Nedažną, bet lyderiams reikalingą savybę ugdyti lengva

Publikuota: 2018-01-21
Vidutinis klausytojas įsimena 25–50% išgirstos informacijos. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Vidutinis klausytojas įsimena 25–50% išgirstos informacijos. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Aktyvus klausymasis yra nepelnytai nuvertinamas įgūdis, nors tokia savybė versle ne tik stiprina pasitikėjimą, bet ir leidžia gauti daugiau informacijos, sužinoti detalių, kurių pašnekovas nesirengė pasakyti.

Entrepreneur.com duomenimis, per minutę išgirstama 500–1.000 žodžių, o pasakoma 125–175, tad lengva imti nuobodžiauti, neišlaikyti dėmesio ir neišgirsti visko, ką sako pašnekovas.

Vidutinis klausytojas dažniausiai yra paskendęs savo mintyse ir, kol klausosi pašnekovo, iš tiesų laukia savo eilės kalbėti, todėl galvoja, ką pats pasakys.

Įsidėmėti

Siekiant išlaikyti dėmesį, patariama palaikyti natūralų akių kontaktą, reaguoti veido išraiška. Svarbu susilaikyti nuo atsakymo, prieštaravimo, kol pašnekovas baigs kalbėti. Taip pat derėtų vengti žvalgytis į detales, kurios gali blaškyti dėmesį – kompiuterio ar telefono ekraną. Pašnekovas, pajutęs, kad klausytojas susikoncentruoja į jo žodžius, yra skatinamas tęsti mintį, todėl ją išplečia, pateikia naujų detalių.

Aktyvus klausymasis taip pat reiškia siekį įsiminti tai, ką pašnekovas nori perduoti. Tačiau Entrepreneur.com pateikiamų apklausų duomenimis, žmonės linkę įsiminti maždaug 25–50% išgirstos informacijos. Vadinasi, dėmesio neretai skiriama mažiau kaip pusei pokalbio.

Kad būtų lengviau užfiksuoti tai, ką sako pašnekovas, užuot mintyse formulavus savo atsakymus ar teiginius, kuriuos vėliau planuojama išsakyti, reikėtų paraginti pašnekovą tęsti: „Suprantu“, „Klausau“, „Įdomu“. Panašios frazės ne tik parodo pašnekovui, kad jo klausomasi, tačiau leidžia išgirsti daugiau jo minčių, tų, kurių iš anksto pasakyti jis nesirengė.

Perfrazuoti

Prieš pradedant kalbėti pačiam, patariama palaukti, kol pašnekovas baigs mintį. Įsitikinti, kad galima formuluoti atsakymą, leidžia akimirkos pauzė. Svarbu nepertraukti to, kuris kalba, tačiau nereiškia, kad iki jis baigs kalbėti negalima reaguoti veido išraiška, kūno kalba ar rankų gestais.

Aktyvų klausymąsi ir dėmesį pašnekovui galima išreikšti apibendrinant pagrindinę jo pranešimo mintį ar užduodant atvirų klausimų. Pastarieji leidžia kalbėtojui pateikti daugiau situacijos detalių, o klausytojui – parodyti, kad jis iš tiesų klausėsi. Užuot klausus „Ar ilgai tai tęsiasi?“, verčiau paklausti „Kaip ilgai tai vyksta?“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Interneto platybėse: ir nepagražintos nuomonės, ir atsiliepimai už dovaną Premium

Gyvename atakuojami ne tik netikrų naujienų – neretai tenka pasukti galvą ir skaitant atsiliepimą interneto...

Rinkodara
2018.09.21
Kodėl komunikacija kelia stresą ir negarantuoja rezultato

Klasikinėje vadybos struktūroje yra dviejų tipų funkcijos: saugančios pinigus ir uždirbančios pinigus, kitaip...

Rinkodara
2018.09.09
Apie „Tele2“ ir kitas komunikacijos krizes: ką daryti, kad tai virstų pergale 11

Nuo krizės nėra apsaugotas nė vienas verslo sektorius ir įmonė. Tačiau tam pasiruošti galima, o pasirinkus...

Rinkodara
2018.09.05
„Balticbest“ paskelbta geriausia kūrybinė Lietuvos agentūra 1

Geriausios Baltijos šalių reklamos agentūros titulas „Balticbest“ festivalyje šiemet teko Latvijos bendrovei...

Rinkodara
2018.09.03
Lietuvos bankų asociacija turi naują komunikacijos vadovę

Nuo šiandien Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadove tapo Valerija Lebedeva, pastaruosius...

Rinkodara
2018.09.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau