Išlaisvintoje rinkoje – investicinių fondų bumas

Publikuota: 2015-08-16
Vladimiro Ivanovo nuotr.
Vladimiro Ivanovo nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos investicijų valdymo įmonės suskato meistrauti investicinius fondus, priskiriamus informuotųjų investuotojų klasei. Pastaraisiais mėnesiais sustiprėjusį proveržį gena pasikeitęs šios veiklos reglamentavimas, kuris kartu atskyrė plačiąsias smulkiųjų investuotojų mases nuo galinčių sau leisti sudėtingesnius sprendimus. Tiesa, kol kas dauguma tokių sprendimų nukreipti į nekilnojamąjį turtą.

Lietuvoje šiuo metu veikia 20 informuotiesiems investuotojams skirtų fondų, vien nuo metų pradžios tokių įsteigta 10.

Aktyvesnis informuotiesiems investuotojams skirtų investicinių fondų steigimas – logiškas prieš dvejus metus pasikeitusio fondų industrijos reglamentavimo padarinys.

Informuotieji investuotojai yra nauja investuotojų kategorija. Ji atsirado Seimui 2013 m. birželį priėmus Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (IIKIS) įstatymą. Juo buvo išskirti nauji – turtingesni ir labiau išprusę – klientai, o jiems patenkinti netruko atsirasti ir tam tikrų paslaugų bei sprendimų.

„Prieš dvejus metus įsigaliojęs IIKIS įstatymas atvėrė naujų galimybių profesionaliesiems investuotojams. Steigiamų fondų gausa rodo, kad investuotojai mato tas galimybes ir jas išnaudoja“, – sako Andrius Škarnulis, Lietuvos banko vyriausiasis specialistas.

Naujajame įstatyme, kaip ir europinėje praktikoje, numatyta, kad informuotaisiais investuotojais laikomi profesionalieji investuotojai arba tie neprofesionalūs investuotojai, kurie, patvirtinę valdymo įmonei savo kaip informuotojo investuotojo statusą, patiki valdyti ne mažiau kaip 125.000 Eur.

Benas Poderis, Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ Investicinių fondų centro vadovas, sako, kad valdymo įmonėms buvo atrištos rankos laisviau kurti naujas investavimo priemones.

„Visais laikais investicinių fondų reguliavimas buvo labiau orientuotas į mažmeninius investuotojus ir jis buvo labai griežtas. Pagal senąjį reguliavimą mes nebūtume galėję iš viso steigti tokių fondų, kokius turime dabar (pvz., į vėjo energetiką investuojantis „Orion alternative energy fund“ – VŽ). Tokių inovatyvių produktų šiandien rinkoje jau yra, anksčiau jie tiesiog būtų buvę plėtojami kaip UAB ar kitos formos juridiniai asmenys“, – aiškina p. Poderis.

Ekonominės sąlygos

Dominykas Vanhara, advokatų kontoros „Vanhara Law Firm“ advokatas ir vadovaujantis partneris, mano, kad prie šių fondų rinkos suaktyvėjimo prisidėjo ir sąlygos finansų rinkose: ilgą laiką auganti ekonomika, žemų palūkanų aplinka, Europos centrinio banko (ECB) vykdoma kiekybinio skatinimo politika.

„Šių ir kitų aplinkybių visuma nulėmė, kad rinkoje atsirado poreikis steigti KIS, kurie būtų skirti itin pasiturintiems ir atitinkamą žinių kiekį turintiems investuotojams. Šį poreikį finansų tarpininkai ir siekia patenkinti“, – sako p. Vanhara.

Formuojasi kastos

9 informuotiesiems investuotojams skirti fondai ir iš esmės nė vieno naujo masinei investuotojų auditorijai skirto produkto. Rinkos dalyvių įžvalgos piešia naujai besisluoksniuojančią Lietuvos investuotojų visuomenę. Smulkieji su keliais šimtais ar tūkstančiais eurų lieka vartoti masinės produkcijos, pagamintos platų paslaugų ir finansinių priemonių pardavimo tinklą turinčių didžiųjų bankų, o turintys didesnes finansines galimybes jau sulaukia vis platesnės pasiūlos iš įmantriau ir lanksčiau investuoti siūlančių fondų.

„Paprastai profesionalieji investicijų valdytojai visiškai neturi pardavimų kanalo. Tačiau visi Lietuvoje veikiantys bankai turi savo investicijų valdymo bendroves, jie platina tik savo produktus, ir dėl to įeiti į mažmeninių investuotojų rinką tokiems profesionaliesiems valdytojams, kurių specializacija – tik investicijų valdymas, labai sudėtinga. Dėl to, žinoma, dirbti su profesionaliaisiais investuotojais, kurie gali investuoti 30.000 Eur ar 100.000 Eur, yra priimtinesnis verslo modelis“, – aiškina p. Poderis.

Pasak jo, net ir neatsižvelgiant į minimalią investuojamą sumą, tokie fondai nebūtų prieinami plačiajai mažmeninių investuotojų auditorijai dėl sudėtingesnės šių priemonių struktūros.

„Pagrindiniai investicijų valdytojai orientuojasi į alternatyvias rinkas – mes, pavyzdžiui, turime algoritminį fondą, kas nors turi mezanino fondą. Tokie produktai laikomi netinkamais mažmeniniams investuotojams“, – aiškina p. Poderis.

Stambesni žvėrys

Kurdami vien informuotiesiems investuotojams skirtus investicinius fondus, kol kas Lietuvos investicijų valdytojai orientuojasi į auditoriją, galinčią dažniausiai patikėti valdyti nuo keliasdešimties tūkstančių iki 500.000 Eur.

Ponas Vanhara atkreipia dėmesį, kad nors nuo šių metų pradžios įsigaliojo Profesionaliesiems investuotojams skirtų KIS valdymo įmonių įstatymas, informuotiesiems investuotojams skirti fondai neabejotinai populiaresni. Taip yra dėl tokiems investuotojams taikomų kriterijų, tokių kaip minimali 500.000 Eur kliento portfelio vertė ar jo eitos pareigos finansų sektoriuje, kurios užtikrintų, kad investuotojas turi užtektinai žinių būti pripažintas profesionaliuoju investuotoju.

„Akivaizdu, kad tokių klientų, kurie galėtų atitikti profesionaliesiems klientams keliamus reikalavimus, Lietuvoje nėra daug. Mano nuomone, būtent mažesni informuotiesiems investuotojams taikomi reikalavimai nulemia kur kas didesnį informuotiesiems investuotojams skirtų KIS populiarumą rinkoje“, – sako p. Vanhara.

Daugiausia į NT

Per pastaruosius metus sukurtų fondų statistika liudija lietuvių prieraišumą prie investicijų į nekilnojamąjį turtą. Šių fondų ne tik daugiausia – valdomas turtas taip pat didžiausias. Dar praėjusią savaitę skelbta apie „Synergy Finance“ kuriamą investicijų į nekilnojamąjį turtą įmonę. VŽ šaltinių duomenimis, kitą savaitę informuotiesiems investuotojams bus pristatytas dar vienas nekilnojamojo turto investicinis fondas.

„Apskritai investicinių fondų rinkoje 2014 m. smarkiai padidėjo nekilnojamojo turto fondų valdomas turtas – nuo 80,28 mln. iki 107,08 mln. Eur – ir šio tipo fondų grupė tapo didžiausia iš Lietuvoje registruotų KIS. Naujų fondų steigimasis ir esamų augimas rodo, kad profesionalieji investuotojai vis labiau pasitiki Lietuvos valdytojais, valdančiais nekilnojamojo turto fondus“, – sako p. Škarnulis.

Ponas Poderis pabrėžia apskritai lietuvių pomėgį nekilnojamajam turtui kaip investicijų turto klasei – jiems nekilnojamasis turtas yra suprantamesnis kaip investavimo objektas, be to, maloniai nuteikia matyti, kaip fiziškai tokios investicijos plėtojamos.

„Galbūt pati Lietuvos investuotojų investavimo kultūra yra ne tiek subrendusi, kad pagrindinį dėmesį jie skirtų kitokioms investicijoms“, – sako fondų centro vadovas.

infogr.am::infogram_0_informuotieji-915

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 5 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Saugaus užutėkio investavimo strategija 2

Kai viskas einasi gerai, nesinori galvoti apie tai, kad visą laiką gerai būti negali. Visi žinome faktą, kad...

Rinkos
2019.04.21
Sutelktinis NT projektų finansavimas: meteorai ar naujos žvaigždės? 5

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pagrindiniai nekilnojamojo turto (NT) projektų finansavimo šaltiniai vis dar...

Verslo klasė
2019.04.21
Finansinė laisvė: jos siekiančių daugėja ir Lietuvoje 39

Ar nebūtų puiku, jei galėtume visą dėmesį koncentruoti į tai, kaip pinigus išleisti, o ne į tai, kaip juos...

Rinkos
2019.04.20
„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 15

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19
Kreiva investuotojų akis: akcijos pašoko 56.000% vien dėl pavadinimų sąskambio 3

JAV veikiančios bendrovės „Zoom Technologies“ akcijos biržoje per pastarąsias 30 dienų pakilo 56.000%.

Rinkos
2019.04.19
PST vadovas – apie konkurencinę aplinką, statybininkų kultūrą Premium 8

Dalius Gesevičius, vienos stambiausių šalies statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) vadovas,...

Statyba ir NT
2019.04.19
Pirma diena biržoje: „Pinterest“ +28%, „Zoom“ +72% 1

JAV nuotraukų dalijimosi tinklo „Pinterest“ akcijos pirmąją prekybos biržoje dieną – ketvirtadienį –...

Rinkos
2019.04.19
JAV korporacijos siunčia nerimo ženklus Premium

JAV biržos kompanijos, laukiama, pademonstruos pirmąjį per 3 metus pelnų nuosmukį ir recesiją.

Rinkos
2019.04.19
Biržos prieš Velykas susikoncentravo į pozityvą

Vakarų Europos akcijų biržose investuotojai ketvirtadienį nusprendė, kad prieš Velykas reikia...

Rinkos
2019.04.18
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 19

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
Lietuvos gyventojų planas pensijai – „Sodra“

Didžiausia dalis (82%) Lietuvos gyventojų pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje mato „Sodros“ mokamą pensiją.

Rinkos
2019.04.18
„SpectroCoin“ turi pastabų kriptovaliutų sektoriaus reguliavimui 13

Lietuvos planai dėl naujo kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo suvaržys visą šalies finansų technologijų...

Rinkos
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 10

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Energetikės dividendai – valstybei, bet ne smulkiesiems Premium 5

Baltijos biržoje prekyba latvių farmacininkių akcijomis kiek aprimo. „Lietuvos energijos“ grupės dividendų...

Rinkos
2019.04.17
„BaltCap“ investicija – senelių namai 7

Didžiausias Baltijos šalyse privačių fondų valdytojas „BaltCap“ investuoja į senelių namus.

Rinkos
2019.04.17
Biržoje „Grindeks“ proveržis išjudino ir „Olainfarm“ Premium

Latvių farmacijos bendrovės Baltijos biržoje trumpam tapo rinkos flagmanėmis. Bendrovių rezultatai pasaulio...

Rinkos
2019.04.16
Vokietijos verslo nuotaikos pasitaisė

Balandį Vokietijos verslo nuotaikas atspindintis rodiklis iškopė į teigiamą teritoriją, rodo ekonominių...

Rinkos
2019.04.16
II pakopos fondų grąža – 6,66% 5

Lietuvoje veikiantys šiuo metu pertvarkomi II pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo...

Rinkos
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau