Prieš žygį į biržą – 5 mln. Eur vertės apšilimas

Publikuota: 2015-10-18
„Baltic Mill“ planas po nedidelės obligacijų emisijos subrendo didesnei, o vėliau galvos apie akcijų biržą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Baltic Mill“ planas po nedidelės obligacijų emisijos subrendo didesnei, o vėliau galvos apie akcijų biržą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos grūdų perdirbimo milžinė „Baltic Mill“ įsidrąsino išleisti dar vieną, didesnę nei ankstesnė, obligacijų emisiją ir neslepia, kad tai yra repeticija tapti biržos įmone. Specialistai sako, kad Lietuvos verslas drąsiau galėtų naudotis skolos vertybinių popierių rinkos galimybėmis.

Viena didžiausių Lietuvos grūdų perdirbimo grupių „Baltic Mill“ (buvusi „Malsena Plius“), prieš pusantrų metų išleidusi nedidelę obligacijų emisiją, nusprendė dar kartą pasinaudoti skolos vertybinių popierių rinkos teikiamomis galimybėmis.

Bendrovė užsimojo šį kartą per obligacijas dvejiems metams pasiskolinti iki 5 mln. Eur, mokėdama 4,5–5% metines palūkanas. 2014 m. vasarį buvo išleista 1,7 mln. Eur dydžio metų trukmės obligacijų emisija už 6% metines palūkanas.

Obligacijos bus platinamos iki spalio 30 d., o investuotojų paraiškoms rinkti nusamdytas bankas „Finasta“. Susipažinti su visu obligacijų informaciniu dokumentu galima čia.

Obligacijų leidimas po praėjusios finansų krizės vis dar nėra įprastas finansavimosi būdas tarp Lietuvos įmonių.

Praeitų metų pabaigoje 1 mln. Eur dydžio obligacijų emisiją su 7,5% palūkanomis išplatino vartojimo kreditų bendrovė „Bobutės paskola“, o šių metų balandį 2 mln. Eur už 6% palūkanas tokiu būdu pasiskolino energetikos įmonė „Modus energija“. „Bobutės paskola“ skolinosi dvejiems, o „Modus energija“ – trejiems metams.

infogr.am::infogram_0_apie_emisija-9769

Nori diversifikuoti

Gintautas Migonis, „Baltic Mill“ generalinis direktorius, sako, kad iki šiol grupės veikla daugiausia buvo finansuojama akcininkų kapitalu ir bankinėmis lėšomis.

„Tačiau turime strateginį tikslą diversifikuoti finansavimosi šaltinius ir jų trukmę, tad sėkminga obligacijų leidimo patirtis leido apsispręsti dėl dar vienos obligacijų emisijos“, – pasakoja p. Migonis.

Pasak jo, bankų paskolomis įmonė siekia finansuotis ilgalaikius grupės projektus, todėl vidutinė bankų paskolų trukmė siekia 4–5 metus, kai obligacijų trukmė bus 2 metai.

„Obligacijų lėšos daugiausia bus skirtos įmonių grupės veiklai finansuoti, kita dalis – palaikomosioms investicijoms arba trumpalaikei paskolai akcininkams grąžinti. Aktyvių plėtros planų vykdant įsigijimus neplanuojame, tačiau įmones toliau auginsime organiškai“, – kam ketina panaudoti per obligacijas pritrauktas lėšas, pasakoja p. Migonis.

„Baltic Mill“ neslepia, kad naujoji obligacijų emisija yra savotiška repeticija prieš bendrovės viešą akcijų siūlymą (angl. initial public offering, IPO) ir žengimą į vertybinių popierių biržą. Tik kol kas neatskleidžiama, kurią – Vilniaus, Varšuvos ar kitą.

„Naujoji obligacijų emisija bus geras indikatorius, kaip esame pasiruošę tolesniems žingsniams kapitalo rinkose. Išleisdami obligacijas, neabejotinai supažindinsime potencialius investuotojus su įmone“, – sako p. Migonis.

infogr.am::infogram_0_apiebendrove-4755

Pranašumai ir trūkumai

Justas Kučinskas, banko DNB Skolos vertybinių popierių prekybos skyriaus viršininkas, sako, kad iš investuotojo pusės dvejų metų investavimo į obligacijas laikotarpis yra gana patrauklus.

„Pirmiausia dėl to, kad tai palyginti trumpas laikotarpis, per kurį palūkanos euro zonoje dar nekils arba pakils santykinai nesmarkiai. Kitaip tariant, nėra rizikos, kad per tą laikotarpį bendras palūkanų lygis pralenks obligacijų emisijos palūkanų lygį. Taip pat tikriausiai kaip gana saugų galima vertinti įmonės atstovaujamą maisto pramonės sektorių ir įmonės pagrindinį akcininką, kuris yra žinomas užsienio kapitalo investicinis fondas. Tai papildomas saugiklis“, – sako p. Kučinskas. Kaip teigiamą dalyką jis vadina ir tai, kad bendrovė prisiima išpildyti tam tikras sąlygas, jei keistųsi akcininkas ar būtų parduodamos antrinės įmonės.

Tačiau p. Kučinskas sako, kad nereikia pamiršti ir rizikos veiksnių: tai yra investicinio reitingo neturinti įmonė, todėl šiuos vertybinius popierius galima vertinti kaip aukšto pajamingumo obligacijas, kurios neatsiejamos nuo didelės rizikos.

„Kitas dalykas – tai bus palyginti nedidelė emisija, todėl atsiranda likvidumo rizika. Net jei obligacijos bus įtrauktos į antrinę „Nasdaq“ Baltijos biržos rinką, tai dar nereikš, kad bus lengva pirma išpirkimo laiko parduoti obligacijas“, – sako DNB atstovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad obligacijas leidžiančios įmonės skolų lygis, sudarantis apie penkis metinius pelnus, jau dabar nėra labai žemas.

Pavyzdys kitoms

Karolis Pikūnas, FMĮ „Orion Securities“ Privačios bankininkystės skyriaus vadovas, teigia, kad ir daugiau Lietuvos įmonių galėtų ryžtis platinti obligacijas.

„Ypač dabar, kai palūkanų aplinka nedžiugina investuotojų. Juk už indėlius beveik nieko nebeįmanoma gauti, Vyriausybės lakštų palūkanos susitraukusios, o ES vyriausybių obligacijų pajamingumas taip pat beveik nulinis“, – sako p. Pikūnas. Tiesa, jis taip pat pataria žvalgytis trumpesnio laikotarpio (iki 2 metų) obligacijų, nes investuojant ilgesniam laikotarpiui (3–5 metams) dalį planuoto pajamingumo „suvalgys“ kylantis palūkanų lygis.

„Be to, investuojant trumpam, beveik nebeaktualus tampa obligacijų likvidumo klausimas, nes lengviau galima išlaikyti obligacijas iki pat išpirkimo termino“, – sako p. Pikūnas.

Anot p. Pikūno, obligacijų leidimas yra puiki pasaulyje paplitusi priemonė verslui diversifikuoti savo finansavimosi šaltinius, o kartais ir paspausti savo banką derantis dėl palūkanų ar finansavimo.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 7 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Geri rezultatai neįtikina Baltijos investuotojų Premium 2

Geri įmonių rezultatai ir didžiąją dienos dalį Europoje vyravusios teigiamos nuotaikos nebuvo paskata...

Rinkos
2018.10.22
JAV įmonių rezultatai – geresni nei analitikų lūkesčiai

Užpraeitą savaitę JAV biržose stebėtas didžiausias nuo šių metų vasario akcijų išpardavimas, panašu, nelabai...

Rinkos
2018.10.22
Vyriausybė pusdevintų metų pasiskolino už 1,132% 4

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 8 metams ir 6 mėnesiams tepasiskolino 4 mln. Eur už vidutines 1,132%...

Rinkos
2018.10.22
Mėnesio sandoris: didžiausios draudimo brokerių įmonės pirkinys   2

Didžiausia pasaulyje draudimo brokerių bendrovė „Marsh & McLennan“ rugsėjo 18 d. pranešė apie 4,3 mlrd. GBP...

Rinkos
2018.10.20
B. Gatesas ir Europos Komisija 100 mln. Eur rems švarias technologijas 4

Europos Komisija ir Billo Gateso fondas „Breakthrough Energy“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl jungtinio...

Energetika
2018.10.20
Penktadienį „Telia Lietuvos“ rezultatai biržoje liko nelaistyti Premium

Baltijos biržoje išlieka pasyvumas, kurio neišjudino ir gerais apibūdinti „Telia Lietuvos“ rezultatai.

Rinkos
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 5

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
P. Poderskis: Vilniui vertėtų savivaldybės įmones atvesti į biržą 15

Vilniaus miesto savivaldybei vertėtų kai kurias savivaldybės įmones dalinai privatizuoti ir atvesti į akcijų...

Rinkos
2018.10.19
Išrinkti svarbiausi Baltijos šalių metų įsigijimo sandoriai

Taline paskelbti Baltijos įmonių įsigijimų ir susijungimų ir privataus kapitalo apdovanojimų nugalėtojai.

Rinkos
2018.10.19
Vidinės „Danske“ 200 mlrd. Eur „nešvarių pinigų“ skandalo peripetijos Premium 2

2015 m. rugpjūtį didžiausias pasaulyje pinigų plovimo skandalas dar nebuvo iškilęs viešumon, tačiau „Danske...

Rinkos
2018.10.19
„Eika Asset Management“ kuria komercinio NT fondą Premium 2

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos įmonių grupei „Eika“ priklausanti investicijų valdymo bendrovė...

Statyba ir NT
2018.10.19
Brangsta alaus žaliavos: aludariai kalba apie kainų kėlimą ir pelningumo mažėjimą Premium 3

Šalies aludariai ruošiasi ryškiam gamybos kaštų augimui – kitąmet prognozuojama, kad didės beveik visų...

Agroverslas
2018.10.19
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
2018.10.18
Naujas „Eften“ fondas į NT Baltijos šalyse pasiruošęs investuoti 300 mln. Eur 1

Kompanija „EfTEN Capital“ į naują fondą „Usaldusfond EfTEN Real Estate Fund 4“ pirmuoju etapu iš institucinių...

Statyba ir NT
2018.10.18
Biržoje būriavosi tik apie flagmanų akcijas 1

Baltijos biržose investuotojai pasyvioje prekyboje lūkuriuoja pirmųjų įmonių trečiojo ketvirčio rezultatų.

Rinkos
2018.10.18
„Luminor“ galėtų investuoti į „fintech“ įmonę

Baltijos šalių bankas „Luminor”, kuriame jau kitų metų pirmąjį pusmetį kontrolę turės JAV privataus kapitalo...

Rinkos
2018.10.18
Dar viena ERPB pagalbos ranka – įsigijo „Luminor“ obligacijų

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) reikšmingai prisidėjo prie „Luminor“ banko pirmosios...

Rinkos
2018.10.18
Zalatorius – apie bankų „brūkšnį“ plovimui, akcininkų pokyčius, pasiruošimą krizei Premium 7

Baltijos šalyse netylant pinigų plovimo skandalams, Lietuvos bankai jaučiasi gana ramūs, nes dar pernai...

Rinkos
2018.10.18
Teismas: „Lewben Investment Management“ neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų 11

Investicijų bendrovei „Lewben Investment Management“, planavusiai su biurų kompleksu „Verslo trikampis“...

Rinkos
2018.10.17
Vyriausybė investiciniams fondams Lietuvoje žada vienas palankiausių sąlygų ES 2

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį patvirtino fondų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimams, kurie esą...

Rinkos
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau