„Rokiškio sūryje“ – mažojo ir didžiojo akcininkų konfliktas

Publikuota: 2015-09-06
Eglė Fredriksson, „East Capital“ vyresnioji patarėja, ir Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ vadovas. Vladimiro Ivanovo ir Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Eglė Fredriksson, „East Capital“ vyresnioji patarėja, ir Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ vadovas. Vladimiro Ivanovo ir Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Vienoje didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ kartojasi VP grupės drama: mažasis akcininkas kaltina didįjį smulkiųjų akcininkų diskriminavimu ir veikimu tik savo naudai. Konflikto pusėms svaidantis kaltinimais, kontrargumentais ir užuominomis apie „teisines priemones“, rinkoje kalbama, kad konflikto esmė gali būti smulkiojo akcininko noras gera kaina parduoti turimas akcijas.

„Nasdaq Vilniaus“ biržoje kotiruojamas „Rokiškio sūris“ praeitą savaitę surengė neeilinį akcininkų susirinkimą, kuriame pirmą kartą pasitvirtino paskolų suteikimo tvarką. Joje numatyta, kad „Rokiškio sūris“, siekdamas užtikrinti stabilią veiklą ir įgyvendinti kitus tikslus, paskolas gali teikti trims asmenų grupėms. Tai – žaliavos tiekėjai, kuriems paskolos reikalingos norint užtikrinti pastovesnį žaliavos tiekimą, „Rokiškio sūrio“ produkcijos pirkėjai, kuriems paskolos bus teikiamos siekiant su jais palaikyti gerus santykius, ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, susiję su bendrovės veikla.

Nepatenkintas akcininkas

Tačiau šis žingsnis įsiutino smulkiąją bendrovės akcininkę – Baltijos biržose aktyviai investuojančią Švedijos investicijų bendrovę „East Capital“, valdančią 5% „Rokiškio sūrio“ akcijų.

„Bendrovė „Rokiškio sūris“ paskolas dalija ir kaip nedidelis bankelis veikia jau apie 10 metų. Ne kartą tuo piktinomės, tačiau, užuot nutraukusi, bendrovė nusprendė šią ydingą praktiką neva įteisinti pasitvirtindama paskolų dalijimo tvarką. Tai padaryta iš karto po to, kai dėl paskolų dalijimo pradėjome reikšti pasipiktinimą akcininkų susirinkimuose ir kelti šį klausimą į viešumą“, – sako Eglė Fredriksson, „East Capital“ vyresnioji patarėja.

„Rokiškio sūrio“ grupė 2014 m. pabaigoje buvo išdalijusi 16 mln. Eur vertės paskolų. „East Capital“ skaičiavimais, tik 17% šių paskolų buvo išduota ūkininkams, o 30% visų paskolų išduota susijusiems su pagrindiniu akcininku asmenims, likusios paskolos – kitiems tretiesiems asmenims.

„Paskolų dalijimas, ir ypač susijusiems ir tretiesiems asmenims, yra pieno perdirbimo įmonei nebūdinga veikla. Įmonė neturi kompetencijos įvertinti kredito bei kitas rizikas ir nustatyti tinkamas palūkanas už tokias paskolas. Tai yra bankų veikla“, – piktinasi p. Fredriksson.

Ji pabrėžia, kad jei įmonė turi laisvų pinigų, jie turi būti investuojami į pagrindinę įmonės veiklą – pieno perdirbimą, o jei tokių investicijų poreikio nėra, pinigai turėtų būti grąžinami visiems akcininkams dividendų forma.

„East Capital“ skaičiuoja, kad per pastaruosius trejus metus vos 14% visų įmonės sukurtų laisvų piniginių srautų buvo išmokėta dividendais, 23% nukeliavo vadovų tantjemoms, 15% sudarė paskolos susijusiems asmenims, 24% – kitiems tretiesiems asmenims (neįskaitant darbuotojų ir ūkininkų).

„Apie pastarąsias paskolas informacijos labai mažai. Tik žinome, kad daugiausia pinigų buvo paskolinta tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims kaip Igoris Leontjevas, UAB „Maxima“ ar UAB „Litrada“, – vardija pašnekovė.

infogr.am::infogram_0_didzakcininkai-72

Palūkanų klausimas

Naujai patvirtintoje „Rokiškio sūrio“ paskolų dalijimo tvarkoje numatyta, kad bendrovė paskolas gali dalyti už palūkanas, ne mažesnes nei iš kredito įstaigų gautų paskolų bendra palūkanų norma.

Tačiau „East Capital“ atstovai teigia, kad toks palūkanų „pririšimas“ yra neadekvatus, nes „Rokiškio sūrio“ teikiamos paskolos paprastai nėra užtikrinamos turtu. Priešingai, nei įmonės iš bankų imamos paskolos, teigia jie.

„Vertinant, kad „Rokiškio sūrio“ paskolos teikiamos be užstato, metinės jų palūkanos turėtų sudaryti 7–20% priklausomai nuo rizikingumo. Tačiau dabar paskolos teikiamos maždaug už 2% palūkanas, nes tokios yra vidutinės pačios įmonės bankams mokamos palūkanos. Tai reiškia, kad „Rokiškio sūris“ negavo didelės pinigų sumos ir taip įmonei bei akcininkams buvo padaryta didelė žala“, – sako p. Fredriksson.

„East Capital“ atstovė teigia, kad „Rokiškio sūrio“ valdyboje nėra nepriklausomų valdybos narių, todėl sprendimus, palankius didžiajam akcininkui, bet nepalankius mažiesiems, priima vien didžiajam akcininkui atstovaujantys asmenys.

„Dėjome daug pastangų, kad smulkiuosius akcininkus diskriminuojanti tvarka „Rokiškio sūryje“ būtų pakeista, tačiau esame beprarandą viltį tai pakeisti. Todėl neatmetame galimybės savo teises ginti ir teisinėmis priemonėmis“, – sako p. Fredriksson.

Kritiką atmeta

Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ vadovas, atkerta, kad „Rokiškio sūris“ paskolų pagrindiniam akcininkui ar su juo susijusiems asmenims šiandien nėra suteikęs ir nesiruošia teikti.

„Tretiesiems asmenims paskolų suteikę esame, tačiau tai nėra pašaliniai asmenys. Bent jau tam tikrų sąlyčio taškų su bendrove jie tikrai turi. Tokių paskolų visame portfelyje yra ne daugiau nei 10%, nes didžiąją dalį paskolų esame suteikę ūkininkams. Paskolos ūkininkams yra normali praktika pieno perdirbimo sektoriuje ir užtikrina gyvybiškai svarbų procesą – žaliavinio pieno tiekimą“, – sako p. Trumpa.

Pasak jo, pavyzdžiui, paskolų suteikta ir „Maximai“, nes ji yra svarbi „Rokiškio sūrio“ produkcijos pirkėja.

„Paskolas teikti nėra pagrindinė mūsų veikla, tačiau yra viena iš veiklų, kurią leidžia įstatymai. Manome, kad paskolų teikimas stiprina ilgalaikius santykius su svarbiausiais mūsų partneriais“, – sako p. Trumpa.

Kalbėdamas apie palūkanas, už kurias bendrovė teikia paskolas, jis pabrėžia, kad 20% būtų palūkanos, kurias įmonė imtų, jei norėtų iš paskolų užsidirbti ir paskolos būtų pagrindinis verslas.

„Paskolas partneriams teikiame už palūkanas, kurios yra kiek didesnės, nei patys skolinamės iš banko, bet nėra grobuoniškos, kokių gal norėtų kai kurie smulkieji akcininkai“, – sako p. Trumpa. Ir papildo, kad didžioji dalis paskolų, kurias bendrovė yra suteikusi, yra garantuotos turtu, pavyzdžiui, žeme ar pastatais.

Ponas Trumpa smulkiajam akcininkui atsikerta ir dėl nepriklausomų valdybos narių nebuvimo įmonės valdyboje.

„Mes norėtume, kad jų būtų, ir jų iki įmonės reorganizacijos turėjome. Po reorganizacijos didieji akcininkai pusketvirtų metų valdyboje laikė vieną laisvą vietą nepriklausomam nariui, tačiau per tą laiką neatsirado nė vieno smulkiojo akcininko, kuris deleguotų savo atstovą. Žinoma, galime pasamdyti kokį nors asmenį kaip nepriklausomą, tačiau ar tai būtų teisinga? Mes taip nežaidžiame“, – sako p. Trumpa.

infogr.am::infogram_0_lentele-278202856

Primena gerąją praktiką

Su konfliktu nesusijusios šalys teigia, kad didieji akcininkai diskriminuoti mažųjų neturėtų, ir kalba apie nepriklausomo valdybos nario reikšmę, tačiau kištis į konfliktą neketina.

„Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. Kaip bendrovės lėšas panaudoti efektyviau, sprendžia bendrovės vadovai ir akcininkai, tad jie ir turi nuspręsti, ar laisvomis lėšomis pasidalyti su akcininkais, ar panaudoti jas kaip nors kitaip. Taip pat dėl to, ar paskolas teikti su užstatu, ar be“, – sako Vaidas Cibas, Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas.

Pasak jo, Lietuvos bankas šio proceso nevertina ir neprižiūri, nebent bendrovė netinkamai atskleidžia, kaip ji laikosi bendrovių valdymo kodekso principų. Be to, jei sandoriai yra nenaudingi bendrovei, ji apie tokius sandorius turi paskelbti viešai metiniame pranešime. „Sankcijos galėtų būti taikomos už netinkamą informacijos atskleidimą“, – kalba jis.

Arminta Saladžienė, „Nasdaq“ Baltijos rinkos vadovė, pabrėžia, kad birža bendrovėms rekomenduoja veikti laikantis geros valdysenos principų, iš kurių vienas – turėti valdyboje arba dviejų pakopų valdysenos sistemoje, stebėtojų taryboje, nepriklausomų narių. „Valdybos pareiga yra atstovauti visų akcininkų interesams, nuo kontroliuojančio akcininko nepriklausančių asmenų įtraukimas į valdybos veiklą suteikia daugiau pasitikėjimo mažiesiems akcininkams“, – sako p. Saladžienė.

Milijonų klausimas

VŽ šaltinių teigimu, „Rokiškio sūrio“ ir „East Capital“ konflikto esmė gali būti „East Capital“ noras pasitraukti iš „Rokiškio sūrio“ akcininkų ir nesutarimas dėl kainos.

Ponas Trumpa nekomentuoja, ar pagrindinis „Rokiškio sūrio“ akcininkas buvo sulaukęs pasiūlymo pirkti „East Capital“ valdomas akcijas. Tačiau šaltiniai teigia, kad tokio pasiūlymo būta, o akcijos siūlytos kone tris kartus didesne kaina, nei tuo metu kainavo biržoje. „East Capital“ to taip pat nekomentuoja.

„Deja, apie akcijų pirkimo ir pardavimo planus viešai komentuoti neleidžia mūsų valdymo nuostatai“, – sako p. Fredriksson.

Pastarajame „Rokiškio sūrio“ akcininkų susirinkime „East Capital“ atstovai yra viešai piktinęsi, kad siūloma savų akcijų įsigijimo kaina (10% viršijanti rinkos kainą) yra daugiau nei 2 kartus mažesnė už tinkamą įmonės akcijų kainą.

Pagal rugpjūčio 26 d. biržoje buvusią kainą, „East Capital“ turimas „Rokiškio sūrio“ akcijų paketas vertas 2,47 mln. Eur. Dvigubai ar trigubai didesnė kaina reikštų, kad už jį tikimasi gauti atitinkamai 5 mln. arba 7,4 mln. Eur.

*** 

Apie „East Capital“

Švedijos investicijų bendrovė „East Capital“, tarp kurios steigėjų buvo ir lietuvių, besivystančiose rinkose investuoja nuo 1997 m. ir valdo 2,5 mlrd. Eur turtą. Bendrovė veikia kaip privataus ir rizikos kapitalo investuotoja, taip pat kaip fondų valdytoja. Bendrovės valdomas fondas „East Capital Baltic fund“ investuoja trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

„East Capital“ anksčiau viešai buvo susikirtusi su didžiaisiais įmonių akcininkais, kai nepritarė Švedijos bendrovei „TeliaSonera“ pasiūlytai „Teo“ akcijų supirkimo kainai. Taip pat viešai piktintasi Latvijos vyriausybės esą vykdytų smulkiųjų tuomet veikusio banko „Parex“ akcininkų diskriminavimu.

Šaltinis: VŽ

 ***

Fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę paskolų* iš „Rokiškio sūrio“

UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“

UAB „Litrada“

UAB „Maxima“

Igoris Leontjevas

AS „Eves Agro“

* Didesnių nei 0,6 mln. Eur

Šaltinis: „East Capital“

 ***

Geroji įmonių valdymo praktika

-Susijusių šalių sandoriai. Susijusių šalių sandoriai nėra draudžiami, tačiau svarbu, kad jie būtų tinkamai atskleisti, būtų pristatytos rinkos sąlygos ir valdomi interesų konfliktai. Tad jei įmonė turi sandorių su susijusiais asmenimis, tokių sandorių detalės turėtų būti atskleistos viešai.

-Valdybos pareiga – kontroliuoti potencialius interesų konfliktus. Visi susijusių šalių sandoriai turėtų būti tvirtinami valdybos, esminį vaidmenį turėtų prisiimti nepriklausomi valdos nariai. Svarstant tokius sandorius, pagrindinis akcentas turėtų būti įmonės interesas ir pridėtinė vertė akcininkams. Išskirtiniais atvejais dėl susijusių šalių sandorių gali pasisakyti ir akcininkai, tokiu atveju, jei kuris nors akcininkas yra sandorio dalis, toks akcininkas turėtų nusišalinti nuo sprendimo priėmimo.

Šaltinis: Baltijos korporatyvinio valdymo institutas

Straipsnis rugpjūčio 28 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Prokurorai pratęs ar nugesins „Grigeo“ akcijų ralį, pasaulio biržose – rekordai Premium

Investuotojai nekreipia dėmesio į taršos skandalą ir toliau graibsto „Grigo“ akcijas, kurių šuolį pristabdė...

Rinkos
2020.01.17
Stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis

Baltijos biržoje stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis, prokurorams popietę planuojat paskelbti informaciją,...

Rinkos
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
D. Šulnis: trumpuoju laikotarpiu iš II pakopos valdymo neuždirbame Premium

Nors lietuviai pagal investavimo mastą tebėra Europos uodegoje, turtėjanti šalies visuomenė vis labiau...

Rinkos
2020.01.17
Investuotojai toliau stato už „Grigeo“ atsigavimą Premium

Baltijos biržoje laikosi optimizmas, o jo priešakyje – „Grigeo“ akcijos. JAV biržose toliau gerinami rekordai.

Rinkos
2020.01.16
Rekordinis „LitCapital“ pelningumas 2019 m.

Privataus kapitalo investicijų fondas „LitCapital“ pernai uždirbo 12,6 mln. Eur grynojo pelno, arba šešiskart...

Rinkos
2020.01.16
„Roquette“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Beyond Meat“ Premium

Augalinės kilmės produktų gamybos grupė „Roquette“, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti krakmolo gamybos...

Pramonė
2020.01.16
Kinijos BOCE įsigijo beveik pusę Ukrainos pagrindinės biržos akcijų

Kinijos prekių birža „Bohai Commodity Exchange“ (BOCE) įsigijo Ukrainos vertybinių popierių biržos PFTS –...

Rinkos
2020.01.16
I. Survila pardavė beveik visas „Citybirds“ akcijas, „Unicorn Scooters“ – ant prekystalio Premium

Paspirtukus gaminančios „Citybirds“ įkūrėjas Ignas Survila pardavė didžiąją dalį turėtų bendrovės akcijų ir...

Technologijos
2020.01.16
Susidomėjimas „Grigeo“ biržoje: ar estai suvokia, kas vyksta Premium

Baltijos biržoje aktyviausiai prekiauta „Tallink Grupp“ akcijomis, stebimas galimai Estijos investuotojų...

Rinkos
2020.01.15
Lietuvoje įkurtas pirmasis „fintech“ verslo klasteris

Lietuvoje sparčiai augantis finansinių technologijų („fintech“) sektorius žengia klasterizacijos...

Technologijos
2020.01.15
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15
Oksfordo universitetas kapitalo rinkose siekia pasiskolinti beveik šimtmečiui

Oksfordo universitetas kapitalo rinkose bando pasiskolinti beveik šimtui metų, išnaudodamas ultralengvas...

Rinkos
2020.01.15
„Grigeo“ vadovybė tikėjimą akcijomis išreiškia 5.000 Eur 15

Susiję asmenys įsigijo „Grigeo“ akcijų per išsipardavimą rinkoje penktadienį.

Rinkos
2020.01.15
Gamtinių dujų rinkos šiemet – pirkėjo džiaugsmui Premium

Po itin šilto rudens ir vis dar nesirodančios vasaros gamtinių dujų saugyklos Europoje ir Baltijos regione...

Pramonė
2020.01.15
Populiariausios Baltijos biržoje – „Grigeo“ akcijos, sukiojasi pirkėjai Premium

Rinkos dalyviai numoja į galimas taršos skandalo pasekmes pramonininkei „Grigeo“ ir perka. Iš Volstrito bankų...

Rinkos
2020.01.14
Startuolis pasikinkė griežtėjančios pinigų plovimo prevencijos idėją Premium 3

Lietuvoje įkurtas reguliavimo technologijų, arba „regtech“, startuolis „Amlyze“ sukūrė pirmą Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.14
„Tesla“ akcijos pirmąkart kirto 500 USD ribą 1

Elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijos bėgėjimosi kelyje susirenka vis naujus riboženklius.

Rinkos
2020.01.14
2019 m. pensijų fondai uždirbo rekordinę grąžą 1

Praėjusiais metais bendras II pakopos pensijų fonduose sukauptas gyventojų turtas viršijo 3,89 mlrd. Eur, o...

Rinkos
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau