik nieko nesako, o štai žodis „valiuta“ indikuoja, kad tai gali būti pinigai. Taigi pradžiai galime padaryti prielaidą, kad bitkoinai yra kažkas panašaus yra negrynuosius pinigus. Tačiau ką reiškia žodžiai „valiuta“ ir „pinigai“?

Žodis „valiuta“ paprastai naudojamas tarptautiniame kontekste ir reiškia tam tikroje valstybėje cirkuliuojančius pinigus. Pinigai Lietuvos civiliniame kodekse apibrėžti, kaip Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė. Taigi teisinis pinigų apibrėžimas po Lietuvos įstojimo į eurozoną liko nesuderintas su ES reguliavimu, todėl ne tik nėra tikslus, bet ir klaidinantis, nes reiškia, kad ne Lietuvos Banko, o Europos Centrinio Banko (ECB) arba kito eurozonos centrinio banko išleisti euro banknotai nėra pinigai.Bitkoinai Lietuvoje taip pat nebūtų laikomi pinigais pagal tokią įstatymo formuluotę, nes jie išleisti ne valstybės.

Bitkoinų mįslę bandė įminti ir ES institucijos. Antai, ECB 2012 m. virtualią valiutą apibrėžė, kaip nereguliuojamų skaitmeninių pinigų rūšį, kuri išleista ir paprastai kontroliuojama jos vystytojų, taip pat naudojama ir priimama atskiros virtualios bendruomenės narių. Tačiau šiais metais ECB savo nuomonę pakeitė ir virtualios valiutos jau nebelaiko pinigais. Antai, naujas ECB pateiktas virtualios valiutos apibrėžimas ją apibūdina, kaip skaitmeninę vertės išraišką, kuri nėra išleista finansų institucijos (centrinio banko, kredito įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos) ir kuri, tam tikromis aplinkybėmis, gali būti naudojama, kaip pinigų alternatyva. Tiesa, ECB, pripažino, kad virtualios valiutos gali būti naudojamos kaip sutartiniai pinigai, jei pirkėjas ir pardavėjas susitaria juos laikyti mokėjimo ištekliumi (lėšomis).

Tuo tarpu svarbiausio ES vykdomojo organo – Europos Komisijos nuomone, virtuali valiuta yra privatūs pinigai, kurie laikytini ekonominiu turtu ir kuriems taikomos bendrosios mokesčių teisės, verslo teisės ir pinigų plovimo taisyklės. Vis tik, Europos Komisija pažymi, kad tai nėra oficiali valiuta, todėl jai nėra taikomos monetarinės teisės normos.

Teismo verdiktas dėl bitkoinų prigimties

Visam pasauliui vis dar diskutuojant dėl bitkoinų prigimties, o ES institucijoms dėl to reiškiant skirtingas nuomones, ginčą bent jau ES teisės kontekste formaliai išsprendė ETT Hedqvist byloje. Visų pirma šis teismas išaiškino kuo bitkoinai nėra. Taigi ETT sprendimu bitkoinai nėra nei materiali prekė, nei sąskaita, nei mokėjimas, nei pervedimas, nei investiciniai vertybiniai popieriai. ETT nurodė, kad bitkoinai yra virtuali valiuta, kurios vienintelis tikslas yra būti sutartiniu mokėjimo ištekliumi (lėšomis). Taip pat ETT netiesiogiai nurodė, kad bitkoinai yra netradicinė valiuta, kuri gali būti naudojama, kaip tradicinių valiutų alternatyva, todėl bitkoinų sandoriai yra finansavimo sandoriai.

Ką tai reiškia

ETT pozicija, nors ir derina tiek ECB, tiek ir Europos Komisijos pozicijas, yra artimesnė Europos Komisijos nuomonei, nes iš esmės reiškia, kad bitkoinai yra privatūs pinigai, kurie gali būti naudojami šalių susitarimu, kaip alternatyva oficialiems pinigams. Tačiau šiems pinigams netaikomos oficialių pinigų, esančių teisėta mokėjimo priemone, taisyklės. Tai reiškia, kad, jei norima sudaryti teisinę terpę egzistuoti privatiems pinigams, dera peržiūrėti Lietuvos įstatymuose naudojamas pinigų sąvokas ir santykiuose, kur leidžiama šalių laisvė pinigais laikyti ir privačius pinigus, o santykiuose, kur taikant baudžiamąją atsakomybę siekiama apsaugoti valstybės monetarinę sistemą, pinigais laikyti tik oficialius pinigus. Šiuo atveju Lietuvoje yra atvirkščiai, nes ekonominius santykius reguliuojantis civilinis kodeksas privačių pinigų nelaiko pinigais ir reikalauja atsiskaityti tik oficialia Lietuvos valiuta (eurais), o baudžiamasis kodeksas numatydamas atsakomybę už pinigų padirbinėjimą nedaro skirtumo tarp oficialių ir privačių pinigų – taigi draudžia visų pinigų privačią gamybą.

Kartu bitkoinų teisinė prigimtis atkleidė ir vieną labai įdomų faktą – Vakarų valstybės prieš kelis amžius griežtai monopolizavusios pinigų leidybą, pinigus sutapatino tik su jų oficialia valiuta ir pamiršo apie privačius pinigus. Geriausias to įrodymas – valstybių nesugebėjimas pastebėti, kad bitkonai nėra naujas išradimas, o virtualia forma atgimęs privačių pinigų fenomenas, kurio valstybės (vėlgi keista) kol kas dar neskuba rauti su šaknimis, kaip tai buvo padaryta anksčiau. Vis tik, jei tikėsime istorijos dėsningumu, tai įvyks iškart, kai virtualios valiutos pradės veiksmingai konkuruoti su oficialiomis valiutomis.

Finansų teisės ekspertas dr. Laurynas Didžiulis yra advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“ partneris ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Novaturas“ buvusiam vadovui Estijoje privalės sumokėti kelerių metų algą 1

Ginče tarp Lietuvos kelionių organizatoriaus „Novaturas“ ir buvusio šios bendrovės padalinio Estijoje vadovo...

Paslaugos
13:19
Vyriausybė pustrečių metų pasiskolino už minus 0,131% 5

Lietuvos vyriausybė 2 metams ir 7 mėnesiams pasiskolino 15 mln. Eur už vidutines minus 0,131% palūkanas,...

Rinkos
12:35
„Norwegian Air“ pasitraukė iš bankininkystės už 200 mln. Eur

Žemų sąnaudų skrydžių kompanija „Norwegian Air“ už 2,2 mlrd. NOK (201 mln. Eur) pardavė likusias akcijas savo...

Rinkos
12:10
Laukiu pramogauti linkusių suomių turistų Premium 2

Priešingai nei nemaža dalis tautiečių, besąlygiškai mylinčių investavimą į nekilnojamąjį turtą, manau, kad...

Bankai beveik pasiruošė savo klientų duomenų atvėrimui Premium 6

Lietuvoje mažiau nei po mėnesio įsigalios Atvirosios bankininkystės reikalavimai, kurie šalyje veikiančius...

Rinkos
2019.08.17
Biržos kyla, bet nerimas dėl recesijos nedingęs Premium 6

Po gana dramatiškų dienų Europos akcijų rinkose savaitė užbaigta pozityvia gaida, bet įtampa vis tiek tvyro...

Rinkos
2019.08.16
Uždaro tik turtingiausiems skirtą fondą – pasikeitė strategija 3

Lietuvos investicijų valdymo įmonė „Žabolis ir partneriai kapitalo valdymas“ keičia savo veiklos strategiją –...

Rinkos
2019.08.16
M. Zalatorius apie „PNB Banka“ žlugimą: Latvijos bankų sektorius tęsia apsivalymą 10

Latvijoje paskelbus apie dar vieno komercinio banko „PNB Banka“ žlugimą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA)...

Rinkos
2019.08.16
Po banko uždarymo latvių indėlių draudimo fondui – 297 mln. Eur sąskaita 1

Latvijoje uždarius šeštą pagal dydį banką „PNB Banka“ (buvęs „Nordik Banka“), šalies Indėlių garantijų fondas...

Rinkos
2019.08.16
M. Mobiusas: akcijos toliau brangs 3

Pasaulio finansų rinkose netrūkstant nerimastingų signalų, žinomas investuotojas Markas Mobiusas sako, kad...

Rinkos
2019.08.16
Drabužių bendrovei sugirgždėjo biržos išėjimo durys

Baltijos biržoje gali nebelikti finansinėje duobėje esančios estų drabužių prekybininkės „Baltika“, kurios...

Rinkos
2019.08.16
Investuotojai šluoja JAV obligacijas – ieško saugumo užuovėjos 8

Į JAV obligacijas, kurios pasauliniu mastu laikomos saugumo užuovėja, plūsta seniai regėtas pinigų kiekis.

Rinkos
2019.08.16
Kaip uždirbti iš trumpalaikės NT nuomos Premium 6

Lietuvoje investavimas į NT nuomai pirmiausia asocijuojasi su ilgalaike nuoma, tačiau būstą nuomojant trumpam...

Rinkos
2019.08.16
Uždaromas šeštas pagal dydį Latvijos bankas 14

Latvijos bankas „PNB Banka“ nuo ketvirtadienio vakaro nutraukia operacijas, Europos centriniam bankui (ECB)...

Rinkos
2019.08.15
Neberūpi muitai, rinkos sunerimo dėl recesijos Premium 9

Išgąsčio pakirstų pasaulio rinkų fone drąsą prarado ir skridusieji su Šiaulių banko raketa. „Delfi“ savininkė...

Rinkos
2019.08.14
„Amazon“ rengiasi nupirkti dalį stambaus Indijos prekybos tinklo

JAV elektroninės komercijos ir technologijų bendrovė „Amazon“ ir Indijos antras didžiausias prekybininkas...

Prekyba
2019.08.14
„Merko“ braižo 1.106 butų kvartalus už „Audėjo“ Vilniuje 23

Estijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Merko būstas“ Vilniaus Rasų seniūnijoje, už...

Statyba ir NT
2019.08.14
Įsižiebė pagrindinis recesijos signalas 26

Obligacijų rinka pirmą kartą pasiuntė ryškiausią recesijos signalą.

Rinkos
2019.08.14
„Pigu“ pardavimo scenarijai: vertė priklausys ir nuo banginių, tokių kaip „Amazon“, strategijų  Premium 8

Lenkijos fondo MCI artimiausiame planavimo horizonte, be abejonės, yra tikslas parduoti jam priklausančių e.

Prekyba
2019.08.14
Šiaulių banko administracijos vadovas: mus atranda vis daugiau užsienio investuotojų Premium 11

Pasaulio rinkos toliau važinėjasi amerikietiškais kalneliais, investuotojams stebint išaugusius indeksų...

Rinkos
2019.08.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau