Griežtesnis reguliavimas gali perdalyti finansinių paslaugų rinką

Publikuota: 2015-09-12
Atnaujinta 2015-09-12 19:01
„MiFID II“ iš finansų institucijų pareikalaus papildomų išteklių. Juditos Grigelytės (VŽ)  nuotr.
„MiFID II“ iš finansų institucijų pareikalaus papildomų išteklių. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos finansų sektoriaus dalyviai po truputį pradeda rengtis nuo 2017 m. įsigaliosiančiai griežtesnei ES finansinių priemonių rinkų direktyvai. Investicinių paslaugų teikimą sugriežtinsiantis reglamentavimas banko ir kliento galios santykių svarstykles dar labiau nusvers pastarojo pusėn ir grasina didžiausia našta tapti mažiausiems finansų rinkos dalyviams.

Pagal ES nurodymą nuo 2017 m. šalyse narėse turėtų įsigalioti griežtesnė finansinių priemonių rinkų direktyvos „MiFID“ versija „MiFID II“.

Nors iki realių pokyčių finansinių paslaugų rinkoje dar beveik pusantrų metų, dalis didžiųjų rinkos dalyvių jau dabar pradeda rengtis griežtesnei priežiūrai.

„Tai viena iš reikšmingesnių direktyvų, kuri bus taikoma bankiniam reguliavimui, ir mes tą pasirengimą jau vasarį pradėjome tiek grupės, tiek banko lygiu. Įdomu, kad žiūrint į Lietuvą ir visas Baltijos šalis nė vienoje šalyje dar neturime įstatymo projektų, kaip direktyva bus perkeliama į įstatymą, o, pavyzdžiui, Švedijoje įstatymo projektas jau buvo parengtas metų pradžioje“, – komentuoja Gediminas Milieška, SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo organizacijos vadovas.

Violeta Rimšienė, FMĮ „Evernord“ investicijų strategė, aiškina, kad su naująja direktyva finansų rinkose bus siekiama įdiegti griežtesnius komunikacijos, informacijos atskleidimo ir skaidrumo principus investuotojų naudai.

„MiFID II“ direktyva norima įvesti tvirtą finansų rinkų kontrolę, kad būtų galima išvengti interesų konfliktų, skatinti didesnį skaidrumą prieš ir po pavedimų įvykdymo, uždrausti taikyti mokesčius, mokamus dėl investicijų ir portfelio valdymo konsultacijų“, – aiškina p. Rimšienė.

Du niuansai

Besinaudojantiesiems investicinėmis paslaugomis svarbūs du pokyčiai, kuriuos skatina naujoji direktyva, – laukiama skaidresnės siūlomų paslaugų kainodaros ir skaidresnės užbiržinės prekybos.

Ponas Milieška sako, kad Baltijos šalims, kuriose finansinių priemonių užbiržinės prekybos apimtis nėra didelė, aktuali direktyvos dalis, reglamentuojanti investuotojų interesų apsaugą.

„Pavyzdžiui, anksčiau reikėdavo atskleisti mokesčius, patiriamus investuojant, o dabar reikės atskleisti ir tų mokesčių įtaką per laiką investicijų grąžai. Taip pat reikės daugiau dėmesio skirti užtikrinant, kad klientui informacija buvo pateikta suprantamai ir išsamiai“, – sako p. Milieška.

Sebastianas Okinczycas, advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas, sako, kad pagal naująjį reguliavimą finansų institucijos, pateikdamos klientams paslaugų ar finansinių priemonių paketą, turės pateikti informaciją, ar atskirų elementų būtų galima įsigyti atskirai, ir pateikti kiekvieno atskiro elemento kainas.

„Taip pat klientui turės būti pateikta informacija, kokią įtaką atskirų komponentų sąveika turi bendrai investicijos rizikai“, – sako p. Okinczycas.

Antroji svarbi dalis – rinkos priežiūros institucijos su „MiFID II“ bandys padaryti labiau matomą užbiržinę finansų rinkų dalį.

„Europos mastu yra daug įvairių užbiržinės prekybos sistemų. Pagrindinis siekis yra tas, kad visi sandoriai, jų apyvarta ir kainos turi būti matomos rinkoje. Tikimasi, kad tada kainos nusistovėjimo procesas bus skaidresnis, rinkos bus stabilesnės. Rinkos dalyviai, kurie sudaro sąlygas prekiauti per kitas platformas, o ne rinkoje, privalės atskleisti sandorių kainas, apyvartą, o prekyba jose bus aiškiau ir griežčiau reglamentuojama, taps matoma“, – sako p. Milieška.

Standartizuoti pasiūlymai

Besikeičiantis finansinių paslaugų reglamentavimas neišvengiamai turės įtakos siūlomų finansinių paslaugų pobūdžiui – jos turėtų tapti labiau standartizuotos masiniam klientui.

„Produktų siūlymas bus siejamas su tam tikrais klientų segmentais. Teks aiškiau segmentuoti klientus ir aiškiau pateikti, koks yra pasiūlymas tam tikram klientų segmentui, ir užtikrinti to pasiūlymo arba tos pasiūlos priežiūrą“, – sako p. Milieška.

Pasak jo, dėl naujosios direktyvos finansų institucijoms taps dar sunkiau patarti investuotojui, kur investuoti.

„Bus daugiau reikalavimų – reikės atskleisti daugiau dalykų, reikės daugiau paaiškinti ir dėl to tai, ką mažmeniniams klientams siūlome masiškai, taps, ko gero, labiau koncentruota“, – aiškina p. Milieška.

Tačiau jis atmeta, kad griežtesnis reguliavimas ir finansų institucijų baimė pasiūlyti klientams sudėtingesnes ir rizikingesnes priemones gali sumažinti pasiūlą.

„Tai, ką mes parduodame konsultuodami klientus, tampa dar labiau reguliuojama, o tai, ką klientas perka savo iniciatyva, tampa paprasčiau. Sakyčiau, kad savarankiškai nusipirkti finansines priemones bus šiek tiek paprasčiau nei iki šiol“, – sako SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo organizacijos vadovas.

Ponas Okinczycas, atsižvelgdamas į pastarojo meto priežiūros institucijų ir teismų sprendimus šioje srityje, prognozuoja, kad dalis finansinių paslaugų ir priemonių klientams gali būti siūloma nebe taip agresyviai.

Poveikis rinkai

„Glimstedt“ teisininkas daro išvadą, kad įvedus griežtesnį reglamentavimą kliento ir banko ar kitos finansų institucijos santykių galios svarstyklės nusvirs į pirmojo pusę.

Savo ruožtu antriesiems gali tekti susitaikyti su papildoma administracine našta ir kaštais, galimi ir pokyčiai apskritai finansinių paslaugų rinkoje.

„Manytina, kad finansų patarėjams ir investicijų valdytojams nauji reikalavimai taps daug didesne našta nei bankams. Tokias išvadas galima daryti jau vien dėl to, kad bankai turi daugiau vidinių administracinių žmogiškųjų resursų, kuriems bus paskirstyta atsakomybė už naujų reikalavimų laikymąsi“, – svarsto p. Okinczycas.

Ponas Milieška neatmeta, kad dalis Lietuvos finansų rinkos dalyvių, ypač smulkesnių, gali permąstyti savo veiklos modelį ir nebeteikti finansinio konsultavimo paslaugų, leisdami klientams naudotis tik investavimo platformų paslaugomis, kur klientai sprendimus priima patys.

„Ar kas nors iš rinkos dalyvių dėl to pasitrauks, spėlioti nedrįsčiau, bet reguliavimas tikrai pakels viso šio verslo kaštus. Lietuvos rinka šioje srityje dar nėra labai išplėtota, klientų nėra daug, jų portfeliai dar nedideli, todėl verslo kaštai išauga. Tokiu atveju verslui reikės svarstyti – ar mes teikiame tą paslaugą, ar jos atsisakome. Bankams, didelėms finansų institucijoms, kurių pagrindas yra universalios bankininkystės modelis, tokių svarstymų tikriausiai nekils, bet mažesni dalyviai turės pasverti, ar tas verslas vis dar yra pelningas“, – sako p. Milieška.

Šiuo metu Lietuvoje finansų patarėjo įmonės licencijas turi 5 įmonės. Gintautas Levišauskas, pavasarį Lietuvos banko licenciją gavusios FPĮ „Fink House“ vykdantysis partneris ir iniciatorius, sako dėl būsimojo griežtesnio verslo reglamentavimo savo verslui didelės grėsmės nematąs.

„Kadangi esu vienas iš naujausių rinkos dalyvių, man „MiFID II“ gairės jau buvo pažįstamos teikiant dokumentaciją Lietuvos bankui. Man iš esmės nedaug reikės prisitaikyti“, – sako p. Levišauskas.

Pasak jo, mažos finansų patarėjų įmonės dėl naujo reguliavimo neturėtų nukentėti, nes orientuojasi į nedidelį aptarnaujamų klientų ratą, kuris neturėtų padidinti administracinių išlaidų.

„Visi žinome, kad tokie butikai kaip finansų patarėjo įmonės nori taikytis į 30–40 žmonių. Jei eičiau į rinką ir ant savo galvos turėčiau 200 asmenų, sutinku – būtų labai sunku“, – sako „Fink House“ vykdantysis partneris.

Pasak jo, finansų patarėjo įmonės turės apsispręsti – ar automatizuoti procesus, ar mažinti veiklos apimtį.

„Kadangi esame butikas, automatizuotų dalykų nenorime, todėl teks mažinti klientų skaičių. Niekas nenori prižiūrėti mažesnio turto, todėl taikysis į didesnius klientus. Mes, mažiukai, turėsime išgyventi su didžiųjų profesionaliųjų investuotojų prižiūrimais turtais ir kurti vertę ten. Manau, mūsų aptarnavimo ir rekomendacijų lygis yra aukštesnis už didžiųjų bankų konsultantų vidurkį“, – sako p. Levišauskas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 2 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos „Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu

Didžiausias Lietuvos bankas „Swedbank“ aiškinasi, kodėl galimo pinigų plovimo per Švedijos „Swedbank“...

Rinkos
15:11
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 1

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
14:47
Lietuvos banko „blockchain“ smėliadėžėje pažaisti panoro 21 „fintech“ įmonė 2

21 Europos „fintech“ įmonė atsiliepė į Lietuvos banko kvietimą sukurti „blockchain“ technologijų bandymo...

Rinkos
14:22
VMI ragina deklaruoti neatskleistus akcijų sandorius

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia neatskleistų sandorių su akcininkais pavyzdžių, kurie esą...

Finansai
13:52
Euro zonos pramonė perėjo į susitraukimo būseną 1

Nors vasarį privatus euro zonos sektorius teberodė lėtą ekonominio aktyvumo augimą, pramonės sektorius pateko...

Rinkos
12:53
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 5

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
10:56
FED pasiuntė dvi svarbias žinias investuotojams 1

JAV Federalinio rezervų banko (FED) nariai abejoja palūkanų normų kėlimo 2019 m. būtinybe.

Rinkos
10:29
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 8

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
05:45
Lietuviškas startuolis „Coart“ investuotojams atveria brangaus meno rinką 2

Lietuviškas startuolis „Coart“ paskelbė pasirengęs suteikti galimybę milijonams smulkiųjų investuotojų kartu...

Laisvalaikis
08:32
„Revolut“ reorganizuojasi 10

JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“ po beveik 4 metų darbo imasi veiklos pertvarkos, 19 Europos šalių...

Rinkos
08:01
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“ 

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pernai lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU grupei priklausantis...

Rinkos
2019.02.20
Momentinę vietinės biržos žvaigždę teberekomenduoja parduoti Premium

Aktyviausiai prekiautos akcijos Baltijos rinkoje buvo linkusios pigti. Investuotojai nusivylė „Novaturo“...

Rinkos
2019.02.20
S. Jakeliūnas: po „Swedbank“ skandalo darysiu viską, kad teisių neprilygintų pasui 35

Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, sako po į viešumą iškilusių faktų...

Rinkos
2019.02.20
Sužinok, kiek primoki bankui už indėlį Premium

Indėlis išlieka populiariausia taupymo forma Lietuvoje, nors infliacija mūsų šalyje pinigus graužia dar nuo...

Finansai
2019.02.20
II pakopai „ne“ pasakė 60.000 gyventojų – 4% visų sistemos dalyvių 19

Beveik 60.000, arba 4%, visų II pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvių kaupimą privačiuose pensijų fonduose...

Rinkos
2019.02.20
„Swedbank“ pinigų plovimo skandale: akcijos krito 10% 56

Paaiškėjus, kad per Švedijos banko „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai judėjo 5,8 mlrd. USD įtartinų...

Rinkos
2019.02.20
„Novaturas“: „Itaka“ ir TUI – dar ne konkurentai 8

Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“, kurio pelnas pernai smuko daugiau nei...

Rinkos
2019.02.20
A. Bičeika nebedirba „Revolut“  18

Andrius Bičeika, dirbęs JK finansinių paslaugų startuolio „Revolut“ Verslo plėtros vadovu, paliko „Revolut“...

Rinkos
2019.02.19
LHV dividendai priminė apie Šiaulių banką Premium

Investuotojai antradienį sulaukė žinių apie „LHV Group“ dividendus, nors tai labiau atsiliepė Šiaulių banko...

Rinkos
2019.02.19
Bankų apklausa: apetitas paskoloms auga, butai brangs 20

Lietuvos gyventojų ir verslo įmonių paklausa paskoloms auga, tačiau bankai linkę griežtinti kredito sąlygas...

Rinkos
2019.02.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau