Tarpusavio skolinimas: ir mada, ir neišvengiama transformacija

Publikuota: 2015-10-31
„Matton“ nuotr.
svg svg
„Matton“ nuotr.
 

Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos dygsta kaip grybai po lietaus, tačiau Europoje, o ypač Jung­tinėje Karalystėje, tarpusavio sko­li­nimas ir alternatyvusis finansa­vimas jau senokai spėjęs įsitvirtinti. Tiesa, vis dar pir­mus žingsnius žengia verslo tarpu­savio skolinimas, tad bus labai įdomu stebėti, kuo į tai atsakys bankai.

Dar netolimoje praeityje sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) arba tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer lending) buvo traktuojami kaip itin siaura veiklos niša, neturinti didesnės įtakos finansų sistemoms. Tačiau, bent jau Europos kontekste, taip nebėra.

Šios alternatyviojo finansavimo formos, apimančios įvairias finansines priemones, paskirstymo kanalus ir platformas, sparčiai plėtojamos ir pritraukia ne tik individualių, bet ir institucinių investuotojų.

Tokių paslaugų poreikis rinkoje tapo itin aktualus po krizės, kai bankai sugriežtino gyventojų ir verslo finansavimą. Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad šie alternatyvūs finansavimo būdai gali padidinti verslo finansavimo galimybes ir kartu turėti teigiamos įtakos socialiniam ir ekonominiam šalies augimui.

Žinoma, kaip ir kiekvienas naujas sektorius, alternatyvusis finansavimas yra lydimas specifinės šio verslo rizikos. Investuotojai turi perprasti finansinių priemonių prigimtį, tuo pat metu reguliuotojams įvedant atitinkamas naujo žaidimo taisykles, kad būtų užtikrintas proceso skaidrumas.

infogr.am::infogram_0_alternatyvusbendriskaiciai

Kurios šalys pirmauja

Šiuo metu sektoriaus reguliavimas skirtingose Europos šalyse nevienodas. Ir tai natūralu, nes alternatyviojo finansavimo plėtojimosi tempas skiriasi.

Kembridžo universiteto mokslininkai pernai pirmieji visos Europos mastu atliko alternatyviojo finansavimo tyrimą (Wardrop, Zhang, Rau, Gray, „Moving mainstream. The European alternative finance benchmarking report“). Jis parodė, kad alternatyviojo finansavimo augimas 2014 m. sudarė įspūdingus 114%. Kitaip sakant, jis paaugo nuo 1,211 mlrd. Eur 2013 m. iki 2,957 mlrd. Eur 2014-aisiais.

Iš šalių neabejotina lyderė – Jungtinė Karalystė, sudaranti 74,3% visų Europos šalių bendros sandorių apyvartos. Antroje vietoje – Prancūzija, trečioje – Vokietija, toliau eina Švedija, Nyderlandai ir Ispanija.

Lietuvos šioje statistikoje kol kas nėra, nes pirmoji šalyje tarpusavio skolinimo platforma veiklą pradėjo tik 2014 m. rugpjūtį, o sutelktinio finansavimo reglamentavimas Lietuvoje dar tik ruošiamas.

Tačiau Baltijos šalys šioje srityje jau turi kuo pasigirti – skaičiuojant pagal alternatyviojo finansavimo apyvartą vienam šalies piliečiui, Estija jau užima antrą vietą po Jungtinės Karalystės (atitinkamai 16 Eur ir 36 Eur vienam piliečiui).

infogr.am::infogram_0_rinkaskaiciais-90

Populiariausias – tarpusavio skolinimas

Europoje šiuo metu cirkuliuoja 9-ios alternatyvios finansavimo rūšys, įskaitant nuosavybe grįstą sutelktinį finansavimą (angl. equity based crowdfunding), atlygiu grįstą sutelktinį finansavimą (angl. reward based crowdfunding), individualių asmenų tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer consumer lending), verslo tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer business lending), mikrofinansavimo schemas (angl. microfinance), labdara grįstą sutelktinį finansavimą (angl. donation based crowdfunding), prekybą sąskaitomis (angl. invoice trading), skolos vertybinius popierius (angl. debt based securities) ir pensijų fondų lėšų naudojimą dabartinėje veikloje (angl. pension-led funding).

Vis dėlto individualių asmenų tarpusavio skolinimas plėtojasi sparčiausiai ir užima pirmaujančią vietą Europoje tarp alternatyviojo finansavimo schemų (išskyrus Jungtinę Karalystę).

Tai tokia finansavimo schema, kai individualūs asmenys skolina savo lėšas (dažniausiai nedidelėmis sumomis) kitiems individualiems asmenims per internetines skolinimo platformas. Per pastaruosius trejus metus išaugusi 113%, ši skolinimo forma vystėsi itin sparčiai ir 2014 m. pasiekė 274,62 mln. Eur apyvartą.

Šis alternatyvus finansavimo modelis leidžia palyginti pigiai ir greitai gauti vartojimo kreditą, o investuotojams uždirbti didesnes palūkanas nei už indėlį banke. Individualus tarpusavio skolinimas populiariausias Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat Skandinavijos šalyse.

infogr.am::infogram_0_tarpusavioplatformos

Skolinimas verslui – vis dar naujovė

Verslo tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer business lending), priešingai nei individualus tarpusavio skolinimas, yra palyginti naujas, tačiau kai kuriose Europos šalyse gana sparčiai plėtojamas finansavimo modelis.

Jis leidžia dažniausiai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gauti finansavimą verslo plėtrai tiesiai iš internetinių investuotojų (tiek individualių, tiek institucinių) ir išvengti ilgiau trunkančio ir kartais sudėtingesnio banko paskolos gavimo proceso. 2012 m. pradėjęs nuo nedidelės 7,79 mln. Eur apyvartos, šis tarpusavio skolinimo būdas augo sparčiausiai iš alternatyviojo finansavimo ir siekė 272% didėjimo greitį.

Daugumai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių toks skolinimasis patrauklus dėl greičio, dažnai patrauklesnių ir lankstesnių finansavimo sąlygų, skaidrumo ir vartojimo paprastumo. | Reiktų pridurti, kad neretai iškeliama pernelyg išreikšta šio verslo finansavimo būdo priešprieša su bankų finansavimu, akcentuojant bankų klientams keliamus reikalavimus dėl įmonių kreditingumo, verslo sėkmės.

Skaitant verslo tarpusavio skolinimo platformų reklamas, net susidaro įspūdis, kad įmonėms tarsi nereikės būti finansiškai stabilioms ir būsimam investuotojui nebūtina bus garantuoti investicijų grąžos, kaip tai būtų banko paskolos atveju. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet kokia paskola yra atsakingas įsipareigojimas, nes pastaruoju metu atsiranda platformų žlugimo atvejų dėl neatsakingo skolinimosi arba neatsakingo investavimo. Vienas naujausių pavyzdžių – Švedijos tarpusavio skolinimo platformos „TrustBuddy“ uždarymas.

Įdomu stebėti bankų reakciją

Tarpusavio skolinimo platformų tikslas – suvesti individualius skolininkus, norinčius mažesnių palūkanų ar paprastesnio skolinimosi proceso, su individualiais skolintojais, siekiančiais aukštesnių palūkanų, nei gautų už indėlį banke.

Kai tarpusavio skolinimo dar tebuvo užuomazgos, skolininkai viešindavo savo poreikius ir istorijas, kad individualūs investuotojai galėtų išsirinkti konkrečius jiems tinkamus atvejus ir istorijas. Tačiau pastaruoju metu šis paveikslas keičiasi drastiškai.

Populiarėjant tarpusavio skolinimo koncepcijai, vis daugiau institucinių skolintojų išnaikino pirminę tarpusavio skolinimosi prigimtį ir tarpusavio skolintoju tampa beveidė institucija, turinti vienintelę – investicijų grąžos – veiklos motyvaciją.

Bus įdomu stebėti, kaip tradicinės finansinės institucijos – bankai – reaguos į alternatyviojo finansavimo institucijų plėtrą: ar rinkos naujokai bus traktuojami kaip nereikšmingi konkurentai, ar alternatyviojo finansavimo principai tiesiog bus panaudoti didinant savo paslaugų spektrą.

Gerda Žigienė yra Lietuvos Finansų rinkų instituto direktorė, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Finansų ir apskaitos katedros profesorė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 20 d.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Triukas su „Grigeo“ akcijomis atnešė 20% Premium 3

„Grigeo“ padalintų akcijų kaina šoktelėjo kiek daugiau nei 20%. „Ignitis grupę“ žemyn spaudžia pasiūla...

Rinkos
2021.05.14
„Colonial Pipeline“ pranešė visiškai atnaujinusi produktotiekio darbą  1

JAV bendrovė „Colonial Pipeline“, kurios produktotiekis buvo sustabdytas po kibernetinės atakos,...

Rinkos
2021.05.14
Bitkoinas pinga iki 45.700 USD 10

Kriptovaliuta bitkoinas ketvirtadienį pigo iki 45.700 USD ir tai yra didžiausias jos kainos nuosmukis...

Rinkos
2021.05.14
„Volvo Cars“ grįžta prie planų surengti IPO Stokholme   2

Švedijos automobilių gamintoja „Volvo Cars“, priklausanti Kinijos „Zhejiang Geely Holding Group“, svarsto...

Rinkos
2021.05.13
Baimes biržose keičia atšokimas, „Novaturą“ vertina 30–40% brangiau  Premium

Išvakarėse prasčiausią dieną nuo pat sausio patyrę JAV akcijų indeksai ketvirtadienį pastebimai atšoko,...

Rinkos
2021.05.13
„Alibaba“ dėl rekordinės baudos patyrė 1,17 mlrd. USD nuostolių

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ ketvirtadienį pranešė, kad pastarąjį finansinį ketvirtį...

Rinkos
2021.05.13
 Pakeitusi struktūrą „Alna“ pernai uždirbo 1,5 mln. Eur

Informacinių technologijų grupės „Alna“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 13,5 mln. Eur, o grynasis pelnas –...

Inovacijos
2021.05.13
Sidabras per metus brango daugiau nei 70%: kainą kelia paklausa pramonėje

Žaliavų kainų ralis su savimi į viršų kelia sidabrą – šis per pastaruosius 12 mėnesių pabrango nuo 16 USD iki...

Rinkos
2021.05.13
„Omberg“ su fondu įsigijo beveik 10 ha Vilniaus Pilaitėje -  statys daugiabučių kvartalą 2

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Omberg Group“ pranešė sostinės Pilaitės mikrorajone įsigijusi sklypų...

Statyba ir NT
2021.05.13
Atidėjinius mažinęs „Luminor Bank“ uždirbo 5,8 mln. Eur  2

Baltijos šalių bankas „Luminor“ pirmą ketvirtį uždirbo 5,8 mln. Eur grynojo pelno, palyginti su 21,2 mln. Eur...

Rinkos
2021.05.13
Medienos kaina pakilo į kosmosą ir iki metų pabaigos nebegrįš  Premium

Pasaulio žiniasklaidoje straipsniai apie medienos kainas palydimi įvairiais jaustukais ir įspėjimais, kad tai...

Pramonė
2021.05.13
„Spark“ testuoja sutelktinį finansavimą, toliau – birža Premium 4

Besiplečianti Lietuvos trumpalaikės elektromobilių nuomos platforma „Spark“, nepatenkinta bankų požiūriu,...

Rinkos
2021.05.13
Suspenduoti atsiskaitymai bitkoinais už „Teslas“ smukdo kriptovaliutų rinką  16

Suabejojusi bitkoinų žalumu „Tesla“ stabdo atsiskaitymus šia kriptovaliuta, kas sukėlė nerimą visoje...

Rinkos
2021.05.13
D. Maikštėnas: investuotojams sakėme, kad valstybė elgsis kaip Šiaurės, ne Rytų šalys  Premium 36

Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas, teigia, kad opcionų programos bendrovės vadovams ir darbuotojams...

Rinkos
2021.05.13
„Ignitis grupės“ vadovai atsisakė akcijų opcionų 1

„Ignitis grupės“ vadovai nutraukė akcijų opcionų sutartis su bendrove, kuri, savo ruožtu, prašo panaikinti...

Rinkos
2021.05.13
Startuolis siūlo investuoti į mišką ir kalba apie 10% grąžą  Premium 4

Lietuviško kapitalo startuolis „Foros“ paleidžia to paties pavadinimo investavimo į mišką ir jo valdymo...

Rinkos
2021.05.13
„INVL Baltic Farmland“ pelnas pirmąjį ketvirtį augo 54% iki 106.000 Eur

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ neaudituotas konsoliduotas grynasis...

Pramonė
2021.05.12
Siūlymas atsisakyti dalies GPM lengvatų sulaukė ir pritarimo, ir kritikos   3

Finansų ministerijos siūlymas būsimą investicinę sąskaitą sieti su  gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos...

Rinkos
2021.05.12
Sparčiausia per 13 metų infliacija pratęsė išsipardavimą rinkose Premium 3

Per biržas nuvilnijo didesnį kainų augimą, nei tikėtasi, rodantys JAV balandžio infliacijos duomenys.

Rinkos
2021.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku