Komunikavimo pamokos krizių akivaizdoje

Į klausimą, kas yra gera rizikos komunikacija, nėra lengvo atsakymo, nėra universalių taisyklių, nes komunikavimas apie visuomenei iškilusias grėsmes priklauso nuo jų pobūdžio, nuo norimo auditorijos atsako, t.y. kokius veiksmus norima paskatinti ir dar nuo daugelio kitų aspektų, sako Audronė Telešienė, KTU Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovė.

„Šiandieninė pasaulinė pandemija, kai imamasi tokių plačių ir visuotinų priemonių, kai praktiškai penktadalis pasaulio yra karantine, nutinka pirmą kartą. Nesumenkinu anksčiau vykusių pasaulinių pandemijų, bet šiandienos komunikacinis ir kultūrinis laukas yra smarkiai kitoks“, – pažymi A. Telešienė.

Ji pažymi, kad vien tik dažno publikavimo ir informavimo apie krizę neužtenka, reikia aiškiai įvardinti konkrečius veiksmus, kurių turėtų imtis skaitytojai/žiūrovai/klausytojai.

„Svarbu komunikuoti duomenis, ekspertų nuomones, diskusijas, stengiantis rasti kuo skirtingesnių perspektyvų. Šiandien komunikacinių pranešimų apie COVID-19 dažnis Lietuvos žiniasklaidoje yra labai aukštas. Praktiškai yra pasiektas dėmesio nuovargio momentas. Nors reguliarų ir dažną komunikavimą palaikyti būtina, reiktų naujienų srautą paįvairinti kitų temų pranešimais, kad dėmesio nuovargis nepavirstų abejingumu“, – išplatintame pranešime pažymi A. Telešienė.

Pasak jos, dabar Lietuvos žiniasklaidoje stebime medikų, visuomenės sveikatos specialistų, ekonomistų, politikų, psichologų, edukologų vertinimus.

„Tai nėra platus ratas. Svarbu įtraukti ir kitų „veikimo ekspertų“, pavyzdžiui parduotuvių darbuotojų, policininkų, muitininkų, socialinių darbuotojų ir kt. Prasmingai diskusijas praturtintų sociologų, filosofų, duomenų analitikų, technologijų vystytojų, politologų ir kt. analitiniai straipsniai“, – įsitikinusi A. Telešienė.

Ji priduria, kad nei klimato kaita, nei COVID-19 pandemija nėra paprastos „vieno veido“ grėsmės.

„Kaip klimato kaita susijusi ir su socialiniu teisingumu, su migracijos augimu, socialiniais neramumais ir kitomis problemomis. Lygiai taip pat COVID-19 yra ne tik epidemiologinė problema, bet ir ekonominė problema, socialinė, kultūrinė, politinė problema“, – pažymi A. Telešienė.

Šiandieninė pandemija kelia iššūkius žmogaus teisių srityje, demokratijai, skirtingai paveikia silpniausias visuomenės grupes, apnuogina sveikatos sistemos silpnybes, išryškina skaitmeninę atskirtį.

„Tad reikėtų daugiau diskusijos apie COVID-19 kaip įvairių kitų problemų daugiklį. Galiausiai, komunikuojant riziką svarbu diskutuoti apie skirtingus scenarijus. Jie leidžia suprasti, kas bus jei visuomenė (ar valdžios atstovai, medikai, kt.) imsis veiksmų, ir kas bus jei nesiims veiksmų. Tuo pačiu, būtina komunikuoti apie ilgalaikius sprendimus bei tai, kaip ruošiamės atsistatyti po krizės“, – kalba A. Telešienė.

Dar didesnio greičio

Lineta Ramonienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Fastforward“ mokymų programų verslui ir lyderiams vadovė, antrina, kad šiuo metu neapibrėžtumą jaučia visi.

„Vieni jį priima kaip iššūkį ir juda į priekį dar didesniu greičiu. Kiti laukia, stebi aplinką ir ruošiasi sprendimus priimti ateityje – kuomet situacija taps aiškesnė. Tačiau krizės metu reikia elgtis priešingai ir užuot užsidarius stengtis visais būdais stiprinti ryšį su klientais, tiekėjais ir bendruomene“, – pataria L. Ramonienė.

ISM lektorė pažymi, kad dera kalbėti apie tai, kaip laikosi jūsų verslas, kokiais būdais ketinate teikti paslaugas klientams, kokie pagrindiniai pokyčiai jūsų veikloje, koks planas, kaip jaučiasi jūsų darbuotojai, kaip jūs įsipareigojate savo klientams, partneriams, tiekėjams, darbuotojams ir t.t.

Dvylika rekomendacijų

Reaguodama į neeilinę situaciją, komunikacijos specialistus visame pasaulyje vienijanti organizacija „Global Alliance for Public Relations and Communication Management“ parengė ir išplatino 12 atsakingos komunikacijos pandemijos akivaizdoje rekomendacijų.

„Koronavirusas nepaiso sienų, jis nesirenka aukų pagal tautybę ar tikėjimą – privalome dirbti išvien, kad padėtume mūsų pasaulio piliečiams ir apsaugotume juos. Tūkstančiai komunikacijos specialistų jau veikia kovos su pandemija priešakinėse linijose – turime padidinti savo pastangas ir kaip pavieniai profesionalai, ir kaip bendruomenės“, – sako minėtos institucijos prezidentas Justin Green.

Organizacija primena vyriausybėms, įmonėms, organizacijoms ir asmenims, kad tai, kaip mes pasirenkame valdyti komunikaciją, tiesiogiai veikia visuomenės nuomonės formavimą, pastangas įveikti šią pasaulinę krizę ir tuo pat metu – pasirengimą geresniam rytojui.

„Lietuvos komunikacijos asociacijos LTKA apklausos duomenys taip pat rodo, kad didžiosios dalies specialistų darbo krūvis per pastarąsias savaites stipriai išaugo. Tai rodo, kad organizacijos suvokia savalaikės, tikslios ir kokybiškos komunikacijos svarbą siekiant išsaugoti ir motyvuoti darbuotojus, palaikyti ryšius su savo klientais, partneriais, stiprinti pasitikėjimą, galiausiai – rasti būdų, kaip padėti visuomenei ir labiausiai pažeidžiamoms jos grupėms“, – teigia Donatas Kuras, Lietuvos komunikacijos asociacijos Tarybos narys.

[infogram id="70ee00e2-5680-4c22-91e7-3bd0ac535da5" prefix="9Xq" format="interactive" title="komunikacija"]