Ar už neutralaus „Google“ algoritmo slepiasi politinis šališkumas?

Publikuota: 2019-07-27
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
skaitmeninės rinkodaros agentūros ,,CET” vadovas

Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje kiekvieną dieną „Google“ paieškos sistema naudojasi kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu. Mes visi taip įpratę kasdien naršyti „Google“, jog niekada net nesusimąstome apie informaciją, kuri pateikiama rezultatų puslapyje ir apie tai, kad joje gali būti užslėptas tam tikras politinis šališkumas. 

Šią problemą pirmasis iškėlė ne kas kitas, o pats Donaldas Trumpas. Turbūt daugelis pamena, kaip 2018 m. rugpjūčio mėn. JAV prezidentas apkaltino „Google“ milžinę, jog ši veikia subjektyviai bei netiesiogiai remia opozicijos, JAV demokratų partijos, idėjas ir reputaciją. JAV prezidentas teigė, kad į paiešką įvedus raktažodį „Trump news“, jų paieškos sistema rodo tik „fake news“, tuo pačiu metu slėpdama straipsnius, publikuotus pasitikėjimą pelniusių, konservatyvių žiniasklaidos portalų. Ši minėta įžvalga sukėlė tikrą ginčų virtinę, kadangi šis klausimas nebuvo iki šiol gausiai eskaluojamas. Dėl to netrukus keletas didžiųjų naujienų portalų, įskaitant „Guardian“, iškėlė klausimą, ar D. Trumpas elgiasi teisingai, mesdamas tokį rimtą kaltinimą „Google” korporacijai.

Dėl šios priežasties „Google“ generaliniam direktoriui Sundar Pichai teko stoti prieš JAV Kongresą, kad apgintų bendrovės interesus. Jis paaiškino, kad paieškos sistema priklauso nuo algoritmų, kurie ir nustato, kas bus parodyta paieškos rezultatuose – tai priklauso ir nuo aktualumo, populiarumo ir tendencijų, remiantis objektyviomis gairėmis. 

Kita vertus, ne visi buvo įtikinti šiuo argumentu.

Pirmiausia, daugelis žvelgia skeptiškai į „Google” dėl vienos paprastos priežasties.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena didelė technologijų įmonė, tarp jų ir socialinės platformos, vykdo tam tikro masto turinio cenzūrą. Kadangi socialiniai tinklai – privatus verslas, juose gali būti taikomos savitos cenzūravimo taisyklės: gali būti išimamas turinys, blokuojami asmenys ir grupės. Viešoje erdvėje kyla diskusijos, jog cenzūravimas nėra palankus dešiniųjų pažiūrų vartotojams. Pavyzdžiui, pastebėta, kad „Facebook” trina liberalios ideologijos neatitinkančias žinutes ir grupes. Patys BigTech atstovai tvirtina, kad socialiniai tinklai turi didžiulės įtakos formuojant jaunų žmonių nuomonę, socialines normas, tam tikrą požiūrį į save ir savo kūną, ir tuo grindžia cenzūros taikymą. Jei turinys necenzūruojamas, kyla grėsmė susidurti su žalinga informacija, kurią jauni žmonės priima itin jautriai.

Vėlgi, šie argumentai gali ne visiems pasirodyti įtikinamai. Keli tyrimai įrodo, kad „Google” iš tikrųjų yra linkusi pateikti vartotojams liberaliai ideologijai priimtinus paieškos rezultatus. Net tas pats pavyzdys apie JAV prezidento rinkimus iš dalies patvirtina D. Trumpo teiginius: „The American Institute for Behavioral Research” (AIBRT) išbandė šimtus skirtingų paieškos užklausų, susijusių su rinkimais, naudojant „Yahoo“ ir „Bing“ paieškos sistemas kaip kontrolinius kintamuosius. Kiekviena paieška taip pat buvo atlikta per tarpinius serverius, pvz., „Tor“ tinklą, kad „Google“ būtų labai sunku nustatyti tyrėjus ir tokiu būdu pritaikyti jiems paieškos rezultatus. Kaip ir tikėtasi, šis bandymas atskleidė didelį kontrastą tarp negatyvių paieškos rezultatų apie abu kandidatus – H. Clinton jų teko kur kas mažiau, o rezultatai „Yahoo“ ir „Bing“ taip pat skyrėsi. Ir tai nebuvo tas atvejis, kai žmonės tiesiog neieškojo šių terminų „Google“ – neigiami „Hillary” raktažodžiai buvo tarp paieškos terminų tendencijų. Įdomu ir tai, jog „Wikileaks” paviešino informaciją, jog „Alphabet”, motininė „Google” įmonė, generalinis direktorius Eric Schmidt ne tik palaikė H. Clinton, bet ir prisidėjo prie jos rinkiminės kampanijos.

Tiesą sakant, niekas negali įrodyti, jog „Google” specialiai diskriminuoja tam tikras politines ideologijas arba siekia nulemti rinkimų eigą. Iš principo – manipuliavimas žmonėmis, naudojant paieškos rezultatus ir paieškos reitingus, nėra nelegalu – tai ekonomiškai naudinga ir gan suprantama, kad bendrovė naudojasi savo ištekliais bei turimomis teisinėmis priemonėmis remia savo pageidaujamus kandidatus. Tai privatus verslas su sava tvarka, ir „Google” nėra visiems privaloma paieškos sistema – „Google” yra kiekvieno pasirinkimas. Tačiau ar tai moralu, etiška – visai kitos prigimties klausimas, vertas atskiros diskusijos.

Kita vertus, ne visi nusiteikę prieš „Google” priešiškai ir sutinka su Sundar Pichai išsakytu argumentu, kad „Google” algoritmai veikia visai ne taip, kaip įsivaizduoja D. Trump. Buvo pamiršta, kad „Google” – tai paieškos sistema, kurioje itin svarų vaidmenį atlieka SEO (angl. Search Engine Optimization). SEO – tai visų „Google“ organinių paieškų rezultatų puslapio pozicijų generuotojas. Niekas nesukuria matomos ar aukščiausios pozicijos „Google“, jeigu nesugeba sėkmingai įgyvendinti reitingo nustatymui reikalingų veiksnių. Taigi, ignoruojant SEO santykį su politinėmis ideologijomis, daugių daugiausiai galima nustatyti tik koreliaciją, o ne priežastinį ryšį. Kodėl įvedus tam tikrą paieškos užklausą gaunami skirtingi rezultatai, priklauso nuo svetainės turinio kokybės, išpildymo, techninio tvarkingumo, kokybiškų nuorodų tinklo ir t. t. – egzistuoja net apie 200 reitingavimo faktorių, kurie priklauso nuo pačios svetainės įdirbio.

Tad panašu, kad šiame ginče laimėtojų nėra, o kaip yra iš tikrųjų, parodys laikas. Nors „Google“ siekia portretizuoti ir pateikti save kaip sąžiningą ir subalansuotą paieškos sistemą, vartotojai turėtų įsisamoninti, kad reitingavimo algoritmai šiuo metu neįtraukia politinio šališkumo vertinimo. „Google” nebando (o galbūt ir nesiekia) pateikti keleto skirtingų požiūrių į prieštaringus politinius klausimus, o jo dabartinės formos algoritmas nepateikia rezultatų, vienodai atspindinčių visą ideologinį spektrą. Ar tai reiškia, kad reikia nepasitikėti „Google”? Jokiu būdu ne, tačiau patartina nepamiršti, kad šiandieniniame pasaulyje objektyvumą rasti sudėtinga ir reikėtų stengtis visose situacijose vadovautis kritiniu mąstymu.

Nuomonės autorius — Kšištofas Leščevskij, skaitmeninės rinkodaros agentūros ,,CET.LT” vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Medaliai atkreipia partnerių dėmesį Premium

Smulkieji, kuriantys savo prekių ženklus tiek vidaus, tiek eksporto rinkoms, susiduria su žinomesnių ir...

Gazelė
05:45
Socialinių tinklų galia įmonės vadovo rankose: kaip „like“ virsta pardavimais

Elonas Muskas, Ilja Laursas, Jevgenijus Černekas, Grantas Cardone‘as – ką bendro turi šie verslininkai? Taip,...

Rinkodara
2019.11.17
Socialiniai tinklai: 2020 m. pirmuoju smuiku gros „LinkedIn“ ir „TikTok“ Premium 3

Socialiniai tinklai yra neatsiejama daugelio mūsų kasdienybės dalis. Skaičiuojama, kad jais naudojasi daugiau...

Rinkodara
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
„John Lewis“ laukiamiausioje kalėdinėje reklamoje vėl žaidžia sentimentais

Kalėdų pradžią skelbia šiandien skelbia britų prekybininkės „John Lewis“ šventinė reklama, pasakojanti...

Rinkodara
2019.11.14
Jauni verslininkai, nepaisydami kritikos, vegetuojantį prekės ženklą pavertė sėkmingu Premium

„Cosmoway“, pernai persikėlusi į gerokai didesnes patalpas ir padidinusi gamybos pajėgumus, žengė dar vieną...

Gazelė
2019.11.14
„Nestle Baltics“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Tarptautinės maisto korporacijos „Nestle“ valdoma prekybos bendrovė UAB „Nestle Baltics“ ryšių su visuomene...

Rinkodara
2019.11.13
„Komunikacijos amatininkai“ keičia pavadinimą

Skaitmeninės komunikacijos agentūra „Komunikacijos amatininkai“ keičia pavadinimą ir nuo šio vadinsis...

Rinkodara
2019.11.13
Žalia šviesa „Telia“ pirkiniui – „Bonnier Broadcasting“

Europos Komisija patvirtino telekomunikacijų grupės „Telia Company“ sandorį, kuriuo ji iš Švedijos...

Rinkodara
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Registruoja A. Unikausko vardo kliniką, bet planų neatskleidžia 1

Valstybiniame patentų biure UAB „Viva Idea“ registruoja žodinį prekės ženklą „Daktaro Unikausko klinika.

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausią reklamos šuolį demonstruoja „Švyturys-Utenos alus“

Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m., tarp reklamos užsakovų labiausiai...

Rinkodara
2019.11.12
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Keičiasi SBA rinkodaros ir verslo vystymo vadovai 1

SBA grupei, plečiant veiklą ir tęsiant plėtrą užsienio rinkose, vyksta pokyčiai grupės vadovybėje: verslo...

Rinkodara
2019.11.11
Slaptieji pirkėjai daugiausiai simpatijų skyrė „Senukams“ 2

Slaptų pirkėjų tyrimas rodo, kad geriausiai klientus vadinamajame DIY (ang. do it yourself) segmente...

Prekyba
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Vienas iš darbų „NAPA Baltic 2019“ diskvalifikuojamas

Komisijos sprendimu vienas iš Estijos dizaino darbų, laimėjusių sidabrą „NAPA Baltic 2019“ apdovanojimuose,...

Rinkodara
2019.11.08
Kampanija „Lietuvos DNR“ pelnė tarptautinį apdovanojimą

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės inicijuota komunikacinė kampanija „Lietuvos DNR“...

Rinkodara
2019.11.08
„NAPA Baltic 2019“ – daugiausia laimėjimų Lietuvos dizaineriams

Kasmetiniuose Baltijos ir Šiaurės šalių pakuotės dizaino renginyje „NAPA Baltic 2019“ išrinkti geriausi...

Rinkodara
2019.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau