Išlaisvintoje rinkoje – investicinių fondų bumas

Publikuota: 2015-08-16
Vladimiro Ivanovo nuotr.
Vladimiro Ivanovo nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos investicijų valdymo įmonės suskato meistrauti investicinius fondus, priskiriamus informuotųjų investuotojų klasei. Pastaraisiais mėnesiais sustiprėjusį proveržį gena pasikeitęs šios veiklos reglamentavimas, kuris kartu atskyrė plačiąsias smulkiųjų investuotojų mases nuo galinčių sau leisti sudėtingesnius sprendimus. Tiesa, kol kas dauguma tokių sprendimų nukreipti į nekilnojamąjį turtą.

Lietuvoje šiuo metu veikia 20 informuotiesiems investuotojams skirtų fondų, vien nuo metų pradžios tokių įsteigta 10.

Aktyvesnis informuotiesiems investuotojams skirtų investicinių fondų steigimas – logiškas prieš dvejus metus pasikeitusio fondų industrijos reglamentavimo padarinys.

Informuotieji investuotojai yra nauja investuotojų kategorija. Ji atsirado Seimui 2013 m. birželį priėmus Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (IIKIS) įstatymą. Juo buvo išskirti nauji – turtingesni ir labiau išprusę – klientai, o jiems patenkinti netruko atsirasti ir tam tikrų paslaugų bei sprendimų.

„Prieš dvejus metus įsigaliojęs IIKIS įstatymas atvėrė naujų galimybių profesionaliesiems investuotojams. Steigiamų fondų gausa rodo, kad investuotojai mato tas galimybes ir jas išnaudoja“, – sako Andrius Škarnulis, Lietuvos banko vyriausiasis specialistas.

Naujajame įstatyme, kaip ir europinėje praktikoje, numatyta, kad informuotaisiais investuotojais laikomi profesionalieji investuotojai arba tie neprofesionalūs investuotojai, kurie, patvirtinę valdymo įmonei savo kaip informuotojo investuotojo statusą, patiki valdyti ne mažiau kaip 125.000 Eur.

Benas Poderis, Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ Investicinių fondų centro vadovas, sako, kad valdymo įmonėms buvo atrištos rankos laisviau kurti naujas investavimo priemones.

„Visais laikais investicinių fondų reguliavimas buvo labiau orientuotas į mažmeninius investuotojus ir jis buvo labai griežtas. Pagal senąjį reguliavimą mes nebūtume galėję iš viso steigti tokių fondų, kokius turime dabar (pvz., į vėjo energetiką investuojantis „Orion alternative energy fund“ – VŽ). Tokių inovatyvių produktų šiandien rinkoje jau yra, anksčiau jie tiesiog būtų buvę plėtojami kaip UAB ar kitos formos juridiniai asmenys“, – aiškina p. Poderis.

Ekonominės sąlygos

Dominykas Vanhara, advokatų kontoros „Vanhara Law Firm“ advokatas ir vadovaujantis partneris, mano, kad prie šių fondų rinkos suaktyvėjimo prisidėjo ir sąlygos finansų rinkose: ilgą laiką auganti ekonomika, žemų palūkanų aplinka, Europos centrinio banko (ECB) vykdoma kiekybinio skatinimo politika.

„Šių ir kitų aplinkybių visuma nulėmė, kad rinkoje atsirado poreikis steigti KIS, kurie būtų skirti itin pasiturintiems ir atitinkamą žinių kiekį turintiems investuotojams. Šį poreikį finansų tarpininkai ir siekia patenkinti“, – sako p. Vanhara.

Formuojasi kastos

9 informuotiesiems investuotojams skirti fondai ir iš esmės nė vieno naujo masinei investuotojų auditorijai skirto produkto. Rinkos dalyvių įžvalgos piešia naujai besisluoksniuojančią Lietuvos investuotojų visuomenę. Smulkieji su keliais šimtais ar tūkstančiais eurų lieka vartoti masinės produkcijos, pagamintos platų paslaugų ir finansinių priemonių pardavimo tinklą turinčių didžiųjų bankų, o turintys didesnes finansines galimybes jau sulaukia vis platesnės pasiūlos iš įmantriau ir lanksčiau investuoti siūlančių fondų.

