Kodėl investicijas svarbu planuoti 10 metų į priekį

Publikuota: 2015-09-18
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris

Nauju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu bus aktyviau siekiama, kad lėšos grįžtų. Pats principas, kad dotacijas keis investicijos, yra tūkstantį kartų geresnis – iš karto „įsijungia“ žymiai konkretesnė ekonominė logika. Nors kryptis yra teisinga, svarbiausia, kad programos būtų tęstinės, o ne vienkartinės.

10 metų į priekį

Negalima sukurti inžinerinių priemonių (pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondų) rinkai 2-3 metų laikotarpiui. Jei tokios priemonės kuriamos, tai turi būti daroma su ilgalaikiais tikslais, matant 10-20 metų horizontą ir aiškiai nusistatant tikslus – kiek valstybė tokioms priemonėms skiria lėšų, kiek tų priemonių turi atsirasti kasmet arba kiek jų turi veikti tuos ateinančius 10-20 metų. Tai nesukuriama taip lengvai.

Kodėl? Pavyzdžiui, skiriamos lėšos rizikos kapitalo fondų priemonėms. Puiku, tačiau nuo programos paskelbimo iki kol bus pasirašyta sutartis su fondo valdytoju, kol fondo valdytojai pritrauks papildomas privačias lėšas į fondą, praeis daugiau nei dveji metai, nes tokiam procesui reikia laiko (vykdoma atranka, derybos, papildomų investuotojų paieška ir taip toliau).

O jei dar po paskelbimo apie planus valstybė kurį laiką ruošis, svarstys – gali atsirasti ir dar dvejų metų tarpas, kurio kai kurie fondų valdytojai paprasčiausiai neišgyvens. Valstybei teks vėl nuo pradžių ieškoti naujų fondų valdytojų. Gal jie neturės tinkamos patirties, gal bus perėję dirbti į kitą verslo sritį ar išvykę iš Lietuvos.

Greitos procedūros – lengviau verslui

Žvelgiant į paramą ir dotaciją, verslas pirmiausia turi paruošti labai detalius planus. Antra, įmonė vėliau turi organizuoti viešuosius pirkimus. Tai apsunkina ir vėliau sulėtina verslą. O versle dažnai reikia greitų sprendimų.

Ne visada gali būti svarbi kaina – žymiai svarbesnė gali būti kokybė ar tiekėjo patikimumas, įgyvendinimo greitis. Visa tai viešuosiuose pirkimuose yra labai sunku pasiekti.

Investavimo – finansinės inžinerijos instrumentų – atveju, jei įmonė turės labai stipria ekonomine logika paremtą verslo planą, nebebus būtina atitikti 90% vertinimo kriterijų ar turėti visus standartus atitinkantį verslo planą. Investuotojui svarbiausia – verslo idėja ir kiek esi pasiruošęs ją įgyvendinti (ar gerai atlikti „namų darbai“).

Taigi – žymiai mažiau formalumų.

Tapsime konkurencingesni?

Pereiti nuo dotacijos prie investicijos savaime reiškia, kad tos lėšos bus naudojamos konkurencingesniems dalykams, nes, pirmiausia, turės atitikti ekonominę logiką.

Lėšos bus kreipiamos ten, kur yra geras uždarbis, o geras jis ten, kur dėl kažkokių priežasčių buvo per maža konkurencija. Jeigu įmonės investuoja, tai, pagal apibrėžimą, jos turėtų tapti ir konkurencingesnės.

Kur mes matome didžiausią investicijų trūkumą? Tai smulkių ir vidutinių įmonių investavimo instrumentai, rizikos kapitalo investicijos, bankinės garantijos įmonėms, kurių kapitalo dydis per mažas, kad jos gautų komercines paskolas. Svarbu, kad tokios įmonės galėtų lengviau investuoti, pasiskolinti, gauti kreditų apyvartiniam kapitalui prekybai į trečiąsias šalis, užsienį.

Tai labiausiai reikalinga smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač pradedantiesiems, kuriems banko finansavimą gauti neįmanoma. Galimybė pritraukti kapitalo ankstyvos stadijos investicijoms, kai yra daug rizikos, yra kritinis momentas.

Jei tokių investicijų Lietuva neturės, tuomet apie konkurencingą Lietuvos ekonomiką pasaulyje galime net nekalbėti.

Išlaikyti kompetenciją Lietuvoje

Dabar rinkoje jau susikūręs nemažas skaičius finansinių tarpininkų, fondų valdytojų. Tačiau siekiant, kad rinkoje ne tik rastųsi finansinių inžinerinių priemonių konkrečiai smulkioms ir vidutinėms įmonėms, bet kad atsirastų ir infrastruktūra – inžinerinių priemonių valdytojai – negalima daryti vienkartinių sprendimų ar pauzių tarp programų.

Programos turi būti numatytos 10–20 metų laikotarpiui, nes fondų infrastruktūra yra kompetencijos kūrimas, kuriai užsiauginti ir išlaikyti reikia daug laiko ir pinigų. Valstybė tai turi labai aiškiai suvokti.

Jei to suvokimo nėra, gali būti labai nemažai išmestų „vienkartinių“ pinigų, teks vėl nuo nulio kurti infrastruktūrą ir kompetenciją. O tai yra labai brangu.

Šarūnas Šiugžda yra rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas biržų negąsdina Premium

Europos ir Azijos biržose žinia apie lėčiausią per 27 metus Kinijos ekonomikos augimą korekcijos neiššaukė.

Rinkos
2019.07.15
Lukas investuoja: labai geras ketvirtis Premium 12

Oi, praėjusią savaitę buvau taip susirūpinęs dėl tos stichinės sausros, kad pamiršau įsivertinti, koks mano...

Lukas investuoja
2019.07.15
Pagrindinės JAV įmonės žengia į pelno recesiją 5

Antrasis šių metų ketvirtis pagrindinėms JAV įmonėms atnešė recesiją uždirbamo pelno atžvilgiu, prognozuoja...

Rinkos
2019.07.15
Bitkoinas smuko po D. Trumpo kritikos 7

Bitkoino sugrįžimas į aukštesnį nei 11.000 USD lygį liepos pradžioje jau nugrimzdo į praeitį – kriptovaliutos...

Rinkos
2019.07.15
Kiek skolintis būstui yra protinga Premium 49

Būsto įperkamumui viršijant rekordus, o palūkanoms dar ilgai žadant būti rekordiškai žemoms, gyventojams gali...

Rinkos
2019.07.15
DBRS pagerino Lietuvos investicinį reitingą

Tarptautinė kredito reitingų agentūra DBRS pakėlė Lietuvos investicinį reitingą nuo A (žemo) iki A su...

Rinkos
2019.07.13
Rinkose rekordai tęsiasi, pablogintas „Silvano“ vertinimas Premium

Penktadienį akcijų rinkos toliau stiebėsi nuo rekordinių aukštumų, tęsiantis didžiųjų centrinių bankų...

Rinkos
2019.07.12
SEB grynasis pelnas augo 14% 19

Pirmąjį šių metų pusmetį SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 58,6 mln. Eur grynojo pelno, arba 14% daugiau nei...

Rinkos
2019.07.12
Lietuviškas startuolis paleidžia tarpusavio draudimo platformą Premium 22

Sunešti bendrą fondą, skirtą nelaimingiems atsitikimams, ir taip pasidalyti draudimo riziką galima kartu su...

Rinkos
2019.07.12
Rinkose - rekordų kasdienybė, lietuviškose akcijose įžvelgia daugiau vertės už estiškas Premium 1

Centriniams bankams nepaliaujant vaišinti investuotojų, akcijų rinkose tęsiasi rekordai – iš S&P estafetę...

Rinkos
2019.07.11
Finansų rinkoms – dar dozė skatinamųjų iš ECB 9

Praėjus dienai po JAV centrinio banko (FED) signalų dėl palūkanų kirpimo, stipresnes papildomo skatinimo...

Rinkos
2019.07.11
FED vadovas atvėsino entuziazmą dėl „Facebook“ kriptovaliutos, bitkoinas atpigo 12% 3

Bitkoinas ketvirtadienį atpigo beveik 12% lydimas Jerome‘o Powello, JAV centrinio banko (FED), vadovo...

Rinkos
2019.07.11
„Klaipėdos nafta“ importavo naftą  3

Birželį pirmą kartą į AB „Klaipėdos nafta“ valdomą Klaipėdos naftos terminalą importuota žaliava vienai iš...

Pramonė
2019.07.11
Lietuvos investuotojams Rusija sunešė įspūdingą grąžą Premium

Šiemet investuojant į Lietuvoje platinamus investicinius fondus neuždirbti buvo sunku, visgi labiausiai,...

Rinkos
2019.07.11
Žaliojo burbulo efektas: į taršias bendroves investuoti eurai akyse virsta centais Premium 8

Tik laiko klausimas, kada taršias technologijas tebevystančios kompanijos praras investuotojus ir milijardus,...

Finansai
2019.07.11
Rinkos gavo signalą iš FED vadovo, padidėjo susidomėjimas Šiaulių banku Premium 3

JAV centrinio banko (FED) vadovas trečiadienį pasiuntė rinkai signalą, kad dėl padidėjusio neapibrėžtumo yra...

Rinkos
2019.07.10
Aktyvus pensijų fondų valdymas estams kainavo 1 mlrd. Eur 13

Estijoje kaupiantieji II pakopos pensijų fonduose per jų veikimo laikotarpį būtų sukaupę beveik 1 mlrd. Eur...

Rinkos
2019.07.10
EURIBOR reforma: bankai jau koreguoja sutartis, LB prašo konsultuotis   Premium 7

Europoje artėjant EURIBOR ir LIBOR reformoms, Lietuvos bankai, kartą jau „pralošę“ dėl neigiamų EURIBOR ir...

Rinkos
2019.07.10
Europos biržose – susirūpinimas 15

Vakarų Europos biržose apniukusios nuotaikos prekybos Baltijos biržose neapkartina – pastarosiose dėmesio...

Rinkos
2019.07.09
Reguliuotojo pripažintas „EstateGuru“ planuoja dvigubinti investuotojų auditoriją Lietuvoje Premium 5

Estiška sutelktinio finansavimo platforma antradienį iš Lietuvos banko gavo licenciją, nors realiai veiklą...

Rinkos
2019.07.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau