Daugiausia baudų skyrė už konkurenciją ribojančius susitarimus

Didžioji dalis baudų – 707.800 Eur, skirta už konkurenciją ribojančius susitarimus. Finansinių sankcijų sulaukė Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai (iš viso 133.400 Eur) už apribotą galimybę notarams pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius, o 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija už susitarimą pakelti vairavimo kursų kainas nubaustos baudomis, siekiančiomis 574.400 Eur.

Praėjusiais metais pirmą kartą baudos skirtos ir savivaldybėms, savo sprendimais ribojusioms konkurenciją. Panevėžio miesto savivaldybė 34.200 Eur bauda nubausta už tai, kad neįvykdė Konkurencijos tarybos įpareigojimų – nutraukti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su savo bendrove ir skelbti konkurencingą procedūrą. Klaipėdos miesto savivaldybė gavo 22.000 Eur baudą už tai, kad privilegijavo savo bendrovę, rodo Tarybos pateikta statistika.

Už Reklamos įstatymo pažeidimus verslo įmonėms 2018 m. iš viso skirta baudų už 16.800 Eur.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentuoja, kad sankcijų skyrimas nėra pagrindinė institucijos funkcija.

Pasak jo, vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis. „Siekiame didinti visuomenės nepakantumą konkurencijos pažeidimams. Kai nustatome, kad verslas, užuot konkuravęs tarpusavyje, susitaria dėl kainų, skiriame tokias baudas, kad jos atgrasytų nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų“, – pabrėžia p. Keserauskas.

Įmonėms, sudariusioms konkurenciją ribojantį susitarimą, pagal Konkurencijos įstatymą gresia baudos iki 10% metinių pajamų.

Galios išaugs

Rita Griguolaitė, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyriausioji teisininkė, pabrėžia, kad nors p. Keserauskas teigia, kad sankcijų skyrimas nėra pagrindinė institucijos funkcija, žiūrint į tai, kokie su Tarybos veikla susiję įstatymų pakeitimai šiuo metu rengiami ir svarstomi, gali susidaryti ir kitas įspūdis.

Vyriausybė yra parengusi Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektą, kuris numato daugiau pažeidimo tyrimo galių Konkurencijos tarybai bei nustato naujus pagrindus didelėms iki 10% įmonės bendrųjų metinių pajamų baudoms.

„Pavyzdžiui, už nepateiktus, klaidingus ar neišsamius paaiškinimus tyrimo metu projektu numatomos baudos iki 1% bendrųjų metinių pajamų. O už nustatytų laikinųjų priemonių ar prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą būtų taikomos baudos net iki 10% metinių pajamų. Tai yra tokio pat dydžio bauda, kaip šiuo metu skiriama įmonėms, kai Taryba nustato Konkurencijos įstatymo pažeidimą – konkurenciją ribojančius pažeidimus ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi“, – pažymi p. Griguolaitė.

Pasak teisininkės, papildomais Konkurencijos įstatymo nuostatų pakeitimais keičiama ir tvarka kaip ir kada turės būti sumokamos Konkurencijos tarybos paskirtos baudos. Siekiama, kad įmonės paskirtas baudas sumokėtų iškart po Tarybos sprendimo skirti baudą, t.y. jos sprendimo apskundimas teismui neatidėtų baudos mokėjimo iki galutinio teismo sprendimo. Kitu atveju, Taryba reikalaus pateikti banko garantiją, padengenčią baudos ir palūkanų sumą visam bylinėjimosi laikotarpiui.

Be to, Vyriausybėje svarstomas kitas paketas. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Reklamos įstatymo pakeitimais nustatoma, kad už nesąžiningą komercinę veiklą ūkio subjektams Taryba galės skirti baudą iki 100.000 Eur, kai dabar maksimali suma už pažeidimus siekia 8.688 Eur.

„Akivaizdu, kad konkurencijos priežiūros įgyvendinimas griežtėja. Patvirtinus ir priėmus šiuos pakeitimus reikšmingai išaugs Konkurencijos tarybos sankcijų arsenalas“, – įsitikinusi p. Griguolaitė.