„Paprastai profesionalieji investicijų valdytojai visiškai neturi pardavimų kanalo. Tačiau visi Lietuvoje veikiantys bankai turi savo investicijų valdymo bendroves, jie platina tik savo produktus, ir dėl to įeiti į mažmeninių investuotojų rinką tokiems profesionaliesiems valdytojams, kurių specializacija – tik investicijų valdymas, labai sudėtinga. Dėl to, žinoma, dirbti su profesionaliaisiais investuotojais, kurie gali investuoti 30.000 Eur ar 100.000 Eur, yra priimtinesnis verslo modelis“, – aiškina p. Poderis.

Pasak jo, net ir neatsižvelgiant į minimalią investuojamą sumą, tokie fondai nebūtų prieinami plačiajai mažmeninių investuotojų auditorijai dėl sudėtingesnės šių priemonių struktūros.

„Pagrindiniai investicijų valdytojai orientuojasi į alternatyvias rinkas – mes, pavyzdžiui, turime algoritminį fondą, kas nors turi mezanino fondą. Tokie produktai laikomi netinkamais mažmeniniams investuotojams“, – aiškina p. Poderis.

Stambesni žvėrys

Kurdami vien informuotiesiems investuotojams skirtus investicinius fondus, kol kas Lietuvos investicijų valdytojai orientuojasi į auditoriją, galinčią dažniausiai patikėti valdyti nuo keliasdešimties tūkstančių iki 500.000 Eur.

Ponas Vanhara atkreipia dėmesį, kad nors nuo šių metų pradžios įsigaliojo Profesionaliesiems investuotojams skirtų KIS valdymo įmonių įstatymas, informuotiesiems investuotojams skirti fondai neabejotinai populiaresni. Taip yra dėl tokiems investuotojams taikomų kriterijų, tokių kaip minimali 500.000 Eur kliento portfelio vertė ar jo eitos pareigos finansų sektoriuje, kurios užtikrintų, kad investuotojas turi užtektinai žinių būti pripažintas profesionaliuoju investuotoju.

„Akivaizdu, kad tokių klientų, kurie galėtų atitikti profesionaliesiems klientams keliamus reikalavimus, Lietuvoje nėra daug. Mano nuomone, būtent mažesni informuotiesiems investuotojams taikomi reikalavimai nulemia kur kas didesnį informuotiesiems investuotojams skirtų KIS populiarumą rinkoje“, – sako p. Vanhara.

Daugiausia į NT

Per pastaruosius metus sukurtų fondų statistika liudija lietuvių prieraišumą prie investicijų į nekilnojamąjį turtą. Šių fondų ne tik daugiausia – valdomas turtas taip pat didžiausias. Dar praėjusią savaitę skelbta apie „Synergy Finance“ kuriamą investicijų į nekilnojamąjį turtą įmonę. VŽ šaltinių duomenimis, kitą savaitę informuotiesiems investuotojams bus pristatytas dar vienas nekilnojamojo turto investicinis fondas.

„Apskritai investicinių fondų rinkoje 2014 m. smarkiai padidėjo nekilnojamojo turto fondų valdomas turtas – nuo 80,28 mln. iki 107,08 mln. Eur – ir šio tipo fondų grupė tapo didžiausia iš Lietuvoje registruotų KIS. Naujų fondų steigimasis ir esamų augimas rodo, kad profesionalieji investuotojai vis labiau pasitiki Lietuvos valdytojais, valdančiais nekilnojamojo turto fondus“, – sako p. Škarnulis.

Ponas Poderis pabrėžia apskritai lietuvių pomėgį nekilnojamajam turtui kaip investicijų turto klasei – jiems nekilnojamasis turtas yra suprantamesnis kaip investavimo objektas, be to, maloniai nuteikia matyti, kaip fiziškai tokios investicijos plėtojamos.

„Galbūt pati Lietuvos investuotojų investavimo kultūra yra ne tiek subrendusi, kad pagrindinį dėmesį jie skirtų kitokioms investicijoms“, – sako fondų centro vadovas.

infogr.am::infogram_0_informuotieji-915

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 5 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva: išsivysčiusi, besivystanti ar mažesnio potencialo šalis 7

Lietuvą, kaip šalį, bendrąja prasme tikriausiai būtų galima vadinti besivystančia šalimi, visgi pagal kai...

Rinkos
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 13

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
Investuotojams patiko „Auga Group“ noras prisikviesti ERPB Premium

Vakarų Europos biržose nuotaikos penktadienį buvo apniukusios, o Baltijos biržose vertintos vietinės...

Rinkos
2018.07.20
LHV Šiaulių banko akcijas po ERPB paskolos konvertavimo vertina po 0,55–0,59 Eur 2

Estijos banko LHV analitikai atnaujino Šiaulių banko akcijų vertinimą, kuriame atsispindi prognozės dėl...

Rinkos
2018.07.20
Pratęstas „Auga Group“ SPO, tarp investuotojų gali atsirasti ERPB 9

Atostogaujantiems investuotojams nespėjus susipažinti su žiniomis apie susitarimą su Europos rekonstrukcijos...

Rinkos
2018.07.20
Stocks Climb as Yuan Losses Ease; Dollar Declines: Markets Wrap

Stocks in Asia reversed losses and the yuan recovered its drop amid signs of intervention from Chinese...

2018.07.20
„Maxima“ Lenkijoje sujungia dvi įmones 6

„Maxima grupė“ į prekybos tinklą „Stokrotka“, kurį valdo nuo šių metų pavasario, integruos 2012 m. įsigytą...

Biržoje – rezultatų iššaukti „Olainfarm“ akcijų viražai Premium

Pasyviose Baltijos biržose ketvirtadienį aktyviausiai prekiauta pardavimų statistiką paskelbusios Latvijos...

Rinkos
2018.07.19
Bankams ruošiamas naujas finansavimosi būdas

Lietuvos komerciniai bankai galbūt jau kitąmet galės turėti visiškai naują finansavimo šaltinį.

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ nori išpirkti kaltę: pasiruošęs aukoti 230 mln. USD 12

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, įsivėlęs į bene didžiausią nuo banko įkūrimo 1871 m. skandalą, savo...

Rinkos
2018.07.19
Lietuva su kitomis šalimis bando išjudinti užmarinuotą ES projektą

Lietuva kartu su 7-iomis ES šalimis bando išjudinti jau ne vienerius metus įšaldytą europinį projektą –...

Rinkos
2018.07.19
Pajamoms iš NT ir akcijų didesnis pajamų mokesčio tarifas bus taikomas nuo 150.000 Eur Premium 8

Pajamos, kurios nepriskiriamos darbo užmokesčiui, individualios veiklos pajamoms ar dividendams, nuo kitų...

Finansai
2018.07.19
„Savy“ žmonės žengia į neišžvalgytą kriptovaliutomis įkeistų paskolų rinką Premium 8

Lietuvių kuriama finansinių paslaugų kompanija „Hodl Finance“ imasi teikti paskolas, įkeistas...

Rinkos
2018.07.19
Lietuvos tapsmas besivystančia šalimi – sunkiai pasiekiama svajonė Premium 11

Lietuva pagal savo kapitalo rinką vis dar rikiuojasi šalia tokių šalių kaip Nigerija ar Bangladešas, nors...

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ akcijoms seniai nebuvo taip blogai 8

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“, įsipainiojusio į galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandalą,...

Rinkos
2018.07.18
Per „Revolut“ galimai plauti pinigai 7

Lietuviškos bankinės licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“ informavo britų...

Rinkos
2018.07.18
Brangsta akcijos ir bitkoinas 8

Daugelis akcijų Baltijos biržose trečiadienį pigo, užtat Europos biržose nuotaikos buvo neblogos kiek aprimus...

Rinkos
2018.07.18
JAV bankai prisuka pinigų kranelius komerciniam NT finansuoti 7

JAV bankai atsargiau vertina komercinio nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, todėl mažina išduodamų paskolų...

Statyba ir NT
2018.07.18
„Ecoservice“ įgijo „Marijampolės švaros“ kontrolę

Atliekų tvarkymo bendrovė „Ecoservice“ įsigijo 66,31% komunalinių paslaugų, antrinių žaliavų bei aplinkos...

Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 5

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau