Kodėl investicijas svarbu planuoti 10 metų į priekį

Publikuota: 2015-09-18
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris

Nauju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu bus aktyviau siekiama, kad lėšos grįžtų. Pats principas, kad dotacijas keis investicijos, yra tūkstantį kartų geresnis – iš karto „įsijungia“ žymiai konkretesnė ekonominė logika. Nors kryptis yra teisinga, svarbiausia, kad programos būtų tęstinės, o ne vienkartinės.

10 metų į priekį

Negalima sukurti inžinerinių priemonių (pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondų) rinkai 2-3 metų laikotarpiui. Jei tokios priemonės kuriamos, tai turi būti daroma su ilgalaikiais tikslais, matant 10-20 metų horizontą ir aiškiai nusistatant tikslus – kiek valstybė tokioms priemonėms skiria lėšų, kiek tų priemonių turi atsirasti kasmet arba kiek jų turi veikti tuos ateinančius 10-20 metų. Tai nesukuriama taip lengvai.

Kodėl? Pavyzdžiui, skiriamos lėšos rizikos kapitalo fondų priemonėms. Puiku, tačiau nuo programos paskelbimo iki kol bus pasirašyta sutartis su fondo valdytoju, kol fondo valdytojai pritrauks papildomas privačias lėšas į fondą, praeis daugiau nei dveji metai, nes tokiam procesui reikia laiko (vykdoma atranka, derybos, papildomų investuotojų paieška ir taip toliau).

O jei dar po paskelbimo apie planus valstybė kurį laiką ruošis, svarstys – gali atsirasti ir dar dvejų metų tarpas, kurio kai kurie fondų valdytojai paprasčiausiai neišgyvens. Valstybei teks vėl nuo pradžių ieškoti naujų fondų valdytojų. Gal jie neturės tinkamos patirties, gal bus perėję dirbti į kitą verslo sritį ar išvykę iš Lietuvos.

Greitos procedūros – lengviau verslui

Žvelgiant į paramą ir dotaciją, verslas pirmiausia turi paruošti labai detalius planus. Antra, įmonė vėliau turi organizuoti viešuosius pirkimus. Tai apsunkina ir vėliau sulėtina verslą. O versle dažnai reikia greitų sprendimų.

Ne visada gali būti svarbi kaina – žymiai svarbesnė gali būti kokybė ar tiekėjo patikimumas, įgyvendinimo greitis. Visa tai viešuosiuose pirkimuose yra labai sunku pasiekti.

Investavimo – finansinės inžinerijos instrumentų – atveju, jei įmonė turės labai stipria ekonomine logika paremtą verslo planą, nebebus būtina atitikti 90% vertinimo kriterijų ar turėti visus standartus atitinkantį verslo planą. Investuotojui svarbiausia – verslo idėja ir kiek esi pasiruošęs ją įgyvendinti (ar gerai atlikti „namų darbai“).

Taigi – žymiai mažiau formalumų.

Tapsime konkurencingesni?

Pereiti nuo dotacijos prie investicijos savaime reiškia, kad tos lėšos bus naudojamos konkurencingesniems dalykams, nes, pirmiausia, turės atitikti ekonominę logiką.

Lėšos bus kreipiamos ten, kur yra geras uždarbis, o geras jis ten, kur dėl kažkokių priežasčių buvo per maža konkurencija. Jeigu įmonės investuoja, tai, pagal apibrėžimą, jos turėtų tapti ir konkurencingesnės.

Kur mes matome didžiausią investicijų trūkumą? Tai smulkių ir vidutinių įmonių investavimo instrumentai, rizikos kapitalo investicijos, bankinės garantijos įmonėms, kurių kapitalo dydis per mažas, kad jos gautų komercines paskolas. Svarbu, kad tokios įmonės galėtų lengviau investuoti, pasiskolinti, gauti kreditų apyvartiniam kapitalui prekybai į trečiąsias šalis, užsienį.

Tai labiausiai reikalinga smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač pradedantiesiems, kuriems banko finansavimą gauti neįmanoma. Galimybė pritraukti kapitalo ankstyvos stadijos investicijoms, kai yra daug rizikos, yra kritinis momentas.

Jei tokių investicijų Lietuva neturės, tuomet apie konkurencingą Lietuvos ekonomiką pasaulyje galime net nekalbėti.

Išlaikyti kompetenciją Lietuvoje

Dabar rinkoje jau susikūręs nemažas skaičius finansinių tarpininkų, fondų valdytojų. Tačiau siekiant, kad rinkoje ne tik rastųsi finansinių inžinerinių priemonių konkrečiai smulkioms ir vidutinėms įmonėms, bet kad atsirastų ir infrastruktūra – inžinerinių priemonių valdytojai – negalima daryti vienkartinių sprendimų ar pauzių tarp programų.

Programos turi būti numatytos 10–20 metų laikotarpiui, nes fondų infrastruktūra yra kompetencijos kūrimas, kuriai užsiauginti ir išlaikyti reikia daug laiko ir pinigų. Valstybė tai turi labai aiškiai suvokti.

Jei to suvokimo nėra, gali būti labai nemažai išmestų „vienkartinių“ pinigų, teks vėl nuo nulio kurti infrastruktūrą ir kompetenciją. O tai yra labai brangu.

Šarūnas Šiugžda yra rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvos banko atsakas S.Jakeliūnui: žvilgsnis į 20 interpretacijų VILIBOR klausimu

Teko asmeniškai dalyvauti Lietuvos banko veikloje nuo 1996 m., stebėti ir analizuoti Lietuvos tarpbankinės...

Rinkos
10:10
„Orion Securities“ pelnas pašoko 29%, valdomos investicijos susitraukė 11% 1

Didžiausia Lietuvoje finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ pernai uždirbo 0,461 mln. Eur grynojo pelno –...

Rinkos
08:26
Rezultatų sezonas įsibėgėja, Šiaulių banko dividendai pirmadienį Premium 2

Pasaulio rinkose investuotojų dėmesys apsistojo ties bendrovių skelbiamais 1 ketvirčio rezultatais. Vietos...

Rinkos
2019.04.23
„Monzo“ gali mesti iššūkį „Revolut“ ir N26 8

Vokietijos internetinis bankas N26 ir Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ gali...

Rinkos
2019.04.23
„Tesla“ pelno tikslą sieja su savaldžiais taksi elektromobiliais

Elonas Muskas, JAV elektromobilių gamintojo „Tesla“ vadovas, davė pirmą bent kiek konkretesnę užuominą, kada...

Rinkos
2019.04.23
Vyriausybė pusseptintų metų pasiskolino už 0,651%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 7 mėnesiams pasiskolino 20 mln. Eur už vidutines 0,651%...

Rinkos
2019.04.23
ECB dėl pinigų politikos spręsti rinksis Vilniuje 4

Birželio 5-6 d. Vilniuje įvyks Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos išvažiuojamasis posėdis.

Rinkos
2019.04.23
Mėnesio sandoris: „Telia“ konkurento stiprėjimas Skandinavijoje

Norvegijos telekomunikacijų bendrovė „Telenor“ dar balandžio pradžioje pranešė apie susitarimą už 1,5 mlrd.

Rinkos
2019.04.23
Dar du neobankai Lietuvoje: nuo nemokamų sąskaitų iki mokėjimo kortelių Premium

Lietuvos gyventojams savo paslaugas labai to nereklamuodami pradėjo teikti dar du internetiniai bankai –...

Rinkos
2019.04.23
Lukas investuoja: imuosi lietuviškos „Teslos“ Premium 18

Nusižiūrėjau „Auga Group“ akcijas. Prieš apmėtydami tuo, kas po ranka papuola, pirma išklausykite.

Lukas investuoja
2019.04.23
Naftos kainą šokdina JAV griežtinamos sankcijos Iranui 2

Naftos kaina pirmadienį šoktelėjo iki beveik 6 mėnesių aukštumų, JAV nusprendus panaikinti visas išimtis...

Rinkos
2019.04.22
Saugaus užutėkio investavimo strategija 3

Kai viskas einasi gerai, nesinori galvoti apie tai, kad visą laiką gerai būti negali. Visi žinome faktą, kad...

Rinkos
2019.04.21
Sutelktinis NT projektų finansavimas: meteorai ar naujos žvaigždės? 7

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pagrindiniai nekilnojamojo turto (NT) projektų finansavimo šaltiniai vis dar...

Verslo klasė
2019.04.21
Finansinė laisvė: jos siekiančių daugėja ir Lietuvoje 47

Ar nebūtų puiku, jei galėtume visą dėmesį koncentruoti į tai, kaip pinigus išleisti, o ne į tai, kaip juos...

Rinkos
2019.04.20
„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 17

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19
Kreiva investuotojų akis: akcijos pašoko 56.000% vien dėl pavadinimų sąskambio 5

JAV veikiančios bendrovės „Zoom Technologies“ akcijos biržoje per pastarąsias 30 dienų pakilo 56.000%.

Rinkos
2019.04.19
PST vadovas – apie konkurencinę aplinką, statybininkų kultūrą Premium 8

Dalius Gesevičius, vienos stambiausių šalies statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) vadovas,...

Statyba ir NT
2019.04.19
Pirma diena biržoje: „Pinterest“ +28%, „Zoom“ +72% 1

JAV nuotraukų dalijimosi tinklo „Pinterest“ akcijos pirmąją prekybos biržoje dieną – ketvirtadienį –...

Rinkos
2019.04.19
JAV korporacijos siunčia nerimo ženklus Premium

JAV biržos kompanijos, laukiama, pademonstruos pirmąjį per 3 metus pelnų nuosmukį ir recesiją.

Rinkos
2019.04.19
Biržos prieš Velykas susikoncentravo į pozityvą

Vakarų Europos akcijų biržose investuotojai ketvirtadienį nusprendė, kad prieš Velykas reikia...

Rinkos
2019.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau