Kodėl investicijas svarbu planuoti 10 metų į priekį

Publikuota: 2015-09-18
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Šarūnas Šiugžda, rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris

Nauju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu bus aktyviau siekiama, kad lėšos grįžtų. Pats principas, kad dotacijas keis investicijos, yra tūkstantį kartų geresnis – iš karto „įsijungia“ žymiai konkretesnė ekonominė logika. Nors kryptis yra teisinga, svarbiausia, kad programos būtų tęstinės, o ne vienkartinės.

10 metų į priekį

Negalima sukurti inžinerinių priemonių (pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondų) rinkai 2-3 metų laikotarpiui. Jei tokios priemonės kuriamos, tai turi būti daroma su ilgalaikiais tikslais, matant 10-20 metų horizontą ir aiškiai nusistatant tikslus – kiek valstybė tokioms priemonėms skiria lėšų, kiek tų priemonių turi atsirasti kasmet arba kiek jų turi veikti tuos ateinančius 10-20 metų. Tai nesukuriama taip lengvai.

Kodėl? Pavyzdžiui, skiriamos lėšos rizikos kapitalo fondų priemonėms. Puiku, tačiau nuo programos paskelbimo iki kol bus pasirašyta sutartis su fondo valdytoju, kol fondo valdytojai pritrauks papildomas privačias lėšas į fondą, praeis daugiau nei dveji metai, nes tokiam procesui reikia laiko (vykdoma atranka, derybos, papildomų investuotojų paieška ir taip toliau).

O jei dar po paskelbimo apie planus valstybė kurį laiką ruošis, svarstys – gali atsirasti ir dar dvejų metų tarpas, kurio kai kurie fondų valdytojai paprasčiausiai neišgyvens. Valstybei teks vėl nuo pradžių ieškoti naujų fondų valdytojų. Gal jie neturės tinkamos patirties, gal bus perėję dirbti į kitą verslo sritį ar išvykę iš Lietuvos.

Greitos procedūros – lengviau verslui

Žvelgiant į paramą ir dotaciją, verslas pirmiausia turi paruošti labai detalius planus. Antra, įmonė vėliau turi organizuoti viešuosius pirkimus. Tai apsunkina ir vėliau sulėtina verslą. O versle dažnai reikia greitų sprendimų.

Ne visada gali būti svarbi kaina – žymiai svarbesnė gali būti kokybė ar tiekėjo patikimumas, įgyvendinimo greitis. Visa tai viešuosiuose pirkimuose yra labai sunku pasiekti.

Investavimo – finansinės inžinerijos instrumentų – atveju, jei įmonė turės labai stipria ekonomine logika paremtą verslo planą, nebebus būtina atitikti 90% vertinimo kriterijų ar turėti visus standartus atitinkantį verslo planą. Investuotojui svarbiausia – verslo idėja ir kiek esi pasiruošęs ją įgyvendinti (ar gerai atlikti „namų darbai“).

Taigi – žymiai mažiau formalumų.

Tapsime konkurencingesni?

Pereiti nuo dotacijos prie investicijos savaime reiškia, kad tos lėšos bus naudojamos konkurencingesniems dalykams, nes, pirmiausia, turės atitikti ekonominę logiką.

Lėšos bus kreipiamos ten, kur yra geras uždarbis, o geras jis ten, kur dėl kažkokių priežasčių buvo per maža konkurencija. Jeigu įmonės investuoja, tai, pagal apibrėžimą, jos turėtų tapti ir konkurencingesnės.

Kur mes matome didžiausią investicijų trūkumą? Tai smulkių ir vidutinių įmonių investavimo instrumentai, rizikos kapitalo investicijos, bankinės garantijos įmonėms, kurių kapitalo dydis per mažas, kad jos gautų komercines paskolas. Svarbu, kad tokios įmonės galėtų lengviau investuoti, pasiskolinti, gauti kreditų apyvartiniam kapitalui prekybai į trečiąsias šalis, užsienį.

Tai labiausiai reikalinga smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač pradedantiesiems, kuriems banko finansavimą gauti neįmanoma. Galimybė pritraukti kapitalo ankstyvos stadijos investicijoms, kai yra daug rizikos, yra kritinis momentas.

Jei tokių investicijų Lietuva neturės, tuomet apie konkurencingą Lietuvos ekonomiką pasaulyje galime net nekalbėti.

Išlaikyti kompetenciją Lietuvoje

Dabar rinkoje jau susikūręs nemažas skaičius finansinių tarpininkų, fondų valdytojų. Tačiau siekiant, kad rinkoje ne tik rastųsi finansinių inžinerinių priemonių konkrečiai smulkioms ir vidutinėms įmonėms, bet kad atsirastų ir infrastruktūra – inžinerinių priemonių valdytojai – negalima daryti vienkartinių sprendimų ar pauzių tarp programų.

Programos turi būti numatytos 10–20 metų laikotarpiui, nes fondų infrastruktūra yra kompetencijos kūrimas, kuriai užsiauginti ir išlaikyti reikia daug laiko ir pinigų. Valstybė tai turi labai aiškiai suvokti.

Jei to suvokimo nėra, gali būti labai nemažai išmestų „vienkartinių“ pinigų, teks vėl nuo nulio kurti infrastruktūrą ir kompetenciją. O tai yra labai brangu.

Šarūnas Šiugžda yra rizikos kapitalo fondo „Litcapital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
R. Shilleris: dar nematėme tikrojo burbulo išsileidimo

Nobelio premijos laureatas profesorius Robertas Shilleris mato riziką, kad meškos rinkos dar tik...

Rinkos
17:04
Daugiausiai uždirbo „Brexit“ negandomis pasinaudojęs fondas

Prancūzijos investicijų valdymo butiko akcijų fondas „FDC Brexit I“ per metus sugeneravo didžiausią grąžą...

Rinkos
11:44
„Revolut“ įkūrėjas: suprantu jūsų patirtį su Rusija, bet mes ne Kremliaus įmonė 101

Lietuvišką bankinę licenciją gavusio Jungtinės Karalystės (JK) technologijų startuolio „Revolut“ įkūrėjas...

Rinkos
09:32
Biržose nuotaikų fonas apniuko 1

Finansų rinkose atsinaujinusios baimės dėl pasaulio ūkio ateities antradienį daugelyje rinkų apkramtė akcijų...

Rinkos
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 22

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Verslo ir finansų elitą Davose apniko pesimizmas ir baimės Premium 13

Davose į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) susirinkę  verslo ir finansų pasaulio lyderiai draugijoje atrado...

Rinkos
2019.01.22
SEB: ECB šiemet palūkanų nekels 7

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet nedidins bazinių palūkanų.

Rinkos
2019.01.22
EK palaimino „Luminor“ sandorį 3

Europos Komisija (EK) leido JAV privataus kapitalo investicijų milžinei „Blackstone“ perimti Estijoje...

Rinkos
2019.01.22
Britų „fintech“ įmones domina Lietuva: veikia ir „Brexit“ baimė 4

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės finansinių technologijų („fintech“) bendrovės toliau domisi...

Rinkos
2019.01.22
Tyrimas: 51% žino indėlių draudimo sumą 2

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51%) žino, kokia yra maksimali indėlių draudimo išmokos suma, t.y. kokia...

Rinkos
2019.01.22
„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“ 69

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolio „Revolut“, neseniai gavusio lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.22
Pensijų valdymo mokesčiai: 1 proc. punktas gali nukirpti ir 20% turto Premium 10

Per ilgą kaupimo laiką vienu procentiniu punktu mažesni turto valdymo mokesčiai pensijų fonde gali padidinti...

Finansai
2019.01.22
Vokiečių skolų milžinė „EOS Group“ žvalgosi įsigijimų Lietuvoje 1

Vokietijos kompleksinių finansinių paslaugų teikėja „EOS Group“ atėjo į Lietuvą.

Rinkos
2019.01.22
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 8

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
2019.01.22
Baltijoje rezultatų sezonas pasitinkamas išaugusiais lūkesčiais Premium 2

Vietinėje akcijų rinkoje nauja savaitė pradėta teigiamomis nuotaikomis, užsiperkant atpigusių akcijų su...

Rinkos
2019.01.21
Vyriausybė beveik 7 metams pasiskolino už 0,875% 8

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 10 mėnesių pasiskolino 10 mln. Eur už vidutines 0,875%...

Rinkos
2019.01.21
Bankininkystės gigantai investuoja į sąskaitų finansavimo platformą 1

Didžiausia Europoje sąskaitų finansavimo platforma „MarketInvoice“ pirmadienį paskelbė pritraukusi banko...

Rinkos
2019.01.21
Lukas investuoja: vaikykimės sutaupymų – ne uždarbių 53

Trys iš keturių mano investicinių priemonių yra „Vanguard“ ETF fondai. Ir ačiū velioniui šių fondų įmonės...

Lukas investuoja
2019.01.21
Kinijos ekonomika auga lėčiausiai nuo 1990-ųjų 3

Kinijos ekonomika pernai augo 6,6% – lėčiausiai nuo 1990 metų.

Rinkos
2019.01.21
Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 11

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
2019.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau