Tarpusavio skolinimas: ir mada, ir neišvengiama transformacija

Publikuota: 2015-10-31
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
 

Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos dygsta kaip grybai po lietaus, tačiau Europoje, o ypač Jung­tinėje Karalystėje, tarpusavio sko­li­nimas ir alternatyvusis finansa­vimas jau senokai spėjęs įsitvirtinti. Tiesa, vis dar pir­mus žingsnius žengia verslo tarpu­savio skolinimas, tad bus labai įdomu stebėti, kuo į tai atsakys bankai.

Dar netolimoje praeityje sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) arba tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer lending) buvo traktuojami kaip itin siaura veiklos niša, neturinti didesnės įtakos finansų sistemoms. Tačiau, bent jau Europos kontekste, taip nebėra.

Šios alternatyviojo finansavimo formos, apimančios įvairias finansines priemones, paskirstymo kanalus ir platformas, sparčiai plėtojamos ir pritraukia ne tik individualių, bet ir institucinių investuotojų.

Tokių paslaugų poreikis rinkoje tapo itin aktualus po krizės, kai bankai sugriežtino gyventojų ir verslo finansavimą. Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad šie alternatyvūs finansavimo būdai gali padidinti verslo finansavimo galimybes ir kartu turėti teigiamos įtakos socialiniam ir ekonominiam šalies augimui.

Žinoma, kaip ir kiekvienas naujas sektorius, alternatyvusis finansavimas yra lydimas specifinės šio verslo rizikos. Investuotojai turi perprasti finansinių priemonių prigimtį, tuo pat metu reguliuotojams įvedant atitinkamas naujo žaidimo taisykles, kad būtų užtikrintas proceso skaidrumas.

infogr.am::infogram_0_alternatyvusbendriskaiciai

Kurios šalys pirmauja

Šiuo metu sektoriaus reguliavimas skirtingose Europos šalyse nevienodas. Ir tai natūralu, nes alternatyviojo finansavimo plėtojimosi tempas skiriasi.

Kembridžo universiteto mokslininkai pernai pirmieji visos Europos mastu atliko alternatyviojo finansavimo tyrimą (Wardrop, Zhang, Rau, Gray, „Moving mainstream. The European alternative finance benchmarking report“). Jis parodė, kad alternatyviojo finansavimo augimas 2014 m. sudarė įspūdingus 114%. Kitaip sakant, jis paaugo nuo 1,211 mlrd. Eur 2013 m. iki 2,957 mlrd. Eur 2014-aisiais.

Iš šalių neabejotina lyderė – Jungtinė Karalystė, sudaranti 74,3% visų Europos šalių bendros sandorių apyvartos. Antroje vietoje – Prancūzija, trečioje – Vokietija, toliau eina Švedija, Nyderlandai ir Ispanija.

Lietuvos šioje statistikoje kol kas nėra, nes pirmoji šalyje tarpusavio skolinimo platforma veiklą pradėjo tik 2014 m. rugpjūtį, o sutelktinio finansavimo reglamentavimas Lietuvoje dar tik ruošiamas.

Tačiau Baltijos šalys šioje srityje jau turi kuo pasigirti – skaičiuojant pagal alternatyviojo finansavimo apyvartą vienam šalies piliečiui, Estija jau užima antrą vietą po Jungtinės Karalystės (atitinkamai 16 Eur ir 36 Eur vienam piliečiui).

infogr.am::infogram_0_rinkaskaiciais-90

Populiariausias – tarpusavio skolinimas

Europoje šiuo metu cirkuliuoja 9-ios alternatyvios finansavimo rūšys, įskaitant nuosavybe grįstą sutelktinį finansavimą (angl. equity based crowdfunding), atlygiu grįstą sutelktinį finansavimą (angl. reward based crowdfunding), individualių asmenų tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer consumer lending), verslo tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer business lending), mikrofinansavimo schemas (angl. microfinance), labdara grįstą sutelktinį finansavimą (angl. donation based crowdfunding), prekybą sąskaitomis (angl. invoice trading), skolos vertybinius popierius (angl. debt based securities) ir pensijų fondų lėšų naudojimą dabartinėje veikloje (angl. pension-led funding).

Vis dėlto individualių asmenų tarpusavio skolinimas plėtojasi sparčiausiai ir užima pirmaujančią vietą Europoje tarp alternatyviojo finansavimo schemų (išskyrus Jungtinę Karalystę).

Tai tokia finansavimo schema, kai individualūs asmenys skolina savo lėšas (dažniausiai nedidelėmis sumomis) kitiems individualiems asmenims per internetines skolinimo platformas. Per pastaruosius trejus metus išaugusi 113%, ši skolinimo forma vystėsi itin sparčiai ir 2014 m. pasiekė 274,62 mln. Eur apyvartą.

Šis alternatyvus finansavimo modelis leidžia palyginti pigiai ir greitai gauti vartojimo kreditą, o investuotojams uždirbti didesnes palūkanas nei už indėlį banke. Individualus tarpusavio skolinimas populiariausias Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat Skandinavijos šalyse.

infogr.am::infogram_0_tarpusavioplatformos

Skolinimas verslui – vis dar naujovė

Verslo tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer business lending), priešingai nei individualus tarpusavio skolinimas, yra palyginti naujas, tačiau kai kuriose Europos šalyse gana sparčiai plėtojamas finansavimo modelis.

Jis leidžia dažniausiai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gauti finansavimą verslo plėtrai tiesiai iš internetinių investuotojų (tiek individualių, tiek institucinių) ir išvengti ilgiau trunkančio ir kartais sudėtingesnio banko paskolos gavimo proceso. 2012 m. pradėjęs nuo nedidelės 7,79 mln. Eur apyvartos, šis tarpusavio skolinimo būdas augo sparčiausiai iš alternatyviojo finansavimo ir siekė 272% didėjimo greitį.

Daugumai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių toks skolinimasis patrauklus dėl greičio, dažnai patrauklesnių ir lankstesnių finansavimo sąlygų, skaidrumo ir vartojimo paprastumo. | Reiktų pridurti, kad neretai iškeliama pernelyg išreikšta šio verslo finansavimo būdo priešprieša su bankų finansavimu, akcentuojant bankų klientams keliamus reikalavimus dėl įmonių kreditingumo, verslo sėkmės.

Skaitant verslo tarpusavio skolinimo platformų reklamas, net susidaro įspūdis, kad įmonėms tarsi nereikės būti finansiškai stabilioms ir būsimam investuotojui nebūtina bus garantuoti investicijų grąžos, kaip tai būtų banko paskolos atveju. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet kokia paskola yra atsakingas įsipareigojimas, nes pastaruoju metu atsiranda platformų žlugimo atvejų dėl neatsakingo skolinimosi arba neatsakingo investavimo. Vienas naujausių pavyzdžių – Švedijos tarpusavio skolinimo platformos „TrustBuddy“ uždarymas.

Įdomu stebėti bankų reakciją

Tarpusavio skolinimo platformų tikslas – suvesti individualius skolininkus, norinčius mažesnių palūkanų ar paprastesnio skolinimosi proceso, su individualiais skolintojais, siekiančiais aukštesnių palūkanų, nei gautų už indėlį banke.

Kai tarpusavio skolinimo dar tebuvo užuomazgos, skolininkai viešindavo savo poreikius ir istorijas, kad individualūs investuotojai galėtų išsirinkti konkrečius jiems tinkamus atvejus ir istorijas. Tačiau pastaruoju metu šis paveikslas keičiasi drastiškai.

Populiarėjant tarpusavio skolinimo koncepcijai, vis daugiau institucinių skolintojų išnaikino pirminę tarpusavio skolinimosi prigimtį ir tarpusavio skolintoju tampa beveidė institucija, turinti vienintelę – investicijų grąžos – veiklos motyvaciją.

Bus įdomu stebėti, kaip tradicinės finansinės institucijos – bankai – reaguos į alternatyviojo finansavimo institucijų plėtrą: ar rinkos naujokai bus traktuojami kaip nereikšmingi konkurentai, ar alternatyviojo finansavimo principai tiesiog bus panaudoti didinant savo paslaugų spektrą.

Gerda Žigienė yra Lietuvos Finansų rinkų instituto direktorė, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Finansų ir apskaitos katedros profesorė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 20 d.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Prokurorai pratęs ar nugesins „Grigeo“ akcijų ralį, pasaulio biržose – rekordai Premium

Investuotojai nekreipia dėmesio į taršos skandalą ir toliau graibsto „Grigo“ akcijas, kurių šuolį pristabdė...

Rinkos
2020.01.17
Stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis

Baltijos biržoje stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis, prokurorams popietę planuojat paskelbti informaciją,...

Rinkos
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
D. Šulnis: trumpuoju laikotarpiu iš II pakopos valdymo neuždirbame Premium

Nors lietuviai pagal investavimo mastą tebėra Europos uodegoje, turtėjanti šalies visuomenė vis labiau...

Rinkos
2020.01.17
Investuotojai toliau stato už „Grigeo“ atsigavimą Premium

Baltijos biržoje laikosi optimizmas, o jo priešakyje – „Grigeo“ akcijos. JAV biržose toliau gerinami rekordai.

Rinkos
2020.01.16
Rekordinis „LitCapital“ pelningumas 2019 m.

Privataus kapitalo investicijų fondas „LitCapital“ pernai uždirbo 12,6 mln. Eur grynojo pelno, arba šešiskart...

Rinkos
2020.01.16
„Roquette“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Beyond Meat“ Premium

Augalinės kilmės produktų gamybos grupė „Roquette“, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti krakmolo gamybos...

Pramonė
2020.01.16
Kinijos BOCE įsigijo beveik pusę Ukrainos pagrindinės biržos akcijų

Kinijos prekių birža „Bohai Commodity Exchange“ (BOCE) įsigijo Ukrainos vertybinių popierių biržos PFTS –...

Rinkos
2020.01.16
I. Survila pardavė beveik visas „Citybirds“ akcijas, „Unicorn Scooters“ – ant prekystalio Premium

Paspirtukus gaminančios „Citybirds“ įkūrėjas Ignas Survila pardavė didžiąją dalį turėtų bendrovės akcijų ir...

Technologijos
2020.01.16
Susidomėjimas „Grigeo“ biržoje: ar estai suvokia, kas vyksta Premium

Baltijos biržoje aktyviausiai prekiauta „Tallink Grupp“ akcijomis, stebimas galimai Estijos investuotojų...

Rinkos
2020.01.15
Lietuvoje įkurtas pirmasis „fintech“ verslo klasteris

Lietuvoje sparčiai augantis finansinių technologijų („fintech“) sektorius žengia klasterizacijos...

Technologijos
2020.01.15
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15
Oksfordo universitetas kapitalo rinkose siekia pasiskolinti beveik šimtmečiui

Oksfordo universitetas kapitalo rinkose bando pasiskolinti beveik šimtui metų, išnaudodamas ultralengvas...

Rinkos
2020.01.15
„Grigeo“ vadovybė tikėjimą akcijomis išreiškia 5.000 Eur 15

Susiję asmenys įsigijo „Grigeo“ akcijų per išsipardavimą rinkoje penktadienį.

Rinkos
2020.01.15
Gamtinių dujų rinkos šiemet – pirkėjo džiaugsmui Premium

Po itin šilto rudens ir vis dar nesirodančios vasaros gamtinių dujų saugyklos Europoje ir Baltijos regione...

Pramonė
2020.01.15
Populiariausios Baltijos biržoje – „Grigeo“ akcijos, sukiojasi pirkėjai Premium

Rinkos dalyviai numoja į galimas taršos skandalo pasekmes pramonininkei „Grigeo“ ir perka. Iš Volstrito bankų...

Rinkos
2020.01.14
Startuolis pasikinkė griežtėjančios pinigų plovimo prevencijos idėją Premium 3

Lietuvoje įkurtas reguliavimo technologijų, arba „regtech“, startuolis „Amlyze“ sukūrė pirmą Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.14
„Tesla“ akcijos pirmąkart kirto 500 USD ribą 1

Elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijos bėgėjimosi kelyje susirenka vis naujus riboženklius.

Rinkos
2020.01.14
2019 m. pensijų fondai uždirbo rekordinę grąžą 1

Praėjusiais metais bendras II pakopos pensijų fonduose sukauptas gyventojų turtas viršijo 3,89 mlrd. Eur, o...

Rinkos
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau