Ką rodo įtakingiausiųjų reitingas socialiniuose tinkluose

„Inspired UM“ pristatymo nuotr.
svg svg
„Inspired UM“ pristatymo nuotr.
A
A
2018-03-11 Rinkodara

Vyrai socialiniuose tinkluose yra linkę rečiau sekti nuomonės lyderius, tačiau skirtingai nei moterys, jie daugiau yra linkę komentuoti bei įsitraukti į diskusijas.

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ tyrimas rodo, kad bemaž pusė, 46% respondentų seka bent vieną nuomonės formuotoją. Dažniau tai yra žmonės nuo 18 m. iki 34 m., Y (1981-1995 m.) ir Z (po 1995 m.) kartos atstovai, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Iš tų vartotojų, kurie kasdien jungiasi prie socialinių tinklų ir seka bent vieną nuomonės formuotoją, daugiausia yra „Instagram“ (87%), „Youtube“ (65%) ir „Facebook“ (58%).

Vartotojai sako, kad jie tikrai atskiria nuomonės formuotojų turinį – su tokiu teiginiu visiškai sutiko 53% respondentų.

„Jie teigia suprantantys, kad tai yra reklama, bet palankiai priima tą turinį, tačiau kartu didžioji dalis vartotojų vis tiek ieško daugiau informacijos, tikrina atsiliepimus. O tie, kurie nepasitiki, dažniausia priežastimi įvardija, tiesmuką reklaminį turinį, jie teigia, kad norėtų labiau integruotų, subtilesnių žinučių“, – pabrėžia Rūta Matulaitienė, KOG Instituto Tyrimų vadovė.

nuotrauka::1

Diskutuoja daugiau

Įdomus faktas, kad vyrai yra labiau linkę komentuoti nuomonės sekėjus.

„Vyrai seka mažiau, bet yra aktyvesni, labiau įsitraukia į turinį. Moterys seka visko daugiau, bet jos mažiau komentuoja. Tyrimas rodo, kad vidutiniškai 82% vyrų yra linkę komentuoti sekėjus, kai moterų tarpe tokių – 60%“, – palygina p. Matulaitienė.

Populiariausios temos, kurias vartotojai yra linkę sekti: pomėgiai, aktyvus laisvalaikis, pramogos.

„Kai kurios įdomios labiau tik Z arba tik Y kartoms, pavyzdžiui, pastarajai labiau aktuali politika ir žurnalistika. Tad prekių ženklai turėtų labai aiškiai išsiskirti į kokią amžiaus kategoriją, segmentą jie taiko. O šiandien dauguma bando orientuotis į masinę auditoriją. Tada ir kyla klausimas, ar ta kampanija tikrai jiems bus veiksminga. Vargu. Jei norima, kad kampanija neštų net tik pasiekiamumą, bet ir rezultatą – pardavimus, privalu siaurinti auditoriją, – pataria p. Videikaitė. – Nebus sėkmės, jei tai bus trumpalaikė kampanija, nebus sėkmės, jei pasitelksite vos du brangiausius ir daugiausia sekėjų skaičiuojančius nuomonės formuotojus. Ne sekėjų skaičius lemia sėkmę“.

Reitinguos kitaip

Kartu agentūra pristato su užsienio partneriais sukurtą naują įrankį – IPI indeksą (angl. Influencer Power Index). Tai duomenų ir turinio analize paremtas indeksas, padedantis identifikuoti socialinių tinklų nuomonės formuotojų įtaką skirtingoms kategorijoms, o analizuojama yra ne viena platforma, o keturios: „Instagram“, „Facebook“, „Youtube“ ir „Twitter“.

„Su IPI indeksu galime matyti ir palyginti, kokie nuomonės formuotojai yra stipriausi skirtingose šalyse, skirtingose kategorijose. Tuo metu iki šiol nuomonės formuotojai buvo labiau reitinguojami vien pagal sekėjų skaičių. Svarbu yra tai, kad galima reguliuoti kiekvieno tinklo įtaką rezultatams, t.y. jeigu žinome, jog konkretaus prekės ženklo tikslinė auditorija nenaudoja „Twitter“, galima jį eliminuoti iš svertinio koeficiento ir pan.“, – apie galimybes kalba Jurgita Videikaitė, „Inspired UM“ Skaitmeninės reklamos skyriaus vadovė.

nuotrauka::2

Pagal agentūros sudarytą reitingą, įtakingiausiųjų trejetas Lietuvoje, žvelgiant į visus paminėtuosius socialinius tinklus, rikiuojasi taip: Žydrūnas Savickas, Jonas Valančiūnas, Vaidotas Grincevičius.

„Labiausiai prie to prisideda faktas, kad jie yra sekami ir tarptautiniu mastu, – teigia p. Videikaitė. – Mados sektoriuje stipriausiųjų trejetukas atrodo taip: Monika Linkytė, Gjan (Greta Jančytė) ir Karolina Meschino. Penkta – plaukikė Rūta Meilutytė“.

Plačiau apie nuomonės formuotojų rinkodarą skaitykite čia.

FOTOGALERIJA „Inspired UM“ tyrimo skaidrės. (8 nuotr.)