Pirkėjas nori ne tik pamatyti, bet ir paragauti

O reklama iš lūpų į lūpas yra pati efektyviausia – gali daugybę kartų matyti reklaminį klipą per televiziją, girdėti per radiją, pagiriamąjį žodį skaityti internete ar spaudoje, tačiau tai nereiškia, kad tai paskatins įsigyti šį produktą.

Bet užtenka kaimynei ar bendradarbiui papasakoti, kad tokioje parduotuvėje nusipirko daiktą, kuriuo tikrai džiaugiasi, – tokia informacija retam praslys pro ausis, nes juk saviškis negirs produkto, kuriuo pats nėra patenkintas. Vadinasi, jį išbandyti verta.

Tačiau kaip surasti tuos pirmuosius klientus, kaip įtikinti juos išbandyti produktą? Dažniausiai pradedančiųjų žvilgsnis krypsta į internetą, pirmiausiai – į feisbuką. Tačiau čia užkariauti pirkėjų dėmesį pavyksta ne visiems. Bent jau maisto produktų gamintojai tvirtina, kad šis kanalas gali būti kaip informacijos apie gaminius šaltinis, bet ne parduotuvė.

Nes pirkėjas pirmiausia nori ne tik pamatyti, ką perka, bet ir užuosti, paragauti, pajausti.

Kitaip tariant, kad ir kokie skaitmeninės rinkodaros virtuozai būtų feisbuko ūkininkai, nepaisant gaminių fotosesijų kokybės, nepriekaištingos jauno ūkio komunikacijos ir patrauklaus prekės ženklo, nepavyks perteikti to, kas masina naujus klientus. Juk kaimiškus, natūralius ar ekologiškus produktus vartotojai dažnai renkasi dėl skonio, kurio per feisbuką nepajusi. Tokia patirtimi dalijasi šios dienos „Mano verslo“ kalbinti ūkininkai.

„Prekybos internetu sėkmė priklauso ir nuo produkto. Tarkime, šviežią mėsą užsisakyti dalis klientų bijo, nes nežino, ar gaus tikrai šviežią, taip pat gali reikšti pretenzijų, kad gauna esą negražų mėsos gabalą“, – sako Vaida Čimolonskienė, A. V. Čimolonskų ūkio komercijos direktorė.

Ūkininkai buvo susikūrę e. parduotuvę, bet šiuo metu atsisakė virtualios prekybos. E. parduotuvė nebuvo nuostolinga, tačiau labiau veikė ne pardavimo, o reklamos tikslais: klientai rasdavo ūkio kontaktus, sužinodavo apie produkciją ir ieškodavo jos fizinėse prekybos vietose.

Ūkininkų Čimolonskų automobilis vyksta ir į muges, nors šios, p. Čimolonskienės teigimu, yra nuostolingos, į tokias prekyvietes vykstama, kad klientai paragautų ūkio produkcijos.

O tie, kas paragauja, dažniausiai tampa nuolatiniais pirkėjais, nes, kaip žinome, meilę galima pelnyti ir per skrandį.