„Vienos kėdės istorija“: neįgyvendinti lūkesčiai ir neplanuota pabaiga

„Vienos kėdės istorijos“ kampaniją paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“, besirūpinantis vaikais, sergančiais onkologinėmis ligomis, įgyvendina Rumunijos pavyzdžiu, koncepciją „pasiskolinęs“ iš 2017 m. „Kanų liūtuose“ triumfavusios socialinės kampanijos „Take a seat for children suffering from cancer“ (liet.: prisėsk dėl vaiko, sergančio vėžiu).

Į įkurtą imitacinę ligoninės palatą sostinės Katedros aikštėje, žmonės bent valandai yra kviečiami prisėsti ant kėdės bei prisidėti finansiškai prie fondo inicijuojamų „Šeimos namų“, kuriuose galėtų gyventi sergančiųjų artimieji, statybų.

Ši kampanija Rumunijos organizacijai „MagiCAMP“ pelnė ne tik „Kanų liūtą“ – vietoj planų įkurti vienus namus vėžiu sergančių žmonių artimiesiems, buvo surinkta pinigų net dvejiems vos kiek daugiau nei per mėnesį laiko. Projektas Rumunijoje vis dar tęsiasi, iš viso iki šiol projekto rengėjai surinko jau daugiau nei 3 mln. Eur lėšų, yra pastatyti trys namai sergančiųjų artimiesiems, įgyvendinti kiti paramos projektai.

Lūkesčiai buvo didesni

Eglė Mėlinauskienė, „Mamų unijos“ prezidentė, džiaugiasi, kad rumunai mielai sutiko padovanoti kampanijos idėją Lietuvai, gelbėjo savo konsultacijomis, tačiau pabrėžia, kad sekasi gerokai kukliau – lūkesčiai lietuviškajai kampanijai projekto pradžioje buvo gerokai didesni.

Kaip skaičiuoja projekto organizatoriai, iki šiol trumpuoju numeriu 1344 yra gautos 5.462 SMS žinutės, suaukota per 190.100 Eur (iš jų apie 80.000 Eur paaukojo vienas fizinis asmuo), ant kėdės išsėdėtas valandų skaičius viršija 780.

„Neturiu atsakymo, kodėl kampanija Lietuvoje įsivažiuoja sąlyginai vangiai. Atrodo, netrūko nei komunikacijos, nei žinomų žmonių indėlio, įsitraukimo. Kad nenutrūktų ant kėdės sėdinčių žmonių srautas imitacinėje palatoje, esu ir pati ne vieną valandą čia praleidusi, tą daro ir fondo darbuotojai. Matau, kaip žmonės kartais net lanku aplenkia namelį, kiti paskaito, bet abejingai nueina. Kodėl? Atsakymo neturiu, gal tai baimė susitikti su savimi, nors tarsi atvirkščiai, pasėdėję vienumoje, labiau turėtume vertinti tai, ką turime gyvenime“, – svarsto E. Mėlinauskienė, pridurdama, kad ši akcija jai palieka pernelyg daug neatsakytų klausimų.

nuotrauka::1

Situaciją fondui apkartino ir Vilniaus savivaldybės sprendimas, kad projektas turi baigtis lapkričio 16 d.

„Priežastis – keli lapkritį sostinės Katedros aikštėje vyksiantys renginiai. Taip, projekto pradžioje ir mes tikėjomės, kad projektą įgyvendinsime greičiau – lėšas „Šeimos namų“ statybai surinksime per mėnesį ar du, tačiau taip neatsitiko ir labai norėtume projektą pratęsti, kol pasieksime savo tikslus, juolab, kad artėja Kalėdinis periodas, pamažu pastarosiomis savaitėmis įsijungė ir verslai, kai kurie jų vietoj būsimų Kalėdinių dovanų pasirinko paaukoti projektui. Vylėmės, kad sulauksime dar vienos bangos, tačiau šiandien atsidūrėme kryžkelėje. Dar bandome kalbėti su savivaldybe ir viliamės pratęsti projektą“, – pažymi E. Mėlinauskienė.

Niuksas telekomunikacijų įmonėms

Skaičiuojama, kad „Šeimos namų“ statyboms, kurie jau dygsta šalia Santariškių vaikų ligoninės reikia apie 500.000 Eur.

„Labai tikėjomės, kad visos, vienaip ar kitaip dalyvavusios įmonės, tame tarpe ir telekomunikacijos įmonės prisidės paslaugomis ar suteiks lengvatas. Deja, telekomunikacijos bendrovės nuo SMS žinučių atsiriekia nemenką gabalą – net 25% (palyginimui, Rumunijoje ši dalis tesiekė 7%), arba šiandieniniais skaičiais iš žmonių suaukotų lėšų jos uždirbo per 7.000 Eur. Mes už tokią sumą būtume galėję įrengti vieną gyvenamąjį ir vonios kambarį. Tai tikrai demotyvuoja“, – apgailestauja E. Mėlinauskienė.

Pasak jos, situacija keista: daugelis idėją giria, projektą sveikina, tačiau nei prisėsti ant kėdės, nei aukoti nelabai veržiasi.

„Tuo tarpu mums svarbus kiekvienas indėlis: ar paaukotas euras, ar skirtas laikas, ar gamintojų dovanojama įranga, ar kt. sprendimai“, – pabrėžia E. Mėlinauskienė.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/186?placement=

Viktorija Urbonavičiūtė, diplomatė, dirbanti Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, savo idėjomis irgi prisidėjusi prie šios iniciatyvos atsiradimo mūsų šalyje, taip pat neranda atsakymo, kodėl šis projektas nepalietė Lietuvos žmonių širdžių.

„Atrodė, kad ši idėja tikrai „nuraus stogą visiems“, ir informacijos, ypač apie startą netrūko, ir pirmoji šalies ponia prisidėjo prie iniciatyvos. Turbūt pasitvirtina taisyklė, kad net geriausias produktas suveikęs aplinkoje „x“, nebūtinai bus sėkmingas aplinkoje „y“. Turėjau pati tokią patirtį, kai kampanija socialinėje erdvėje apie „Erasmus+“ programą buvo itin sėkminga Azerbaidžane ir visiškas fiasko Baltarusijoje“, – prisimena V. Urbonavičiūtė, pridurdama, kad viliasi, kad „Šeimos namų“ statybų projektas vis tik bus baigtas sėkmingai.