Tarpusavio skolinimas: ir mada, ir neišvengiama transformacija

Publikuota: 2015-10-31
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
 

Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos dygsta kaip grybai po lietaus, tačiau Europoje, o ypač Jung­tinėje Karalystėje, tarpusavio sko­li­nimas ir alternatyvusis finansa­vimas jau senokai spėjęs įsitvirtinti. Tiesa, vis dar pir­mus žingsnius žengia verslo tarpu­savio skolinimas, tad bus labai įdomu stebėti, kuo į tai atsakys bankai.

Dar netolimoje praeityje sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) arba tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer lending) buvo traktuojami kaip itin siaura veiklos niša, neturinti didesnės įtakos finansų sistemoms. Tačiau, bent jau Europos kontekste, taip nebėra.

Šios alternatyviojo finansavimo formos, apimančios įvairias finansines priemones, paskirstymo kanalus ir platformas, sparčiai plėtojamos ir pritraukia ne tik individualių, bet ir institucinių investuotojų.

Tokių paslaugų poreikis rinkoje tapo itin aktualus po krizės, kai bankai sugriežtino gyventojų ir verslo finansavimą. Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad šie alternatyvūs finansavimo būdai gali padidinti verslo finansavimo galimybes ir kartu turėti teigiamos įtakos socialiniam ir ekonominiam šalies augimui.

Žinoma, kaip ir kiekvienas naujas sektorius, alternatyvusis finansavimas yra lydimas specifinės šio verslo rizikos. Investuotojai turi perprasti finansinių priemonių prigimtį, tuo pat metu reguliuotojams įvedant atitinkamas naujo žaidimo taisykles, kad būtų užtikrintas proceso skaidrumas.

infogr.am::infogram_0_alternatyvusbendriskaiciai

Kurios šalys pirmauja

Šiuo metu sektoriaus reguliavimas skirtingose Europos šalyse nevienodas. Ir tai natūralu, nes alternatyviojo finansavimo plėtojimosi tempas skiriasi.

Kembridžo universiteto mokslininkai pernai pirmieji visos Europos mastu atliko alternatyviojo finansavimo tyrimą (Wardrop, Zhang, Rau, Gray, „Moving mainstream. The European alternative finance benchmarking report“). Jis parodė, kad alternatyviojo finansavimo augimas 2014 m. sudarė įspūdingus 114%. Kitaip sakant, jis paaugo nuo 1,211 mlrd. Eur 2013 m. iki 2,957 mlrd. Eur 2014-aisiais.

Iš šalių neabejotina lyderė – Jungtinė Karalystė, sudaranti 74,3% visų Europos šalių bendros sandorių apyvartos. Antroje vietoje – Prancūzija, trečioje – Vokietija, toliau eina Švedija, Nyderlandai ir Ispanija.

Lietuvos šioje statistikoje kol kas nėra, nes pirmoji šalyje tarpusavio skolinimo platforma veiklą pradėjo tik 2014 m. rugpjūtį, o sutelktinio finansavimo reglamentavimas Lietuvoje dar tik ruošiamas.

Tačiau Baltijos šalys šioje srityje jau turi kuo pasigirti – skaičiuojant pagal alternatyviojo finansavimo apyvartą vienam šalies piliečiui, Estija jau užima antrą vietą po Jungtinės Karalystės (atitinkamai 16 Eur ir 36 Eur vienam piliečiui).

infogr.am::infogram_0_rinkaskaiciais-90

Populiariausias – tarpusavio skolinimas

Europoje šiuo metu cirkuliuoja 9-ios alternatyvios finansavimo rūšys, įskaitant nuosavybe grįstą sutelktinį finansavimą (angl. equity based crowdfunding), atlygiu grįstą sutelktinį finansavimą (angl. reward based crowdfunding), individualių asmenų tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer consumer lending), verslo tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer business lending), mikrofinansavimo schemas (angl. microfinance), labdara grįstą sutelktinį finansavimą (angl. donation based crowdfunding), prekybą sąskaitomis (angl. invoice trading), skolos vertybinius popierius (angl. debt based securities) ir pensijų fondų lėšų naudojimą dabartinėje veikloje (angl. pension-led funding).

Vis dėlto individualių asmenų tarpusavio skolinimas plėtojasi sparčiausiai ir užima pirmaujančią vietą Europoje tarp alternatyviojo finansavimo schemų (išskyrus Jungtinę Karalystę).

Tai tokia finansavimo schema, kai individualūs asmenys skolina savo lėšas (dažniausiai nedidelėmis sumomis) kitiems individualiems asmenims per internetines skolinimo platformas. Per pastaruosius trejus metus išaugusi 113%, ši skolinimo forma vystėsi itin sparčiai ir 2014 m. pasiekė 274,62 mln. Eur apyvartą.

Šis alternatyvus finansavimo modelis leidžia palyginti pigiai ir greitai gauti vartojimo kreditą, o investuotojams uždirbti didesnes palūkanas nei už indėlį banke. Individualus tarpusavio skolinimas populiariausias Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat Skandinavijos šalyse.

infogr.am::infogram_0_tarpusavioplatformos

Skolinimas verslui – vis dar naujovė

Verslo tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer business lending), priešingai nei individualus tarpusavio skolinimas, yra palyginti naujas, tačiau kai kuriose Europos šalyse gana sparčiai plėtojamas finansavimo modelis.

Jis leidžia dažniausiai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gauti finansavimą verslo plėtrai tiesiai iš internetinių investuotojų (tiek individualių, tiek institucinių) ir išvengti ilgiau trunkančio ir kartais sudėtingesnio banko paskolos gavimo proceso. 2012 m. pradėjęs nuo nedidelės 7,79 mln. Eur apyvartos, šis tarpusavio skolinimo būdas augo sparčiausiai iš alternatyviojo finansavimo ir siekė 272% didėjimo greitį.

Daugumai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių toks skolinimasis patrauklus dėl greičio, dažnai patrauklesnių ir lankstesnių finansavimo sąlygų, skaidrumo ir vartojimo paprastumo. | Reiktų pridurti, kad neretai iškeliama pernelyg išreikšta šio verslo finansavimo būdo priešprieša su bankų finansavimu, akcentuojant bankų klientams keliamus reikalavimus dėl įmonių kreditingumo, verslo sėkmės.

Skaitant verslo tarpusavio skolinimo platformų reklamas, net susidaro įspūdis, kad įmonėms tarsi nereikės būti finansiškai stabilioms ir būsimam investuotojui nebūtina bus garantuoti investicijų grąžos, kaip tai būtų banko paskolos atveju. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet kokia paskola yra atsakingas įsipareigojimas, nes pastaruoju metu atsiranda platformų žlugimo atvejų dėl neatsakingo skolinimosi arba neatsakingo investavimo. Vienas naujausių pavyzdžių – Švedijos tarpusavio skolinimo platformos „TrustBuddy“ uždarymas.

Įdomu stebėti bankų reakciją

Tarpusavio skolinimo platformų tikslas – suvesti individualius skolininkus, norinčius mažesnių palūkanų ar paprastesnio skolinimosi proceso, su individualiais skolintojais, siekiančiais aukštesnių palūkanų, nei gautų už indėlį banke.

Kai tarpusavio skolinimo dar tebuvo užuomazgos, skolininkai viešindavo savo poreikius ir istorijas, kad individualūs investuotojai galėtų išsirinkti konkrečius jiems tinkamus atvejus ir istorijas. Tačiau pastaruoju metu šis paveikslas keičiasi drastiškai.

Populiarėjant tarpusavio skolinimo koncepcijai, vis daugiau institucinių skolintojų išnaikino pirminę tarpusavio skolinimosi prigimtį ir tarpusavio skolintoju tampa beveidė institucija, turinti vienintelę – investicijų grąžos – veiklos motyvaciją.

Bus įdomu stebėti, kaip tradicinės finansinės institucijos – bankai – reaguos į alternatyviojo finansavimo institucijų plėtrą: ar rinkos naujokai bus traktuojami kaip nereikšmingi konkurentai, ar alternatyviojo finansavimo principai tiesiog bus panaudoti didinant savo paslaugų spektrą.

Gerda Žigienė yra Lietuvos Finansų rinkų instituto direktorė, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Finansų ir apskaitos katedros profesorė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 20 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mėnesio sandoris: didžiausios draudimo brokerių įmonės pirkinys   1

Didžiausia pasaulyje draudimo brokerių bendrovė „Marsh & McLennan“ rugsėjo 18 d. pranešė apie 4,3 mlrd. GBP...

Rinkos
2018.10.20
B. Gatesas ir Europos Komisija 100 mln. Eur rems švarias technologijas 4

Europos Komisija ir Billo Gateso fondas „Breakthrough Energy“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl jungtinio...

Energetika
2018.10.20
Penktadienį „Telia Lietuvos“ rezultatai biržoje liko nelaistyti Premium

Baltijos biržoje išlieka pasyvumas, kurio neišjudino ir gerais apibūdinti „Telia Lietuvos“ rezultatai.

Rinkos
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 5

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
P. Poderskis: Vilniui vertėtų savivaldybės įmones atvesti į biržą 11

Vilniaus miesto savivaldybei vertėtų kai kurias savivaldybės įmones dalinai privatizuoti ir atvesti į akcijų...

Rinkos
2018.10.19
Išrinkti svarbiausi Baltijos šalių metų įsigijimo sandoriai

Taline paskelbti Baltijos įmonių įsigijimų ir susijungimų ir privataus kapitalo apdovanojimų nugalėtojai.

Rinkos
2018.10.19
Vidinės „Danske“ 200 mlrd. Eur „nešvarių pinigų“ skandalo peripetijos Premium 2

2015 m. rugpjūtį didžiausias pasaulyje pinigų plovimo skandalas dar nebuvo iškilęs viešumon, tačiau „Danske...

Rinkos
2018.10.19
„Eika Asset Management“ kuria komercinio NT fondą Premium 2

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos įmonių grupei „Eika“ priklausanti investicijų valdymo bendrovė...

Statyba ir NT
2018.10.19
Brangsta alaus žaliavos: aludariai kalba apie kainų kėlimą ir pelningumo mažėjimą Premium 3

Šalies aludariai ruošiasi ryškiam gamybos kaštų augimui – kitąmet prognozuojama, kad didės beveik visų...

Agroverslas
2018.10.19
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
2018.10.18
Naujas „Eften“ fondas į NT Baltijos šalyse pasiruošęs investuoti 300 mln. Eur 1

Kompanija „EfTEN Capital“ į naują fondą „Usaldusfond EfTEN Real Estate Fund 4“ pirmuoju etapu iš institucinių...

Statyba ir NT
2018.10.18
Biržoje būriavosi tik apie flagmanų akcijas 1

Baltijos biržose investuotojai pasyvioje prekyboje lūkuriuoja pirmųjų įmonių trečiojo ketvirčio rezultatų.

Rinkos
2018.10.18
„Luminor“ galėtų investuoti į „fintech“ įmonę

Baltijos šalių bankas „Luminor”, kuriame jau kitų metų pirmąjį pusmetį kontrolę turės JAV privataus kapitalo...

Rinkos
2018.10.18
Dar viena ERPB pagalbos ranka – įsigijo „Luminor“ obligacijų

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) reikšmingai prisidėjo prie „Luminor“ banko pirmosios...

Rinkos
2018.10.18
Zalatorius – apie bankų „brūkšnį“ plovimui, akcininkų pokyčius, pasiruošimą krizei Premium 7

Baltijos šalyse netylant pinigų plovimo skandalams, Lietuvos bankai jaučiasi gana ramūs, nes dar pernai...

Rinkos
2018.10.18
Teismas: „Lewben Investment Management“ neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų 11

Investicijų bendrovei „Lewben Investment Management“, planavusiai su biurų kompleksu „Verslo trikampis“...

Rinkos
2018.10.17
Vyriausybė investiciniams fondams Lietuvoje žada vienas palankiausių sąlygų ES 2

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį patvirtino fondų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimams, kurie esą...

Rinkos
2018.10.17
Atšokimo ralio JAV būta trumpalaikio Premium 2

JAV biržose įvykęs atšokimo ralis iki Europos rinkų krantų neatplaukė, o Baltijos akcijų užutėkyje buvo...

Rinkos
2018.10.17
„Klaipėdos nafta“ dalį premijų darbuotojams mokės akcijomis 2

AB „Klaipėdos nafta“ nusprendė dalį metinių premijų išmokėti darbuotojams bendrovės akcijų pavidalu. Šiam...

Vadyba
2018.10.17
„Paskolų klubui“ nepavyko „paauklėti“ klientės už anksčiau grąžintą kreditą 10

Lietuvos bankas tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“ valdančią įmonę „Neo Finance“ įpareigojo...

Rinkos
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau