Kodėl investicijas svarbu planuoti 10 metų į priekį

Publikuota: 2015-09-18
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris

Nauju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu bus aktyviau siekiama, kad lėšos grįžtų. Pats principas, kad dotacijas keis investicijos, yra tūkstantį kartų geresnis – iš karto „įsijungia“ žymiai konkretesnė ekonominė logika. Nors kryptis yra teisinga, svarbiausia, kad programos būtų tęstinės, o ne vienkartinės.

10 metų į priekį

Negalima sukurti inžinerinių priemonių (pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondų) rinkai 2-3 metų laikotarpiui. Jei tokios priemonės kuriamos, tai turi būti daroma su ilgalaikiais tikslais, matant 10-20 metų horizontą ir aiškiai nusistatant tikslus – kiek valstybė tokioms priemonėms skiria lėšų, kiek tų priemonių turi atsirasti kasmet arba kiek jų turi veikti tuos ateinančius 10-20 metų. Tai nesukuriama taip lengvai.

Kodėl? Pavyzdžiui, skiriamos lėšos rizikos kapitalo fondų priemonėms. Puiku, tačiau nuo programos paskelbimo iki kol bus pasirašyta sutartis su fondo valdytoju, kol fondo valdytojai pritrauks papildomas privačias lėšas į fondą, praeis daugiau nei dveji metai, nes tokiam procesui reikia laiko (vykdoma atranka, derybos, papildomų investuotojų paieška ir taip toliau).

O jei dar po paskelbimo apie planus valstybė kurį laiką ruošis, svarstys – gali atsirasti ir dar dvejų metų tarpas, kurio kai kurie fondų valdytojai paprasčiausiai neišgyvens. Valstybei teks vėl nuo pradžių ieškoti naujų fondų valdytojų. Gal jie neturės tinkamos patirties, gal bus perėję dirbti į kitą verslo sritį ar išvykę iš Lietuvos.

Greitos procedūros – lengviau verslui

Žvelgiant į paramą ir dotaciją, verslas pirmiausia turi paruošti labai detalius planus. Antra, įmonė vėliau turi organizuoti viešuosius pirkimus. Tai apsunkina ir vėliau sulėtina verslą. O versle dažnai reikia greitų sprendimų.

Ne visada gali būti svarbi kaina – žymiai svarbesnė gali būti kokybė ar tiekėjo patikimumas, įgyvendinimo greitis. Visa tai viešuosiuose pirkimuose yra labai sunku pasiekti.

Investavimo – finansinės inžinerijos instrumentų – atveju, jei įmonė turės labai stipria ekonomine logika paremtą verslo planą, nebebus būtina atitikti 90% vertinimo kriterijų ar turėti visus standartus atitinkantį verslo planą. Investuotojui svarbiausia – verslo idėja ir kiek esi pasiruošęs ją įgyvendinti (ar gerai atlikti „namų darbai“).

Taigi – žymiai mažiau formalumų.

Tapsime konkurencingesni?

Pereiti nuo dotacijos prie investicijos savaime reiškia, kad tos lėšos bus naudojamos konkurencingesniems dalykams, nes, pirmiausia, turės atitikti ekonominę logiką.

Lėšos bus kreipiamos ten, kur yra geras uždarbis, o geras jis ten, kur dėl kažkokių priežasčių buvo per maža konkurencija. Jeigu įmonės investuoja, tai, pagal apibrėžimą, jos turėtų tapti ir konkurencingesnės.

Kur mes matome didžiausią investicijų trūkumą? Tai smulkių ir vidutinių įmonių investavimo instrumentai, rizikos kapitalo investicijos, bankinės garantijos įmonėms, kurių kapitalo dydis per mažas, kad jos gautų komercines paskolas. Svarbu, kad tokios įmonės galėtų lengviau investuoti, pasiskolinti, gauti kreditų apyvartiniam kapitalui prekybai į trečiąsias šalis, užsienį.

Tai labiausiai reikalinga smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač pradedantiesiems, kuriems banko finansavimą gauti neįmanoma. Galimybė pritraukti kapitalo ankstyvos stadijos investicijoms, kai yra daug rizikos, yra kritinis momentas.

Jei tokių investicijų Lietuva neturės, tuomet apie konkurencingą Lietuvos ekonomiką pasaulyje galime net nekalbėti.

Išlaikyti kompetenciją Lietuvoje

Dabar rinkoje jau susikūręs nemažas skaičius finansinių tarpininkų, fondų valdytojų. Tačiau siekiant, kad rinkoje ne tik rastųsi finansinių inžinerinių priemonių konkrečiai smulkioms ir vidutinėms įmonėms, bet kad atsirastų ir infrastruktūra – inžinerinių priemonių valdytojai – negalima daryti vienkartinių sprendimų ar pauzių tarp programų.

Programos turi būti numatytos 10–20 metų laikotarpiui, nes fondų infrastruktūra yra kompetencijos kūrimas, kuriai užsiauginti ir išlaikyti reikia daug laiko ir pinigų. Valstybė tai turi labai aiškiai suvokti.

Jei to suvokimo nėra, gali būti labai nemažai išmestų „vienkartinių“ pinigų, teks vėl nuo nulio kurti infrastruktūrą ir kompetenciją. O tai yra labai brangu.

Šarūnas Šiugžda yra rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Baltijos investuotojai nesuranda įkvėpimo Premium 7

Investuotojai Baltijos biržose pirmadienį ir vėl pritrūko jėgos, o ryžto akcijų pirkimui nesuteikė ir...

Rinkos
2018.11.12
Istorinė diena: pavedimai tarp „Swedbank“ ir SEB jau gali vykti akimirksniu 11

Lietuvos bankų sektoriuje pirmadienį įvyko istorinis įvykis, į praeitį nugramzdinsiantis pagal tvarkaraščius...

Rinkos
2018.11.12
Vyriausybė pusdevintų metų pasiskolino už 1,144% 8

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 8 metams ir beveik 6 mėnesiams tepasiskolino 5 mln. Eur už vidutines...

Rinkos
2018.11.12
VŽ paaiškina: kas yra STO 2

Pirminiai kriptovaliutų siūlymai (angl. initial coin offerings, ICOs) dažnai kritikuojami dėl nepakankamos...

Rinkos
2018.11.12
Kaip taupyti, kad 40-ies galėtum išeiti į pensiją Premium 14

Jaunimo nebevilioja perspektyva geriausius gyvenimo metus skirti darbui, todėl jie stengiasi užsitikrinti...

Vadyba
2018.11.12
Surado ICO pakaitalą – prasideda pirmas lietuvių STO 25

Lietuvoje ir pasaulyje subliuškus pirminių kriptovaliutų siūlymų (angl. initial coin offering, ICO) burbului,...

Rinkos
2018.11.12
„Mikrovisatos valda“ pardavė biurų pastatą Kaune

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ pardavė biurų pastatą Kauno Savanorių prospekte. Jį...

Statyba ir NT
2018.11.12
„Swedbank“ jau leidžia atlikti momentinius mokėjimus, bet ne verslui 9

„Swedbank“ klientai nuo šiandien gali atlikti momentinius mokėjimus. Tiesa, tik privatūs klientai, tik šalies...

Technologijos
2018.11.12
„Snoro“ investuotojai nori palūkanų už laukimą 10

Neužregistruotų „Snoro“ akcijų pirkėjai teisme reikalauja palūkanų už per vėlai išmokėtas draudimo išmokas.

Rinkos
2018.11.12
Naftą brangina Saudo Arabijos pranešimas 1

Naftos kainos savaitę pradėjo kilimu Saudo Arabijai pranešus, kad jau nuo gruodžio mažins naftos eksportą.

Rinkos
2018.11.12
Įvertino Šiaulių banko sprendimą dėl dividendų politikos Premium

Finansų analitikai vertina, kad Šiaulių banko patvirtinta dividendų politika investuotojams suteiks...

Rinkos
2018.11.12
Nedideli biurai nuomai kaip investavimo idėja

Mikrobiurai jau kuris laikas yra viena iš investavimo į nekilnojamąjį turtą krypčių Lietuvoje, ypač aktuali...

Rinkos
2018.11.11
Nacionaliniai ginčų su finansų įstaigomis įpročiai

Lietuvos gyventojai iš finansinių įstaigų labiausiai mėgsta pasiginčyti su draudikais ir bankais.

Rinkos
2018.11.10
Skandalai regiono bankuose pakenkė Šiaurės šalių modeliui Premium 7

Šiaurės šalys didžiuojasi tuo, kad yra vertinamos dėl sąžiningumo ir didelio patikimumo.

Rinkos
2018.11.09
Šiaulių banko dividendų politika prislėgtoje rinkoje įspūdžio nepadarė Premium

Šiaulių banko patvirtinta dividendų politika biržoje investuotojų buvo sutikta be entuziazmo. Dalyvavusieji...

Rinkos
2018.11.09
Baimindamiesi JAV sankcijų, Rusijos naftininkai prašo mokėti eurais 26

Didžiosios Rusijos energetikos bendrovės spaudžia naftos pirkėjus Vakaruose atsiskaityti eurais ir...

Energetika
2018.11.09
Po naftos rinką braido meškos, ilgiausias nuosmukis per tris dešimtmečius 15

„Brent“ rūšies naftos kaina penktadienio popietę pirmą kartą nuo balandžio mėnesio nukrito žemiau 70 USD už...

Rinkos
2018.11.09
„Zara“ žengia į internetą dar 106 šalyse, akcijų kaina kyla

Ispanijos tarptautinės mažmeninės prekybos bendrovei „Inditex“ priklausanti „Zara“ pradeda elektroninę...

PST Panevėžyje gavo 3,3 mln. Eur užsakymą

AB Panevėžio statybos trestas (PST) už 3,27 (su PVM) Eur sumą modernizuos Panevėžio kultūros ir poilsio parką.

Statyba ir NT
2018.11.09
„Lewben“ uždaro 30% pelno žadėjusį fondą – nepateisino lūkesčių 52

Lietuvos investicijų valdymo įmonė „Lewben Investment Management“ dėl nepateisinusių rezultatų uždaro...

Rinkos
2018.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau