V. Vasiliauskas – naujas nuomonių reitingo lyderis

Kaip rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenys, V. Vasiliauskas pirmąjį šių metų pusmetį kone dukart padidino savo citatų skaičių palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir palypėjo tope trimis pozicijomis aukštyn (625 pasisakymai).

Antroje sąrašo vietoje minimu periodu – su daugiau kaip 300 citatų esanti Berta Čaikauskaitė, palypėjusi į šią poziciją per 6 laiptelius aukštyn.

„Vasarą B. Čaikauskaitė pasitraukė iš „Iki“ komandos, laikas parodys, kaip seksis šiam prekybos tinklui išlaikyti savo atstovės turėtą mažmeninės prekybos komentatorės–flagmanės poziciją. Tai aukščiausias šiemet šuolis dvidešimtuke ir bene geriausias prekybos tinklų rezultatas per stebėjimo istoriją“, – nuomonių lyderių tyrimą komentuoja „Kantar“ Lietuvoje komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.

Šiemet dvidešimtuką papildė ir dar vieno prekybos tinklo, „Rimi“, atstovė – Giedrė Buivydienė. Tuo tarpu bendrą pasisakymų kiekį mažmena didino nežymiai, 1%, pagal pasisakymų kiekį tarp keturių sektorių užimdama trečdalį rinkos.

Į ketvirtą TOP10 vietą šį kartą pateko ir dar vienas naujas veidas – I. Ruginienė, pernai išrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.

„Aukštą poziciją V. Vasiliauskui lėmė daugiausia krizinė komunikacija – aktyvūs komentarai apie Seime vykdytą krizės tyrimą ir pinigų plovimo per bankus tyrimus. Tuo tarpu profesinių sąjungų atstovę į TOP penketuką iškėlė pasisakymai apie viešojo sektoriaus atlyginimus, MMA didinimus ir svarstymus darbo skelbimuose rodyti atlygį. Dar niekada profesinių sąjungų atstovas nebuvo taip aukštai mūsų nuomonių lyderių tope – jos pirmtakas pernai su kone 2,5 karto mažesniu citatų skaičiumi buvo TOP10 apačioje“, – lygina L. Spėčius.

Didžiausios rokiruotės – antroje dvidešimtuko pusėje

Be I. Ruginienės, TOP10 atsirado dar keli nauji vardai, kurių nebuvo pernai tuo pačiu metu, vienas jų – „Investuok Lietuvoje“ atstovas Mantas Katinas.

Dvidešimtuke įsitvirtino jau pernai antrąjį pusmetį matyti Mantas Zalatorius (LBA) ir Kristina Meidė („Maxima“). Šarūnas Ruzgys, kaip Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos atstovas, pateko į TOP20 dėl gausių komentarų apie šiemet vykusią pensijų reformą. Į TOP10 vėl pateko ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

„Nemažai erdvės dvidešimtuke besitraukdami iš verslo komentatorių arenos padarė ryškūs nuomonės lyderiai: Gitanas Nausėda, tapęs prezidentu, ir buvęs Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, palikęs institutą ir išvykęs vadovauti JAV organizacijai „Foundation for Economic Education“. Gera vieta tuščia nebūna ir atsilaisvinusias ekspertų nišas užpildė kiti komentatoriai, nors bendras topo citatų skaičius sumenko daugiau kaip dešimtadaliu“, – išplatintame pranešime cituojamas L. Spėčius.

Ž. Šilėnas, vienas aktyviausių komentatorių, palikęs LLRI pavasarį, vis dar patenka į pusmečio aktyviausiųjų topą ir kol kas sąraše nesimato prilygstančio LLRI įpėdinio.

Pasak L. Spėčiaus, potencialo ja tapti turi rugsėjį prie LLRI prisijungusi Indrė Genytė–Pikčienė, pernai buvusi nuomonių lyderių tope kaip „Luminor“ ekspertė.

Kita ekonomistė verslo komentatorių tope – Rūta Vainienė, būdama nepriklausoma ekonomiste užėmė 7 vietąją pernai, o šiemet tapusi LPĮA atstove, užima 12 vietą, panašią į pernai turėtą jos pirmtako Lauryno Vilimo.

Bankai lieka aktyviausi

Bendras verslo nuomonės lyderių skaičius pirmą pusmetį padidėjo beveik 6%, ypač bankininkystės, telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos sektoriuose (apie 15%).

Net ir sumažinę pasisakymų kiekį 12%, bankai toliau išlieka aktyviausiai komunikuojančiu sektoriumi ir pagal pasisakymų kiekį, ir pagal atstovų skaičių.

Pirmajame nuomonės lyderių dešimtuke yra keturi bankų atstovai: ilgametis lyderis Nerijus Mačiulis („Swedbank“), Tadas Povilauskas (SEB), Žygimantas Mauricas („Luminor“) ir M. Zalatorius (Lietuvos bankų asociacija).

„Palyginti su pernai, matome toliau mažėjančią kalbėtojų koncentraciją – panašu, kad komunikacijos stengiamasi nesutelkti vieno kalbėtojo rankose, taip pernelyg nesutapatinant vieno kalbėtojo su įmonės ar organizacijos komunikacija“, – sako „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.

Tope nebeliko ir pernai vienintelio patekusio draudikų atstovo, tekomunikacijų sektorius šį pusmetį taip pat komunikavo vangiau nei pernai (13% mažiau pasisakymų).

„Draudimo sektorius yra ir tarp labiausiai šį pusmetį mažinusių citatų skaičių – jų sumažėjo 39%, penktadaliu sumažėjo ir jų atstovų. Į aktyviausių bendrovių dešimtuką jie dar patenka, bet nukrito keliomis pozicijomis žemyn. Tuo tarpu telekomunikacijų sektoriaus artimiausiam atstovui iki topo reikia kone dvigubai intensyvesnės komunikacijos“, – skaičiuoja L. Spėčius.

[infogram id="f4627c95-e8ab-4db7-9dcc-9198a493f2fc" prefix="7nK" format="interactive" title="rinkodara_lyderiai_nuomones"]

Daugiausia kontaktų

Vertinant nuomonės lyderių TOP20 pagal pasiektą auditoriją – pirmoje sąrašo vietoje esantis V. Vasiliauskas pirmauja ir čia, pasiekęs 43 mln. kontaktų, antra B. Čaikauskaitė – 35,5 mln., trečioje vietoje esanti I. Ruginienė – 27 mln. kontaktų.

„Kiekvienas kalbėtojas esantis dešimtuke turi ne mažiau kaip apie 12 mln. kontaktų, o antrajame dešimtuke – apie 10 mln. kontaktų, tad statistiškai kiekvienas gyventojas per pusmetį išgirsta bent keturis pasisakymus komentatoriaus, esančio šiame tope“, – verslo nuomonės lyderių tyrimą reziumuoja „Kantar“ ekspertas.

Socialiniuose tinkluose lyderių trejetukas kitoks

Kai kurie iš topo komunikatorių aktyviai reiškiasi ir socialiniuose tinkluose, tačiau čia TOP3 yra kitoks nei žiniasklaidoje. „Kantar“ suskaičiavus pasisakymus, kurie siejasi su ekonominiais ar socialiniais klausimais, „Facebook“ lyderiauja Ž. Mauricas („Luminor“), Robertas Dargis (LPK) ir I. Ruginienė (LPSK).

Nuomonių lyderių tyrimą „Kantar“ atlieka kasmet, norėdama įvertinti verslo sektoriaus komunikaciją. Analizuojami yra bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos bankui, verslo organizacijoms ar akademiniam sluoksniui.

Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuota buvo 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2019 metų pirmą pusmetį.