Prekių ženklų eksporto kryptis lemia procesų greitis ir paprastumas

Reklama publikuota: 2018-11-29

Nors pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės yra Europos Sąjungos (ES) šalys ir didžioji dalis eksportuojamų prekių patenka į ES rinkas, Lietuvos verslininkai gręžiasi ir į kitas šalis. Į Vakarus, anot eksportuotojų, plėstis yra paprasčiau ir priimtiniau, tačiau Rytai verslininkus vilioja mažesne konkurencija ir galimu didesniu pelnu. Vienas iš pagrindinių vienos ar kitos krypties pasirinkimo kriterijų – aiški ir greita prekių ženklų registracija.

Ne paslaptis, kad pagrindinės Lietuvos prekybos šalys Vakaruose – ES valstybės. Aivaras Knieža, VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius, sako, kad tam yra kelios priežastys.

„Pirma, Lietuvai ES rinkoje lengva prekiauti, nes čia nesunku įregistruoti prekių ženklus. Antra, ši rinka, nors ir konkurencinga, yra ganėtinai didelė ir moki, o Lietuvos gamintojai sugeba prisitaikyti prie jos reikalavimų, pasiūlyti priimtinų produktų. Trečia, įvairios krizės išmokė Lietuvos gamintojus, kad priklausyti nuo vienos rinkos gali būti pražūtinga strategija, nes ta rinka gali užsiverti. Tad daugelis įmonių, kurios tai išgyveno, dabar stengiasi eksportuoti į didesnį šalių skaičių ir mažinti riziką“, – paaiškina A. Knieža.

Anot jo, pagrindinis skirtumas tarp Rytų ir Vakarų šalių rinkų – reikalavimai produktui arba paslaugai: „Vakaruose klientai domisi produkto sudėtimi ir kelia reikalavimus gamintojui, o Rytuose pagrindinis dėmesys skiriamas produkto arba paslaugos funkcionalumui ir statusui. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos įmonės Rytuose, yra tinkama prekių ženklų apsauga, patikimo partnerio suradimas, licencijų gavimas. Vakaruose iššūkiai visai kiti – konkurencija ir partnerio, su kuriuo norima dirbti, įtikinimas bendradarbiauti. Prekių ženklų registracija čia taip pat paprastesnė.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, 2017 m. daugiausia lietuviškų prekių buvo eksportuojama į Vokietiją, Švediją, Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Norvegiją, Nyderlandus, Daniją, Prancūziją ir Italiją. Populiarios ne ES eksporto šalys vakaruose – JAV ir Šveicarija. Pagrindinės kryptys Rytuose – Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalys (Rusija, Baltarusija, Ukraina), Turkija, Japonija ir Kinija.

„Kaimyninės šalys Lietuvai svarbios todėl, kad įmonės jas gerai pažįsta ir gali eksportuoti atstumui jautrius produktus. Skandinavijos šalys, galima sakyti, yra tapusios namų rinka ir beveik visi Lietuvos eksportuotojai pradėdami plėtrą ten taikosi. Be to, artimiausiose Lietuvai valstybėse yra nesunku įregistruoti prekių ženklus“, – teigia A. Knieža.

Plėtra į Vakarus priimtinesnė

Kad Vakarų ir ES šalys priimtinesnė rinka Lietuvos eksportuotojams patvirtina ne tik statistika. Verslininkai tikina, kad Vakaruose jų produktai priimami geriau nei Rytuose.

Pavyzdžiui, UAB „BIOK laboratorija“, nors savo produkciją eksportuoja į 31 valstybę ir eksporto pajamos sudaro 38% visų pajamų, pagrindinės ir daugiausia pajamų atnešančios eksporto šalys yra Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Lenkija ir Skandinavijos šalys. Vytautas Oleškevičius, „BIOK“ prekybos vadovas, sako, kad įmonė, nors ir eksportuoja savo produkciją į kelias Rytų valstybes, yra susifokusavusi eksportuoti ir populiarinti savo prekių ženklus Vakaruose.

nuotrauka::1 left

„Vakarų rinkos mums priimtinesnės, nes vartotojų įpročiai ir tendencijos tose šalyse yra artimesnės mums. „BIOK“ prekių ženklai ir produktai apskritai yra labiau orientuoti į Vakarus ir čia vyraujančias madas. Be to, šia kryptimi plėstis yra žymiai lengviau dėl laisvo prekių judėjimo ir nereikalingų papildomų registracijų, mat užtenka prekių ženklą užregistruoti europinėje prekių ženklų registracijos sistemoje ir jis iškart apsaugomas visose ES šalyse“, – pasakoja V. Oleškevičius.

„BIOK“ eksportuoja trijų prekių ženklų – „Ecodenta“, „Kilig“ ir „Margarita“ – produkciją. Net 90% visų eksportuojamų produktų yra burnos higienos prekės, pažymėtos „Ecodenta“ prekių ženklu. Šio ženklo produktai keliauja ne tik į Vakarus, bet ir į NVS šalis.

Anot V. Oleškevičiaus, eksportuojama būtent į šias valstybes todėl, kad į ES ir NVS eksportas vyksta lengviau dėl paprastesnės prekių ženklų registracijos: „Norint apsaugoti prekių ženklus ir eksportuoti prekes į ES ir NVS užtenka atlikti po vieną registraciją šiems regionams, kad prekių ženklai čia būtų apsaugoti. Siekiant produktus eksportuoti toliau į Rytus atsiranda keblumų, pagrindinis jų – brangi ir ilgai trunkanti registracija kiekvienoje iš šalių, kur norima prekių ženklą užregistruoti ir eksportuoti prekes.“

Į Vakarus plėtra priimtinesnė ir UAB „Vilniaus duona“. Anot Artūro Kokoškino, bendrovės marketingo direktoriaus, Vakarų šalys yra vienintelė jų eksporto kryptis, nes šiose šalyse yra panaši duonos vartojimo kultūra, be to „Vilniaus duona“ ten jau turi padariusi didžiulį įdirbį.

„Užsienio rinkose parduodama daugiau nei 10% visos bendrovės produkcijos ir šį skaičių planuojama toliau didinti. Labiausiai „Vilniaus duonos“ gaminių pardavimai pernai išaugo Švedijoje, Suomijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV“, – vardija įmonės marketingo direktorius.

A. Kokoškinas sako, kad „Vilniaus duona“ yra užregistravusi tik vieną prekių ženklą eksportui – „Bakerbird“. Jis skirtas JAV ir ES rinkoms, čia ir yra registruotas. „Registracijos procesas buvo paprastas. Susikūrėme ženklą, kreipėmės į patentinius patikėtinius, kurie padėjo atlikti registraciją“, – prisimena A. Kokoškinas.

Jis perspėja, kad visas eksporto procesas nuo prekių ženklų registracijos iki realaus gaminių išvežimo – lėtas, jam įsibėgėti reikia laiko ir pinigų, taigi eksportą planuojančioms įmonėms derėtų iš anksto tam nusiteikti.

Rūpinasi dizaino apsauga

Kad į Vakarus plėstis paprasčiau patvirtina ir Erika Markovska-Mikulskienė, UAB EMKO vadovė. Nors bendrovės kuriami skandinaviško, minimalistinio dizaino baldai bei interjero elementai eksportuojami ir į Vakarus (ES, Šveicariją, JAV), ir į Rytus (NVS, Japoniją), anot verslininkės, šie produktai yra suprantamesni Vakarų rinkoms. „Didžioji dalis Rytų rinkų renkasi prabangesnį, ekstravagantišką stilių, dėl to mūsų gerbėjų ratas šiose rinkose yra ganėtinai siauras“, – teigia ji.

EMKO vadovė pasakoja, kad pirmoji įmonės eksporto kryptis dėl šios priežasties ir buvo Vakarai, o tiksliau – Vokietija: „Vokiečiai pirmieji pamatė mūsų pirmąjį produktą ir pasiūlė lengvatinėmis sąlygomis dalyvauti vienoje didžiausių Europoje baldų ir interjero parodų „imm Cologne“. Sausį dalyvavome, o balandį gavome pirmuosius užsakymus iš Vokietijos. Mūsų stilistika vokiečiams buvo ir yra labai priimtina, Vokietija ir Prancūzija (antroji mūsų kryptis) šiandien yra didžiausios eksporto rinkos.“

nuotrauka::1 left

EMKO prekių ženklas šiandien registruotas Lietuvoje, o dizainas – ES. E. Markosvka-Mikulskienė sako, kad dizaino apsauga ypač svarbi jį kuriantiems dizaineriams: „Dizaino apsauga būtina ilgalaikėje perspektyvoje, siekiant išvengti kopijų. Nors ir buvome su jomis susidūrę, tačiau kopijos buvo gudriai padarytos, su pakeistomis detalėmis, taigi teisiškai nebuvo galima prikibti. Vis dėlto, dizaino apsauga mūsų prekybos partneriams parodo, kad nesame vienkartinis žaidėjas, rimtai žiūrime į savo kuriamus dizainus ir investuojame į apsaugą.“

Straipsnį inicijuoja Valstybinis patentų biuras įgyvendindamas bendradarbiavimo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba sutartį.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkodara“
Nuo šiol „Telia“ ryšių su visuomene paslaugas teikia „INK agency“

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ viešųjų ryšių tiekėjo konkursą laimėjo integruotos komunikacijos agentūra...

Rinkodara
2022.04.01
D. Liulys: daugiau nei 20 mln. Eur investicijų ir naujas etapas „Pigu“ grupės veikloje Premium 1

Per pandemijos metus į viršų kilusi e. platforma „Pigu“ užsibrėžė ambicingus augimo planus. Tam jos...

Prekyba
2022.04.01
Tarp TOP 20 įtakingiausiųjų – nauji vardai

Šių metų potencialios įtakos indekso TOP 20 kone pusė pernai čia nebuvusių vardų. Tarp naujai patekusių yra...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
Didieji konkurencijos pažeidimai, kurių e. prekyvietėse ieškos tyrimą pradėjusi Konkurencijos taryba Premium

E. prekyba yra vienas iš prioritetinių 2022 m. Konkurencijos tarybos (KT) veiklos sektorių, kuriame...

Prekyba
2022.03.31
Konkurencijos taryba apie e. prekyviečių apklausą: tai – rinkos, ne pažeidimo tyrimas Premium 1

Konkurencijos taryba (KT) su kolegomis iš Latvijos pradėjo e. prekybos sektoriaus dalyvių apklausą, kuri...

Prekyba
2022.03.31
Rusiškos prekės – karantine, arba Radioaktyviosios medžiagos sandėliuose Premium 4

Ne vienas šalies prekybininkas, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš savo lentynų pašalino rusiškas ir...

Prekyba
2022.03.30
„Paulig“ sugrįžimas į „Maximą“ pažymėtas nuolaidomis ir identiška kaina „Lidl“ Premium 8

Po kelių mėnesių pertraukos į „Maximos“ parduotuvių lentynas grįžo vieni populiariausių kavos ir arbatos...

Prekyba
2022.03.29
„Novaturo“ ir „Tez Tour“ nauji degalų mokesčiai – rakštis kelionių agentūroms ir klientams Premium 5

Į rekordines aukštumas šovusios degalų kainos – galvos skausmas pandemijos žaizdas tebesikuopiantiems...

Prekyba
2022.03.28
Auditorių išvada: kokybės standarto ženklai – devynioms komunikacijos agentūroms 2

Nepriklausoma audito bendrovė „Nexia JK“ atliko vertinimą ir pateikė išvadas, kad devynios rinkoje...

Rinkodara
2022.03.27
Baltijos šalių komunikacijos apdovanojimuose metų agentūros titulas – Lietuvos bendrovei 1

Baltijos šalių komunikacijos apdovanojimuose „Mi:t&links. Baltic Communication Awards“ geriausia metų...

Rinkodara
2022.03.26
„Kantar“ pasaulinis prekybos įmonių reitingas: TOP 50 sėkmingiausiųjų Premium 1

2022-ųjų tyrimų bendrovės „Kantar“ TOP 50 įtakingiausių prekybos sektoriaus įmonių sąrašas sudarytas...

Prekyba
2022.03.26
Dar viena absurdo istorija – NTAKD akiratyje „Heroes“ alus 6

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), sulaukęs skundo, pradėjo tyrimą, ar...

Prekyba
2022.03.25
Reputacijos lyderiai karo akivaizdoje remia tyliai, nors kuklumo čia nereikia Premium 2

Daugiau nei mėnesį tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą sutelkė verslus ir žmones paramai. VŽ kalbina...

Rinkodara
2022.03.25
Didmenininkė „Osama“: veiklos metodai keičiasi Premium

Didmeninės prekybos bendrovės „Osama“ asortimente visuomet buvo nemažai ukrainietiškų prekių, kurių tiekimas...

Prekyba
2022.03.25
Aukščiausiasis Teismas: „Kesko" ir „Senukų“ ginčą nagrinės arbitražas

Statybos, remonto ir buities prekių tinklo „Kesko Senukai Lithuania“ ir jos pagrindinės akcininkės Suomijos...

Prekyba
2022.03.24
Kauno „Šilas“ plečiasi į Vilnių: investuos 13 mln. Eur Premium 2

Mažmeninės prekybos bendrovės „Eiginta“, valdančios parduotuves „Šilas“, sprendimas centralizuoti prekių...

Prekyba
2022.03.24
Iš Baltarusijos pasitraukusios Kanados „Colliers“ komanda šalyje toliau veiks vienodai skambančiu pavadinimu Premium

Kanados nekilnojamojo turto paslaugų kompanijai „Colliers International Group“ kovo pradžioje paskelbus apie...

Statyba ir NT
2022.03.24
Saugią darbo vietą iškeitė į savo verslą: „Topo centro“ atstovas spaudai ėmė kepti traškučius Premium 8

Didžiausio Lietuvoje buitinės technikos ir elektronikos tinklo „Topo centras“ atstovas spaudai Žilvinas...

Prekyba
2022.03.23
Lietuvos paštas kviečia kurti pašto ženklą Ukrainos laisvės gynėjams

Lietuvos paštas jungiasi prie kitų pasaulio paštų ir kviečia palaikymą Ukrainai išreikšti unikalia, visame...

Rinkodara
2022.03.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku