Tarpusavio skolinimas: ir mada, ir neišvengiama transformacija

Publikuota: 2015-10-31
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
 

Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos dygsta kaip grybai po lietaus, tačiau Europoje, o ypač Jung­tinėje Karalystėje, tarpusavio sko­li­nimas ir alternatyvusis finansa­vimas jau senokai spėjęs įsitvirtinti. Tiesa, vis dar pir­mus žingsnius žengia verslo tarpu­savio skolinimas, tad bus labai įdomu stebėti, kuo į tai atsakys bankai.

Dar netolimoje praeityje sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) arba tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer lending) buvo traktuojami kaip itin siaura veiklos niša, neturinti didesnės įtakos finansų sistemoms. Tačiau, bent jau Europos kontekste, taip nebėra.

Šios alternatyviojo finansavimo formos, apimančios įvairias finansines priemones, paskirstymo kanalus ir platformas, sparčiai plėtojamos ir pritraukia ne tik individualių, bet ir institucinių investuotojų.

Tokių paslaugų poreikis rinkoje tapo itin aktualus po krizės, kai bankai sugriežtino gyventojų ir verslo finansavimą. Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad šie alternatyvūs finansavimo būdai gali padidinti verslo finansavimo galimybes ir kartu turėti teigiamos įtakos socialiniam ir ekonominiam šalies augimui.

Žinoma, kaip ir kiekvienas naujas sektorius, alternatyvusis finansavimas yra lydimas specifinės šio verslo rizikos. Investuotojai turi perprasti finansinių priemonių prigimtį, tuo pat metu reguliuotojams įvedant atitinkamas naujo žaidimo taisykles, kad būtų užtikrintas proceso skaidrumas.

infogr.am::infogram_0_alternatyvusbendriskaiciai

Kurios šalys pirmauja

Šiuo metu sektoriaus reguliavimas skirtingose Europos šalyse nevienodas. Ir tai natūralu, nes alternatyviojo finansavimo plėtojimosi tempas skiriasi.

Kembridžo universiteto mokslininkai pernai pirmieji visos Europos mastu atliko alternatyviojo finansavimo tyrimą (Wardrop, Zhang, Rau, Gray, „Moving mainstream. The European alternative finance benchmarking report“). Jis parodė, kad alternatyviojo finansavimo augimas 2014 m. sudarė įspūdingus 114%. Kitaip sakant, jis paaugo nuo 1,211 mlrd. Eur 2013 m. iki 2,957 mlrd. Eur 2014-aisiais.

Iš šalių neabejotina lyderė – Jungtinė Karalystė, sudaranti 74,3% visų Europos šalių bendros sandorių apyvartos. Antroje vietoje – Prancūzija, trečioje – Vokietija, toliau eina Švedija, Nyderlandai ir Ispanija.

Lietuvos šioje statistikoje kol kas nėra, nes pirmoji šalyje tarpusavio skolinimo platforma veiklą pradėjo tik 2014 m. rugpjūtį, o sutelktinio finansavimo reglamentavimas Lietuvoje dar tik ruošiamas.

Tačiau Baltijos šalys šioje srityje jau turi kuo pasigirti – skaičiuojant pagal alternatyviojo finansavimo apyvartą vienam šalies piliečiui, Estija jau užima antrą vietą po Jungtinės Karalystės (atitinkamai 16 Eur ir 36 Eur vienam piliečiui).

infogr.am::infogram_0_rinkaskaiciais-90

Populiariausias – tarpusavio skolinimas

Europoje šiuo metu cirkuliuoja 9-ios alternatyvios finansavimo rūšys, įskaitant nuosavybe grįstą sutelktinį finansavimą (angl. equity based crowdfunding), atlygiu grįstą sutelktinį finansavimą (angl. reward based crowdfunding), individualių asmenų tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer consumer lending), verslo tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer business lending), mikrofinansavimo schemas (angl. microfinance), labdara grįstą sutelktinį finansavimą (angl. donation based crowdfunding), prekybą sąskaitomis (angl. invoice trading), skolos vertybinius popierius (angl. debt based securities) ir pensijų fondų lėšų naudojimą dabartinėje veikloje (angl. pension-led funding).

Vis dėlto individualių asmenų tarpusavio skolinimas plėtojasi sparčiausiai ir užima pirmaujančią vietą Europoje tarp alternatyviojo finansavimo schemų (išskyrus Jungtinę Karalystę).

Tai tokia finansavimo schema, kai individualūs asmenys skolina savo lėšas (dažniausiai nedidelėmis sumomis) kitiems individualiems asmenims per internetines skolinimo platformas. Per pastaruosius trejus metus išaugusi 113%, ši skolinimo forma vystėsi itin sparčiai ir 2014 m. pasiekė 274,62 mln. Eur apyvartą.

Šis alternatyvus finansavimo modelis leidžia palyginti pigiai ir greitai gauti vartojimo kreditą, o investuotojams uždirbti didesnes palūkanas nei už indėlį banke. Individualus tarpusavio skolinimas populiariausias Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat Skandinavijos šalyse.

infogr.am::infogram_0_tarpusavioplatformos

Skolinimas verslui – vis dar naujovė

Verslo tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer business lending), priešingai nei individualus tarpusavio skolinimas, yra palyginti naujas, tačiau kai kuriose Europos šalyse gana sparčiai plėtojamas finansavimo modelis.

Jis leidžia dažniausiai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gauti finansavimą verslo plėtrai tiesiai iš internetinių investuotojų (tiek individualių, tiek institucinių) ir išvengti ilgiau trunkančio ir kartais sudėtingesnio banko paskolos gavimo proceso. 2012 m. pradėjęs nuo nedidelės 7,79 mln. Eur apyvartos, šis tarpusavio skolinimo būdas augo sparčiausiai iš alternatyviojo finansavimo ir siekė 272% didėjimo greitį.

Daugumai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių toks skolinimasis patrauklus dėl greičio, dažnai patrauklesnių ir lankstesnių finansavimo sąlygų, skaidrumo ir vartojimo paprastumo. | Reiktų pridurti, kad neretai iškeliama pernelyg išreikšta šio verslo finansavimo būdo priešprieša su bankų finansavimu, akcentuojant bankų klientams keliamus reikalavimus dėl įmonių kreditingumo, verslo sėkmės.

Skaitant verslo tarpusavio skolinimo platformų reklamas, net susidaro įspūdis, kad įmonėms tarsi nereikės būti finansiškai stabilioms ir būsimam investuotojui nebūtina bus garantuoti investicijų grąžos, kaip tai būtų banko paskolos atveju. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet kokia paskola yra atsakingas įsipareigojimas, nes pastaruoju metu atsiranda platformų žlugimo atvejų dėl neatsakingo skolinimosi arba neatsakingo investavimo. Vienas naujausių pavyzdžių – Švedijos tarpusavio skolinimo platformos „TrustBuddy“ uždarymas.

Įdomu stebėti bankų reakciją

Tarpusavio skolinimo platformų tikslas – suvesti individualius skolininkus, norinčius mažesnių palūkanų ar paprastesnio skolinimosi proceso, su individualiais skolintojais, siekiančiais aukštesnių palūkanų, nei gautų už indėlį banke.

Kai tarpusavio skolinimo dar tebuvo užuomazgos, skolininkai viešindavo savo poreikius ir istorijas, kad individualūs investuotojai galėtų išsirinkti konkrečius jiems tinkamus atvejus ir istorijas. Tačiau pastaruoju metu šis paveikslas keičiasi drastiškai.

Populiarėjant tarpusavio skolinimo koncepcijai, vis daugiau institucinių skolintojų išnaikino pirminę tarpusavio skolinimosi prigimtį ir tarpusavio skolintoju tampa beveidė institucija, turinti vienintelę – investicijų grąžos – veiklos motyvaciją.

Bus įdomu stebėti, kaip tradicinės finansinės institucijos – bankai – reaguos į alternatyviojo finansavimo institucijų plėtrą: ar rinkos naujokai bus traktuojami kaip nereikšmingi konkurentai, ar alternatyviojo finansavimo principai tiesiog bus panaudoti didinant savo paslaugų spektrą.

Gerda Žigienė yra Lietuvos Finansų rinkų instituto direktorė, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Finansų ir apskaitos katedros profesorė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 20 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinijos duomenys išgąsdino investuotojus 5

Vakarų Europos, o kartu ir Baltijos šalių, biržos penktadienį paniro į neigiamas nuotaikas, kurias paskatino...

Rinkos
2018.12.14
„TransferGo“ pritraukė 17,5 mln. USD 4

Lietuvių piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ užbaigė B serijos investicijų pritraukimo etapą ir...

Rinkos
2018.12.14
Investuotojams tepardavė 0,8% siūlytų „INVL Baltic Real Estate“ akcijų 3

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ investuotojams pardavė 22.465 investicijų į NT bendrovės „INVL Baltic Real...

Rinkos
2018.12.14
Lietuvos banko vadovas: būsto paskolos brangsta sparčiau nei Švedijoje 13

Centrinis bankas pastebėjo būsto paskolų maržų didėjimą Lietuvoje, kuris yra net spartesnis nei Švedijoje, ir...

Rinkos
2018.12.14
V. Vasiliauskas pakomentavo istorinį ECB sprendimą 8

Europos centrinis bankas (ECB), ketvirtadienį paskelbęs apie ekonomikos skatinimo pabaigą, padarė iš tiesų...

Rinkos
2018.12.14
„Paskolų klubas“ per „Seedrs“ pritraukė 216.000 Eur

Lietuvos bendrovė „NEO Finance“, valdanti tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas”, per lėšų...

Rinkos
2018.12.14
I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 10

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14
Savivaldybė parduodamų Šiaulių banko akcijų kainą nustatys aukcione 5

Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios Šiaulių banko akcijos bus parduodamos aukciono būdu, o ne už...

Rinkos
2018.12.13
Istorinę dieną ECB prastina ekonomikos prognozes 9

Apie kiekybinio euro zonos ekonomikos skatinimo pabaigą paskelbęs Europos centrinis bankas (ECB) mažina...

Rinkos
2018.12.13
ECB nepakeitė palūkanų 1

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, paliko palūkanų normas nepakeistas.

Rinkos
2018.12.13
Rinkų kreivės siunčia bauginimo ženklų Premium 6

Gruodis akcijų rinkoms yra istoriškai geriausias mėnuo, tačiau šiemet obligacijų ir akcijų rinkos siunčiami...

Rinkos
2018.12.13
„Grigeo“ – akcininkų pokytis 2

Lietuvos higieninio popieriaus gamybos įmonėje „Grigeo“ nuosavybę pakeitė 1,2% akcijų paketo savininkas.

Rinkos
2018.12.13
Paaiškino, kas įsuko akcijų pigimą Baltijos rinkoje 2

Išsivysčiusio pasaulio akcijų rinkoms įžengus į korekcijos fazę, o besivystančio – į meškų rinką, Baltijos...

Rinkos
2018.12.13
Investicijos į paskolas su NT užstatu: perspėja dėl rizikų 8

Lietuvoje daugėjant NT sutelktinio investavimo platformų, investuotojai į šią sritį neria neretai...

Rinkos
2018.12.13
Bankinę licenciją gavęs „Revolut“ apie žygį į bankų kiemą: mes juos apdėsime 40

Specializuoto banko licenciją Lietuvos banko teikimu gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“...

Rinkos
2018.12.13
„Revolut“ tampa banku 27

JK finansinių paslaugų startuoliui „Revolut“ Lietuvos banko teikimu išduotos specializuoto banko ir...

Rinkos
2018.12.13
„East Capital“ tikriausiai pardavė valdytas „Utenos trikotažo“ akcijas

Švedijos investicijų bendrovė „East Capital Asset Management“ tikriausiai pardavė turėtas koncerno SBA...

Rinkos
2018.12.12
Apyvartą išpūtė stambūs sandoriai Premium 1

Europos biržose trečiadienį toliau išsilaikė pagerėjusios nuotaikos, o Baltijos biržose sulaukta stambesnių...

Rinkos
2018.12.12
Palygino, kas pigiau – IPO ar sutelktinio finansavimo kampanija Premium 2

Nedidelei Lietuvos įmonei pritraukti kapitalą per sutelktinio finansavimo platformą yra pigiau, nei vykdant...

Rinkos
2018.12.12
„Orion Securities“ derasi dėl banko įsigijimo 7

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ derasi dėl vieno Vakarų Europos banko įsigijimo.

Rinkos
2018.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau