Lietuvos katalikų sėkmės istorija: kaip paramą derinti su investavimu

„Gavau, parėmiau, vėl prašau“, – tokiu veiklos principu iki šiol Lietuvoje vadovaujasi beveik visi 1.670 šalyje veikiančių labdaros ir paramos fondų, renkančių aukotojų lėšas ir jas skirstančių.

Tai daroma neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje jau prieš kelerius metus įsigaliojo įstatymas, leidžiantis labdaros ir paramos fondų veiklą organizuoti pagal visame Vakarų pasaulyje įprastą neliečiamojo kapitalo modelį. Šis modelis labdaros ir paramos organizacijoms leidžia iš esmės pakeisti veiklos profilį ir lėšas pradėti skirstyti ne tik iš surinktų, bet ir iš uždirbtų pinigų.

Neliečiamojo kapitalo fondų esmė paprasta: fondas iš aukotojų surenka lėšas ir jas ne išdalija, tačiau investuoja ir paramą stipendijoms, kultūros, sporto ar bet kokiai kitai veiklai skirsto iš uždirbamos grąžos.

Tokiu principu veikia, pavyzdžiui, JAV įkurti Billo ir Melindos Gatesų (40 mlrd. USD) ar Rockfellerio (4 mlrd. USD) paramos fondai, kurie kasmet bent 5% turto skiria įvairiems moksliniams tyrimams, žmogaus teisių ir demokratijos plėtrai ar aplinkosaugos iniciatyvoms finansuoti.

Galima, bet norinčiųjų nėra

Lietuvoje labdaros ir paramos fondų įstatymo pataisos, reglamentuojančios fondų su neliečiamuoju kapitalu veiklą, buvo priimtos dar 2012 m. vasarą. Nors ne viena nevyriausybinė organizacija viešai kalbėjo apie planus steigti tokius fondus, realybėje šiuo metu teturime vienintelį tokį fondą. Tai – Ateitininkų federacijos įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuriame jau yra apie 450.000 Eur.

Šis fondas buvo įsteigtas dar 2007 m., kai neliečiamojo kapitalo reguliavimo Lietuvoje dar nebuvo. Todėl pradžioje fondo pinigai buvo laikomi tik bankų terminuotaisiais indėliais ir skirstomos paramos sumos priklausė nuo indėlių palūkanų.

„Tačiau norėjome sukurti fondą, kuris įvairius ateitininkų organizacijos projektus remtų iš uždirbamos kapitalo grąžos ir drauge būtų išsaugotas jau sukauptas fondo turtas. Taigi, priėmus teisės aktus, fondą iš karto įregistravome kaip neliečiamojo kapitalo“, – sako Ričardas Kunevičius, Ateitininkų fondo pirmininkas.

Jis pasakoja, kad fondas buvo suformuotas pardavus nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, o 2013 m. gruodžio 31 d. įregistruotas fondo neliečiamasis kapitalas siekė 289.620 Eur.

Grąža 5%

Ateitininkų fondo istorinė metinė grąža sudaro 5%. Fondas investuoja į įvairias priemones – pradedant obligacijų ir baigiant akcijų fondais.

„Šiuo metu vyrauja žemos palūkanų normos, nuo istorinės grąžos fondo rezultatai kiek atsilieka. Tačiau, laikydamiesi ilgalaikio požiūrio, baigiame pertvarkyti fondo investicijų portfelį ir tikimės grįžti į tikslinę ilgo laikotarpio vidutinę 5% metinę grąžą“, – sako Tomas Bakutis, už ateitininkų fondo valdymą atsakingas „Swedbank“ portfelių valdytojas.

Pasak jo, nors grąžos svyravimai nemaži, pasirinktas veiklos modelis leidžia fondui įvairius projektus finansuoti iš investicijų prieaugio ir lėšų, kurias į fondą aukoja stambieji mecenatai ir mažesni aukotojai.

Fondo veikla sutvarkyta taip, kad parama yra skirstoma du kartus per metus, o tam atseikėjama maždaug vienoda suma kasmet. Papildomas prieaugis lieka fonde ir yra paskirstomas vėliau. Tiesa, dėl sumažėjusių palūkanų yra buvę periodų, kai fondas paramos neskyrė.

infogr.am::infogram_0_ateitininku_fondai

Planavo, bet atidėjo

Lietuvoje apie planus steigti savo neliečiamojo kapitalo fondus yra kalbėjusi ne viena organizacija, tačiau nė vienai kol kas nepavyko įvykdyti planų.

VŽ dar 2014 m. kovą rašė, kad tokį fondą, kuris daugiausia investicijų skirtų Baltijos akcijų rinkai, planuoja steigti VšĮ „Penkta koja projektai“, susijusi su gyvūnų prieglaudos organizacija „Penkta koja“.

Tačiau Paulius Boreika, šios idėjos sumanytojas, dabar sako, kad planai buvo atidėti, nors jų ir nėra atsisakyta.

„Sunku įvykdyti reikalavimą surinkti mažiausią neliečiamojo kapitalo fondui reikalaujama sumą – 72.405 Eur. Bet idėja vystoma ir aptariama ir su kitomis institucijomis. Pavyzdžiui, apie tokį fondą jau galvoja vienas iš šalies universitetų“, – sako p. Boreika.

Panašiai kalba ir Arnas Marcinkus, organizacijos „GDP | Gerų darbų partneriai“ vadovas, kuris dar pernai žadėjo steigti neliečiamojo kapitalo fondą, skirtą nevyriausybiniam sektoriui.

„Buvo daug potencialių aukotojų, bet tokių, kurie galėtų realiai prisidėti prie tokio fondo kūrimo, taip ir neatsirado. Fondui įsteigti reikia nemažai pinigų, šios lėšos yra įšaldomos ir jomis disponuoti galima tik ribotai. Tokie veiklos apribojimai daug ką gąsdina“, – sako p. Marcinkus.

***

Kodėl Lietuvoje neatsiranda daugiau neliečiamojo kapitalo fondų

• Lėšų įšaldymas, ribojimai disponavimui. Tokie fondai pagal įstatymą privalo turėti neliečiamąją turto dalį, ją panaudojus būtina vėl grąžinti. Todėl kai kurios organizacijos pasirenka alternatyvą – turėti paprastą, be jokių ribojimų investicinį portfelį, kurį formuoja pati organizacija ir kuriam nekeliami griežti reikalavimai.
• Investicinė rizika. Kai akcijų rinkos jau yra nemažai pakilusios ir atsiradę svyravimų, potencialūs fondų steigėjai idėją atideda tam laikui, kai svyravimai nesudarys reikšmingos rizikos ir rinkos kryptis bus aiškesnė.
• Trūksta lietuviškų tokių fondų steigimo sėkmės istorijų.
• Teisiniai, mokestiniai klausimai. Neretai kyla neaiškumų, kam galima naudoti lėšas ir kaip tai daryti.

Šaltinis: VŽ

***

Apie fondą ir organizaciją

• Ateitininkai yra lietuviška pasaulietinė katalikiška jaunimo organizacija, įkurta 1911 wwm. Organizacijai vadovaujanti Ateitininkų federacija fondą įsteigė 2007 metais, o fondo dalininkės yra Vilniaus ir Kauno arkivyskupijos. Fondo parama skirstoma 2 kartus per metus.
• Ateitininkų fondas kasmet Kaune organizuoja Valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga labdaros pokylį, kuriame surinktos lėšos skiriamos paremti konkretiems projektams.

Šaltinis: VŽ

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 14 d.