Kodėl investicijas svarbu planuoti 10 metų į priekį

Publikuota: 2015-09-18
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris

Nauju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu bus aktyviau siekiama, kad lėšos grįžtų. Pats principas, kad dotacijas keis investicijos, yra tūkstantį kartų geresnis – iš karto „įsijungia“ žymiai konkretesnė ekonominė logika. Nors kryptis yra teisinga, svarbiausia, kad programos būtų tęstinės, o ne vienkartinės.

10 metų į priekį

Negalima sukurti inžinerinių priemonių (pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondų) rinkai 2-3 metų laikotarpiui. Jei tokios priemonės kuriamos, tai turi būti daroma su ilgalaikiais tikslais, matant 10-20 metų horizontą ir aiškiai nusistatant tikslus – kiek valstybė tokioms priemonėms skiria lėšų, kiek tų priemonių turi atsirasti kasmet arba kiek jų turi veikti tuos ateinančius 10-20 metų. Tai nesukuriama taip lengvai.

Kodėl? Pavyzdžiui, skiriamos lėšos rizikos kapitalo fondų priemonėms. Puiku, tačiau nuo programos paskelbimo iki kol bus pasirašyta sutartis su fondo valdytoju, kol fondo valdytojai pritrauks papildomas privačias lėšas į fondą, praeis daugiau nei dveji metai, nes tokiam procesui reikia laiko (vykdoma atranka, derybos, papildomų investuotojų paieška ir taip toliau).

O jei dar po paskelbimo apie planus valstybė kurį laiką ruošis, svarstys – gali atsirasti ir dar dvejų metų tarpas, kurio kai kurie fondų valdytojai paprasčiausiai neišgyvens. Valstybei teks vėl nuo pradžių ieškoti naujų fondų valdytojų. Gal jie neturės tinkamos patirties, gal bus perėję dirbti į kitą verslo sritį ar išvykę iš Lietuvos.

Greitos procedūros – lengviau verslui

Žvelgiant į paramą ir dotaciją, verslas pirmiausia turi paruošti labai detalius planus. Antra, įmonė vėliau turi organizuoti viešuosius pirkimus. Tai apsunkina ir vėliau sulėtina verslą. O versle dažnai reikia greitų sprendimų.

Ne visada gali būti svarbi kaina – žymiai svarbesnė gali būti kokybė ar tiekėjo patikimumas, įgyvendinimo greitis. Visa tai viešuosiuose pirkimuose yra labai sunku pasiekti.

Investavimo – finansinės inžinerijos instrumentų – atveju, jei įmonė turės labai stipria ekonomine logika paremtą verslo planą, nebebus būtina atitikti 90% vertinimo kriterijų ar turėti visus standartus atitinkantį verslo planą. Investuotojui svarbiausia – verslo idėja ir kiek esi pasiruošęs ją įgyvendinti (ar gerai atlikti „namų darbai“).

Taigi – žymiai mažiau formalumų.

Tapsime konkurencingesni?

Pereiti nuo dotacijos prie investicijos savaime reiškia, kad tos lėšos bus naudojamos konkurencingesniems dalykams, nes, pirmiausia, turės atitikti ekonominę logiką.

Lėšos bus kreipiamos ten, kur yra geras uždarbis, o geras jis ten, kur dėl kažkokių priežasčių buvo per maža konkurencija. Jeigu įmonės investuoja, tai, pagal apibrėžimą, jos turėtų tapti ir konkurencingesnės.

Kur mes matome didžiausią investicijų trūkumą? Tai smulkių ir vidutinių įmonių investavimo instrumentai, rizikos kapitalo investicijos, bankinės garantijos įmonėms, kurių kapitalo dydis per mažas, kad jos gautų komercines paskolas. Svarbu, kad tokios įmonės galėtų lengviau investuoti, pasiskolinti, gauti kreditų apyvartiniam kapitalui prekybai į trečiąsias šalis, užsienį.

Tai labiausiai reikalinga smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač pradedantiesiems, kuriems banko finansavimą gauti neįmanoma. Galimybė pritraukti kapitalo ankstyvos stadijos investicijoms, kai yra daug rizikos, yra kritinis momentas.

Jei tokių investicijų Lietuva neturės, tuomet apie konkurencingą Lietuvos ekonomiką pasaulyje galime net nekalbėti.

Išlaikyti kompetenciją Lietuvoje

Dabar rinkoje jau susikūręs nemažas skaičius finansinių tarpininkų, fondų valdytojų. Tačiau siekiant, kad rinkoje ne tik rastųsi finansinių inžinerinių priemonių konkrečiai smulkioms ir vidutinėms įmonėms, bet kad atsirastų ir infrastruktūra – inžinerinių priemonių valdytojai – negalima daryti vienkartinių sprendimų ar pauzių tarp programų.

Programos turi būti numatytos 10–20 metų laikotarpiui, nes fondų infrastruktūra yra kompetencijos kūrimas, kuriai užsiauginti ir išlaikyti reikia daug laiko ir pinigų. Valstybė tai turi labai aiškiai suvokti.

Jei to suvokimo nėra, gali būti labai nemažai išmestų „vienkartinių“ pinigų, teks vėl nuo nulio kurti infrastruktūrą ir kompetenciją. O tai yra labai brangu.

Šarūnas Šiugžda yra rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Prokurorai pratęs ar nugesins „Grigeo“ akcijų ralį, pasaulio biržose – rekordai Premium

Investuotojai nekreipia dėmesio į taršos skandalą ir toliau graibsto „Grigo“ akcijas, kurių šuolį pristabdė...

Rinkos
2020.01.17
Stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis

Baltijos biržoje stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis, prokurorams popietę planuojat paskelbti informaciją,...

Rinkos
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
D. Šulnis: trumpuoju laikotarpiu iš II pakopos valdymo neuždirbame Premium

Nors lietuviai pagal investavimo mastą tebėra Europos uodegoje, turtėjanti šalies visuomenė vis labiau...

Rinkos
2020.01.17
Investuotojai toliau stato už „Grigeo“ atsigavimą Premium

Baltijos biržoje laikosi optimizmas, o jo priešakyje – „Grigeo“ akcijos. JAV biržose toliau gerinami rekordai.

Rinkos
2020.01.16
Rekordinis „LitCapital“ pelningumas 2019 m.

Privataus kapitalo investicijų fondas „LitCapital“ pernai uždirbo 12,6 mln. Eur grynojo pelno, arba šešiskart...

Rinkos
2020.01.16
„Roquette“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Beyond Meat“ Premium

Augalinės kilmės produktų gamybos grupė „Roquette“, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti krakmolo gamybos...

Pramonė
2020.01.16
Kinijos BOCE įsigijo beveik pusę Ukrainos pagrindinės biržos akcijų

Kinijos prekių birža „Bohai Commodity Exchange“ (BOCE) įsigijo Ukrainos vertybinių popierių biržos PFTS –...

Rinkos
2020.01.16
I. Survila pardavė beveik visas „Citybirds“ akcijas, „Unicorn Scooters“ – ant prekystalio Premium 1

Paspirtukus gaminančios „Citybirds“ įkūrėjas Ignas Survila pardavė didžiąją dalį turėtų bendrovės akcijų ir...

Technologijos
2020.01.16
Susidomėjimas „Grigeo“ biržoje: ar estai suvokia, kas vyksta Premium

Baltijos biržoje aktyviausiai prekiauta „Tallink Grupp“ akcijomis, stebimas galimai Estijos investuotojų...

Rinkos
2020.01.15
Lietuvoje įkurtas pirmasis „fintech“ verslo klasteris

Lietuvoje sparčiai augantis finansinių technologijų („fintech“) sektorius žengia klasterizacijos...

Technologijos
2020.01.15
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15
Oksfordo universitetas kapitalo rinkose siekia pasiskolinti beveik šimtmečiui

Oksfordo universitetas kapitalo rinkose bando pasiskolinti beveik šimtui metų, išnaudodamas ultralengvas...

Rinkos
2020.01.15
„Grigeo“ vadovybė tikėjimą akcijomis išreiškia 5.000 Eur 15

Susiję asmenys įsigijo „Grigeo“ akcijų per išsipardavimą rinkoje penktadienį.

Rinkos
2020.01.15
Gamtinių dujų rinkos šiemet – pirkėjo džiaugsmui Premium

Po itin šilto rudens ir vis dar nesirodančios vasaros gamtinių dujų saugyklos Europoje ir Baltijos regione...

Pramonė
2020.01.15
Populiariausios Baltijos biržoje – „Grigeo“ akcijos, sukiojasi pirkėjai Premium

Rinkos dalyviai numoja į galimas taršos skandalo pasekmes pramonininkei „Grigeo“ ir perka. Iš Volstrito bankų...

Rinkos
2020.01.14
Startuolis pasikinkė griežtėjančios pinigų plovimo prevencijos idėją Premium 3

Lietuvoje įkurtas reguliavimo technologijų, arba „regtech“, startuolis „Amlyze“ sukūrė pirmą Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.14
„Tesla“ akcijos pirmąkart kirto 500 USD ribą 1

Elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijos bėgėjimosi kelyje susirenka vis naujus riboženklius.

Rinkos
2020.01.14
2019 m. pensijų fondai uždirbo rekordinę grąžą 1

Praėjusiais metais bendras II pakopos pensijų fonduose sukauptas gyventojų turtas viršijo 3,89 mlrd. Eur, o...

Rinkos
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau