Tarpusavio skolinimas: ir mada, ir neišvengiama transformacija

Publikuota: 2015-10-31
„Matton“ nuotr.
svg svg
„Matton“ nuotr.
 

Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos dygsta kaip grybai po lietaus, tačiau Europoje, o ypač Jung­tinėje Karalystėje, tarpusavio sko­li­nimas ir alternatyvusis finansa­vimas jau senokai spėjęs įsitvirtinti. Tiesa, vis dar pir­mus žingsnius žengia verslo tarpu­savio skolinimas, tad bus labai įdomu stebėti, kuo į tai atsakys bankai.

Dar netolimoje praeityje sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) arba tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer lending) buvo traktuojami kaip itin siaura veiklos niša, neturinti didesnės įtakos finansų sistemoms. Tačiau, bent jau Europos kontekste, taip nebėra.

Šios alternatyviojo finansavimo formos, apimančios įvairias finansines priemones, paskirstymo kanalus ir platformas, sparčiai plėtojamos ir pritraukia ne tik individualių, bet ir institucinių investuotojų.

Tokių paslaugų poreikis rinkoje tapo itin aktualus po krizės, kai bankai sugriežtino gyventojų ir verslo finansavimą. Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad šie alternatyvūs finansavimo būdai gali padidinti verslo finansavimo galimybes ir kartu turėti teigiamos įtakos socialiniam ir ekonominiam šalies augimui.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Žinoma, kaip ir kiekvienas naujas sektorius, alternatyvusis finansavimas yra lydimas specifinės šio verslo rizikos. Investuotojai turi perprasti finansinių priemonių prigimtį, tuo pat metu reguliuotojams įvedant atitinkamas naujo žaidimo taisykles, kad būtų užtikrintas proceso skaidrumas.

infogr.am::infogram_0_alternatyvusbendriskaiciai

Kurios šalys pirmauja

Šiuo metu sektoriaus reguliavimas skirtingose Europos šalyse nevienodas. Ir tai natūralu, nes alternatyviojo finansavimo plėtojimosi tempas skiriasi.

Kembridžo universiteto mokslininkai pernai pirmieji visos Europos mastu atliko alternatyviojo finansavimo tyrimą (Wardrop, Zhang, Rau, Gray, „Moving mainstream. The European alternative finance benchmarking report“). Jis parodė, kad alternatyviojo finansavimo augimas 2014 m. sudarė įspūdingus 114%. Kitaip sakant, jis paaugo nuo 1,211 mlrd. Eur 2013 m. iki 2,957 mlrd. Eur 2014-aisiais.

Iš šalių neabejotina lyderė – Jungtinė Karalystė, sudaranti 74,3% visų Europos šalių bendros sandorių apyvartos. Antroje vietoje – Prancūzija, trečioje – Vokietija, toliau eina Švedija, Nyderlandai ir Ispanija.

Lietuvos šioje statistikoje kol kas nėra, nes pirmoji šalyje tarpusavio skolinimo platforma veiklą pradėjo tik 2014 m. rugpjūtį, o sutelktinio finansavimo reglamentavimas Lietuvoje dar tik ruošiamas.

Tačiau Baltijos šalys šioje srityje jau turi kuo pasigirti – skaičiuojant pagal alternatyviojo finansavimo apyvartą vienam šalies piliečiui, Estija jau užima antrą vietą po Jungtinės Karalystės (atitinkamai 16 Eur ir 36 Eur vienam piliečiui).

infogr.am::infogram_0_rinkaskaiciais-90

Populiariausias – tarpusavio skolinimas

Europoje šiuo metu cirkuliuoja 9-ios alternatyvios finansavimo rūšys, įskaitant nuosavybe grįstą sutelktinį finansavimą (angl. equity based crowdfunding), atlygiu grįstą sutelktinį finansavimą (angl. reward based crowdfunding), individualių asmenų tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer consumer lending), verslo tarpusavio skolinimą (angl. peer to peer business lending), mikrofinansavimo schemas (angl. microfinance), labdara grįstą sutelktinį finansavimą (angl. donation based crowdfunding), prekybą sąskaitomis (angl. invoice trading), skolos vertybinius popierius (angl. debt based securities) ir pensijų fondų lėšų naudojimą dabartinėje veikloje (angl. pension-led funding).

Vis dėlto individualių asmenų tarpusavio skolinimas plėtojasi sparčiausiai ir užima pirmaujančią vietą Europoje tarp alternatyviojo finansavimo schemų (išskyrus Jungtinę Karalystę).

Tai tokia finansavimo schema, kai individualūs asmenys skolina savo lėšas (dažniausiai nedidelėmis sumomis) kitiems individualiems asmenims per internetines skolinimo platformas. Per pastaruosius trejus metus išaugusi 113%, ši skolinimo forma vystėsi itin sparčiai ir 2014 m. pasiekė 274,62 mln. Eur apyvartą.

Šis alternatyvus finansavimo modelis leidžia palyginti pigiai ir greitai gauti vartojimo kreditą, o investuotojams uždirbti didesnes palūkanas nei už indėlį banke. Individualus tarpusavio skolinimas populiariausias Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat Skandinavijos šalyse.

infogr.am::infogram_0_tarpusavioplatformos

Skolinimas verslui – vis dar naujovė

Verslo tarpusavio skolinimas (angl. peer to peer business lending), priešingai nei individualus tarpusavio skolinimas, yra palyginti naujas, tačiau kai kuriose Europos šalyse gana sparčiai plėtojamas finansavimo modelis.

Jis leidžia dažniausiai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gauti finansavimą verslo plėtrai tiesiai iš internetinių investuotojų (tiek individualių, tiek institucinių) ir išvengti ilgiau trunkančio ir kartais sudėtingesnio banko paskolos gavimo proceso. 2012 m. pradėjęs nuo nedidelės 7,79 mln. Eur apyvartos, šis tarpusavio skolinimo būdas augo sparčiausiai iš alternatyviojo finansavimo ir siekė 272% didėjimo greitį.

Daugumai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių toks skolinimasis patrauklus dėl greičio, dažnai patrauklesnių ir lankstesnių finansavimo sąlygų, skaidrumo ir vartojimo paprastumo. | Reiktų pridurti, kad neretai iškeliama pernelyg išreikšta šio verslo finansavimo būdo priešprieša su bankų finansavimu, akcentuojant bankų klientams keliamus reikalavimus dėl įmonių kreditingumo, verslo sėkmės.

Skaitant verslo tarpusavio skolinimo platformų reklamas, net susidaro įspūdis, kad įmonėms tarsi nereikės būti finansiškai stabilioms ir būsimam investuotojui nebūtina bus garantuoti investicijų grąžos, kaip tai būtų banko paskolos atveju. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet kokia paskola yra atsakingas įsipareigojimas, nes pastaruoju metu atsiranda platformų žlugimo atvejų dėl neatsakingo skolinimosi arba neatsakingo investavimo. Vienas naujausių pavyzdžių – Švedijos tarpusavio skolinimo platformos „TrustBuddy“ uždarymas.

Įdomu stebėti bankų reakciją

Tarpusavio skolinimo platformų tikslas – suvesti individualius skolininkus, norinčius mažesnių palūkanų ar paprastesnio skolinimosi proceso, su individualiais skolintojais, siekiančiais aukštesnių palūkanų, nei gautų už indėlį banke.

Kai tarpusavio skolinimo dar tebuvo užuomazgos, skolininkai viešindavo savo poreikius ir istorijas, kad individualūs investuotojai galėtų išsirinkti konkrečius jiems tinkamus atvejus ir istorijas. Tačiau pastaruoju metu šis paveikslas keičiasi drastiškai.

Populiarėjant tarpusavio skolinimo koncepcijai, vis daugiau institucinių skolintojų išnaikino pirminę tarpusavio skolinimosi prigimtį ir tarpusavio skolintoju tampa beveidė institucija, turinti vienintelę – investicijų grąžos – veiklos motyvaciją.

Bus įdomu stebėti, kaip tradicinės finansinės institucijos – bankai – reaguos į alternatyviojo finansavimo institucijų plėtrą: ar rinkos naujokai bus traktuojami kaip nereikšmingi konkurentai, ar alternatyviojo finansavimo principai tiesiog bus panaudoti didinant savo paslaugų spektrą.

Gerda Žigienė yra Lietuvos Finansų rinkų instituto direktorė, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Finansų ir apskaitos katedros profesorė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 20 d.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

„Swiss Re“: šiemet žala dėl stichinių nelaimių pasiekė 115 mlrd. USD

Stichinės nelaimės, įskaitant uraganą „Ian“ ir kitas gaivalines nelaimes, per 11 šių metų mėnesių jau padarė...

Rinkos
13:55
Izraelio „Sapiens“ Lietuvoje steigia biurą

Lietuvos draudimo programinės įrangos kūrėją „Tia Technology“ įsigijusi Izraelio draudimo technologijų...

Inovacijos
12:38
JAV ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 2,9%

JAV ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo daugiau nei buvo pranešta iš pradžių. Trečiadienį paskelbti...

„Linas Agro Group” pirmąjį finansinių metų ketvirtį pajamas augino trečdaliu 1

Žemės ūkio ir maisto pramonės AB „Linas Agro Group“ valdomų įmonių 2022–2023 finansinių metų trijų mėnesių...

Agroverslas
10:12
Dar viena estų sėkmė kapitalo rinkoje: investuotojai išgraibstė „Coop Pank“ akcijas

Estijos kooperatyvų bankas per antrinį viešą akcijų siūlymą (SPO) iš investuotojų pritraukė 20,3 mln. Eur,...

Rinkos
09:41
Europoje prasidėjo dujų saugyklų tuštėjimo sezonas Premium

Po užsitęsusio šilto rudens į Europą atslinkus šaltiems orams, žemyne prasidėjo šildymo sezonas. Dujų kainos...

Rinkos
05:45
„Auga group“ 9 mėnesių EBITDA išaugo 208%

Žemės ūkio ir ekologiško maisto gamybos AB „Auga group“ ir jos antrinių įmonių pardavimo pajamos per pirmus...

Agroverslas
09:24
VŽ klausomiausi podkastai lapkritį – pokalbiai su verslų savininkais, CEO, ekonomistais

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Rinkodara
08:10
FED vadovas išsklaidė spėjimus dėl palūkanų normų mažinimo kitąmet

Jerome Powellas, JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas, trečiadienį pareiškė, kad JAV centrinio banko...

Rinkos
2022.11.30
Prancūzijos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 0,2%

Prancūzijos ekonomika trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, paaugo 0,2%,...

Verslo aplinka
2022.11.30
Pamažėjusi euro zonos infliacija praskaidrino ir investuotojų nuotaikas Premium 1

Europos akcijų biržose nuotaikos pagerėjo išvydus mažesnį nei tikėtasi infliacijos rodiklį. ECB pareigūnai...

Rinkos
2022.11.30
„Invaldos INVL“ trijų ketvirčių nuostolis – 16,2 mln. Eur

Per tris šių metų ketvirčius investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „Invalda INVL“ nuosavas kapitalas...

Rinkos
2022.11.30
„Latvenergo“ trijų ketvirčių grynasis pelnas didėjo beveik 4 kartus 1

Latvijos valstybinės energetikos įmonių grupės „Latvenergo“ grynasis pelnas per tris šių metų ketvirčius...

Pramonė
2022.11.30
Po FTX griūties braškančiam kriptopasauliui reikia naujo vado Premium

Įspūdinga kriptokeityklos FTX griūtis šioje rinkoje sukėlė tikrų tikriausia šoką. Johnas Ray’us, FTX vadovo...

Inovacijos
2022.11.30
„BaltCap“ fondas Rygoje įsigijo naują objektą – plečia senjorų namų tinklą

Investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas, investuojantis į sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų...

Statyba ir NT
2022.11.30
„Vilvi Group“ 2022 m. trijų ketvirčių pelnas didėjo 3 kartus 5

Preliminariais neaudituotais duomenimis, pieno perdirbimo įmonių grupės „Vilvi Group“ konsoliduotos pardavimų...

Pramonė
2022.11.30
Rusiškos SkGD į Europą keliauja rekordiniais kiekiais 7

Rusiškų dujų importas vamzdynais į Europą mąžta. Tačiau rusiškos suskystintos dujos į Senąjį žemyną keliauja...

Rinkos
2022.11.30
Briuselis pasiūlė planą įšaldytam Rusijos turtui konfiskuoti 12

Europos Komisija (EK) trečiadienį pranešė pasiūliusi planą įšaldytam Rusijos turtui konfiskuoti, siekiant...

Verslo aplinka
2022.11.30
Kinijoje gamybos veikla lapkritį traukėsi antrą mėnesį iš eilės

Kinijoje gamybos veikla lapkritį traukėsi antrą mėnesį iš eilės, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs...

Rinkos
2022.11.30
COVID ir neramumų krečiamos Kinijos atsivėrimas apsunkintų kovą su infliacija Premium

Viltys dėl infliacijos piko gali patirti rimtą išbandymą, kai apribotos visuomenės neramumų spaudžiama Kinija...

Rinkos
2022.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku