Ar už neutralaus „Google“ algoritmo slepiasi politinis šališkumas?

Publikuota: 2019-07-27
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
skaitmeninės rinkodaros agentūros ,,CET” vadovas

Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje kiekvieną dieną „Google“ paieškos sistema naudojasi kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu. Mes visi taip įpratę kasdien naršyti „Google“, jog niekada net nesusimąstome apie informaciją, kuri pateikiama rezultatų puslapyje ir apie tai, kad joje gali būti užslėptas tam tikras politinis šališkumas. 

Šią problemą pirmasis iškėlė ne kas kitas, o pats Donaldas Trumpas. Turbūt daugelis pamena, kaip 2018 m. rugpjūčio mėn. JAV prezidentas apkaltino „Google“ milžinę, jog ši veikia subjektyviai bei netiesiogiai remia opozicijos, JAV demokratų partijos, idėjas ir reputaciją. JAV prezidentas teigė, kad į paiešką įvedus raktažodį „Trump news“, jų paieškos sistema rodo tik „fake news“, tuo pačiu metu slėpdama straipsnius, publikuotus pasitikėjimą pelniusių, konservatyvių žiniasklaidos portalų. Ši minėta įžvalga sukėlė tikrą ginčų virtinę, kadangi šis klausimas nebuvo iki šiol gausiai eskaluojamas. Dėl to netrukus keletas didžiųjų naujienų portalų, įskaitant „Guardian“, iškėlė klausimą, ar D. Trumpas elgiasi teisingai, mesdamas tokį rimtą kaltinimą „Google” korporacijai.

Dėl šios priežasties „Google“ generaliniam direktoriui Sundar Pichai teko stoti prieš JAV Kongresą, kad apgintų bendrovės interesus. Jis paaiškino, kad paieškos sistema priklauso nuo algoritmų, kurie ir nustato, kas bus parodyta paieškos rezultatuose – tai priklauso ir nuo aktualumo, populiarumo ir tendencijų, remiantis objektyviomis gairėmis. 

Kita vertus, ne visi buvo įtikinti šiuo argumentu.

Pirmiausia, daugelis žvelgia skeptiškai į „Google” dėl vienos paprastos priežasties.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena didelė technologijų įmonė, tarp jų ir socialinės platformos, vykdo tam tikro masto turinio cenzūrą. Kadangi socialiniai tinklai – privatus verslas, juose gali būti taikomos savitos cenzūravimo taisyklės: gali būti išimamas turinys, blokuojami asmenys ir grupės. Viešoje erdvėje kyla diskusijos, jog cenzūravimas nėra palankus dešiniųjų pažiūrų vartotojams. Pavyzdžiui, pastebėta, kad „Facebook” trina liberalios ideologijos neatitinkančias žinutes ir grupes. Patys BigTech atstovai tvirtina, kad socialiniai tinklai turi didžiulės įtakos formuojant jaunų žmonių nuomonę, socialines normas, tam tikrą požiūrį į save ir savo kūną, ir tuo grindžia cenzūros taikymą. Jei turinys necenzūruojamas, kyla grėsmė susidurti su žalinga informacija, kurią jauni žmonės priima itin jautriai.

Vėlgi, šie argumentai gali ne visiems pasirodyti įtikinamai. Keli tyrimai įrodo, kad „Google” iš tikrųjų yra linkusi pateikti vartotojams liberaliai ideologijai priimtinus paieškos rezultatus. Net tas pats pavyzdys apie JAV prezidento rinkimus iš dalies patvirtina D. Trumpo teiginius: „The American Institute for Behavioral Research” (AIBRT) išbandė šimtus skirtingų paieškos užklausų, susijusių su rinkimais, naudojant „Yahoo“ ir „Bing“ paieškos sistemas kaip kontrolinius kintamuosius. Kiekviena paieška taip pat buvo atlikta per tarpinius serverius, pvz., „Tor“ tinklą, kad „Google“ būtų labai sunku nustatyti tyrėjus ir tokiu būdu pritaikyti jiems paieškos rezultatus. Kaip ir tikėtasi, šis bandymas atskleidė didelį kontrastą tarp negatyvių paieškos rezultatų apie abu kandidatus – H. Clinton jų teko kur kas mažiau, o rezultatai „Yahoo“ ir „Bing“ taip pat skyrėsi. Ir tai nebuvo tas atvejis, kai žmonės tiesiog neieškojo šių terminų „Google“ – neigiami „Hillary” raktažodžiai buvo tarp paieškos terminų tendencijų. Įdomu ir tai, jog „Wikileaks” paviešino informaciją, jog „Alphabet”, motininė „Google” įmonė, generalinis direktorius Eric Schmidt ne tik palaikė H. Clinton, bet ir prisidėjo prie jos rinkiminės kampanijos.

Tiesą sakant, niekas negali įrodyti, jog „Google” specialiai diskriminuoja tam tikras politines ideologijas arba siekia nulemti rinkimų eigą. Iš principo – manipuliavimas žmonėmis, naudojant paieškos rezultatus ir paieškos reitingus, nėra nelegalu – tai ekonomiškai naudinga ir gan suprantama, kad bendrovė naudojasi savo ištekliais bei turimomis teisinėmis priemonėmis remia savo pageidaujamus kandidatus. Tai privatus verslas su sava tvarka, ir „Google” nėra visiems privaloma paieškos sistema – „Google” yra kiekvieno pasirinkimas. Tačiau ar tai moralu, etiška – visai kitos prigimties klausimas, vertas atskiros diskusijos.

Kita vertus, ne visi nusiteikę prieš „Google” priešiškai ir sutinka su Sundar Pichai išsakytu argumentu, kad „Google” algoritmai veikia visai ne taip, kaip įsivaizduoja D. Trump. Buvo pamiršta, kad „Google” – tai paieškos sistema, kurioje itin svarų vaidmenį atlieka SEO (angl. Search Engine Optimization). SEO – tai visų „Google“ organinių paieškų rezultatų puslapio pozicijų generuotojas. Niekas nesukuria matomos ar aukščiausios pozicijos „Google“, jeigu nesugeba sėkmingai įgyvendinti reitingo nustatymui reikalingų veiksnių. Taigi, ignoruojant SEO santykį su politinėmis ideologijomis, daugių daugiausiai galima nustatyti tik koreliaciją, o ne priežastinį ryšį. Kodėl įvedus tam tikrą paieškos užklausą gaunami skirtingi rezultatai, priklauso nuo svetainės turinio kokybės, išpildymo, techninio tvarkingumo, kokybiškų nuorodų tinklo ir t. t. – egzistuoja net apie 200 reitingavimo faktorių, kurie priklauso nuo pačios svetainės įdirbio.

Tad panašu, kad šiame ginče laimėtojų nėra, o kaip yra iš tikrųjų, parodys laikas. Nors „Google“ siekia portretizuoti ir pateikti save kaip sąžiningą ir subalansuotą paieškos sistemą, vartotojai turėtų įsisamoninti, kad reitingavimo algoritmai šiuo metu neįtraukia politinio šališkumo vertinimo. „Google” nebando (o galbūt ir nesiekia) pateikti keleto skirtingų požiūrių į prieštaringus politinius klausimus, o jo dabartinės formos algoritmas nepateikia rezultatų, vienodai atspindinčių visą ideologinį spektrą. Ar tai reiškia, kad reikia nepasitikėti „Google”? Jokiu būdu ne, tačiau patartina nepamiršti, kad šiandieniniame pasaulyje objektyvumą rasti sudėtinga ir reikėtų stengtis visose situacijose vadovautis kritiniu mąstymu.

Nuomonės autorius — Kšištofas Leščevskij, skaitmeninės rinkodaros agentūros ,,CET.LT” vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Top Sport“ registruoja pretenzingąjį reklamos šūkį Premium

Lažybų bendrovė „Top Sport“ Valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką registruoti jau ne vienus metus...

Rinkodara
05:45
„Omnisend“ atidarė biurą JAV

Lietuvių integruotos rinkodaros (naujienlaiškių, SMS ir žinučių populiariausiose platformose siuntimo)...

Paslaugos
2019.08.21
„Lidl“ ir „Maxima“ žengia koja kojon, „Iki“ – šalia Premium

Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m., reklamos apimtis augo beveik 12%.

Rinkodara
2019.08.21
„Akropolis group“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 2

Prekybos ir pramogų centrų vystymo bei valdymo bendrovė „Akropolis group“ komunikacijos partnere pasirinko...

Rinkodara
2019.08.20
„Iki“ rudens planuose – žiniasklaidos planavimo agentūros konkursas

Prekybos tinklas „Iki“ šį rudenį planuoja skelbti žiniasklaidos planavimo konkursą.

Rinkodara
2019.08.20
Kanceliarinių prekių prekyba: du tinklai – pusė rinkos Premium 6

Du didžiausi kanceliarinių prekių pardavėjai „Officeday“ ir „Charlot LT“ turi 51,2% visos prekybos raštinės...

Prekyba
2019.08.20
„Ostecai“ skirta 2.000 Eur bauda už klaidinančią reklamą

UAB „Osteca“ skirta 2.000 Eur bauda dėl Reklamos įstatymo pažeidimo – reklamuodama maisto papildus bendrovė...

Rinkodara
2019.08.19
„Aprangos“ komunikacijoje – įmonės darbuotojų vaikai 3

Mažmeninės prekybos drabužiais bendrovė „Apranga“ tęsia šį pavasarį startavusios reklaminės kampanijos...

Rinkodara
2019.08.19
Statistikos departamentas: e. prekybos apimtis auga 1

2019 m. pirmąjį ketvirtį dauguma (83%) asmenų, pirkusių prekes ar paslaugas internetu, atliko iki 5 užsakymų...

Prekyba
2019.08.19
IKEA: palapinių miestelis padėjo pritraukti naujus vartotojus 2

Švedijos baldų gamintoja IKEA Vilniaus pašonėje šią vasarą pastatytą palapinių miestelį – „glampingą“ vadina...

Rinkodara
2019.08.19
„Inspired UM“ išlaiko lyderystę, ryškiausią šuolį skaičiuoja „BPN Lietuva“ Premium 11

Metai žiniasklaidos planavimo agentūroms buvo dosnūs konkursų ir darbų, tačiau pokyčių TOP 10 – nedaug, nes...

Rinkodara
2019.08.19
Egipte prognozuojamas modernios prekybos spurtas

Egipto būtiniausių kasdienių greito vartojimo prekių sektoriuje dominuoja maži, tradiciniai bakalėjos...

Prekyba
2019.08.17
Vokietijoje IKEA pasiūlė grąžinti naudotus baldus 1

Švedijos baldų gamintoja IKEA Vokietijoje pradėjo pilotinį tvarumo projektą „Zweite Chance“ („Antrasis...

Prekyba
2019.08.16
JK prognozuoja įspūdingą patogaus apsipirkimo rinkos augimą

Per ateinančius penkerius metus JK patogaus apsipirkimo (angl. convenience) rinka padidės 6,9 mlrd. GBP (7,5...

Prekyba
2019.08.16
„Lietuvos energija“ kūrybos partneriui skirs 1,2 mln. Eur 8

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, ruošdamasi esminių savo strategijos LE 2030 projektų...

Rinkodara
2019.08.16
TV3 ir LNK grupių rodikliai – į priešingas puses Premium 10

Didžiosioms komercinėms TV grupėms 2018 m. buvo skirtingi: TV3 augino ir pardavimus, ir pelną, o LNK šie...

Rinkodara
2019.08.16
Z karta gyvena ir miega su socialiniais tinklais 8

Bent vienu socialiniu tinklu per paskutinius 3 mėnesius Lietuvoje naudojosi 77% gyventojų, o Z kartoje –...

Rinkodara
2019.08.15
„Amazon“ rengiasi nupirkti dalį stambaus Indijos prekybos tinklo

JAV elektroninės komercijos ir technologijų bendrovė „Amazon“ ir Indijos antras didžiausias prekybininkas...

Prekyba
2019.08.14
„Tele2“ už suvaldytą krizę „Stevie Awards“ apdovanojimuose pelnė bronzą 3

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pasauliniuose verslo apdovanojimuose „Stevie Awards“ pelnė bronzos...

Rinkodara
2019.08.14
„Swedbank“ skolina „RD Signs“ 2,8 mln. Eur gamyklos Šiauliuose statybai 4

„Swedbank“ Lietuvoje suteikė 2,8 mln. Eur investicinę paskolą reklamos gamybos ir serviso įmonei „RD Signs“.

Pramonė
2019.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau