Per projektų valdymą – į lyderystę ir sėkmę: naujos gairės organizacijoms, kaip pereiti nuo efektyvaus prie produktyvaus darbo

Publikuota: 2020-11-23
VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Želvys.
svg svg
VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Želvys.

Efektyvių ir atnešančių aiškius rezultatus projektų valdymas tampa vis svarbesnis ekonomikoje  – apie tai diskutuojama tiek viešajame sektoriuje, tiek versle ir akademiniuose sluoksniuose. Vis dėlto, nors pati projekto sąvoka linksniuojama dažnai, supratimas apie jų valdymą vis dar smarkiai skiriasi. Patyrę ekspertai pažymi: projektas – puikus įrankis pažangai įvairiose srityse, nuo verslo ir viešojo sektoriaus iki visos šalies.

Esminės permainos projektų valdymo srityje – svarbus šio laikmečio, kurį netikėtai formuoja ir pandemija, bruožas, teigia VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Želvys.

Jis prisistato esąs projektų ekonomikos entuziastas, o tą patvirtina pašnekovo karjeros žingsniai – iki pradėdamas vadovauti vienai svarbiausių viešojo sektoriaus agentūrų, padedančiai kryptingai investuoti verslui skiriamą paramą, jis yra dalyvavęs derybose su Europos Komisija dėl ES fondų paramos, vėliau užėmęs įvairias su projektų ir programų valdymu susijusias pozicijas Lietuvos institucijose, tam tikru laikotarpiu – ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Executive school projektų ir verslo procesų valdymo programų vadovu, vienas iš  Lietuvos projektų vadybos asociacijos vadovų, prisidėjęs prie projektų vadovų sertifikavimo sistemos sukūrimo lietuvių kalba.

„Pasigendu platesnės diskusijos apie esminius ateities projektus, kurie bus susiję su pagrindinėmis – produktų kūrimo, skaitmeninimo, ekonomikos žalinimo – kryptimis. Kiekvienas iš šių aspektų atskirai lyg ir  aptariamas, tačiau būtina suvokti kontekstą. Pasaulio minties lyderiai mini, kad XXI-ojo amžiaus iššūkis – ne vien technologijos, dirbtinio intelekto plėtra, duomenų valdymas, bet ir valstybių ir organizacijų gebėjimas keistis, vykdant projektus“, – sako A. Želvys.

Jis pateikia paprastą pavyzdį – „Google“ paieškoje sąvoka „projektas“ per pastaruosius dešimtmečius tapo absoliučia paieškos lydere. Taip, anot A. Želvio, yra todėl, kad projektai ir juos lydinčios kompetencijos vienija viską – viešąjį sektorių, verslą, visuomenę.

„Tiek verslas, tiek vyriausybės didžiausius pokyčius įgyvendina per projektus. Globalios tendencijos yra tokios, kad projektų daugėja, per juos pasiekiami rezultatai, kurie būtini organizacijų tobulėjimui ir prisitaikymui prie dinamiškai kintančios ekonominės aplinkos. Verslo organizacijos per projektus įgyvendina savo strategijas ir taip konkuruoja rinkoje. Problema ta, kad pradeda vis labiau stigti žmonių, kurie sugeba valdyti projektus“, – dėmesį atkreipia LVPA vadovas.

Kaip išugdyti kompetencijas?

Projektų valdymo kompetencijos tapo itin svarbiu veiksniu, prisidedančiu ir prie organizacijų veiklos efektyvumo, dėl kurio pasaulis, anot A. Želvio, yra tiesiog „išprotėjęs“. Ar tai būtų didelė įmonė bei organizacija, ar ką tik rinkoje gimęs startuolis – yra būtinos projektų valdymo, ne tik technologijų, kompetencijos.

Pandemija irgi diktuoja savas taisykles: organizacijoms tampa dar svarbiau vykdyti sėkmingus projektus, ligšiolinį įprotį daug dėmesio skirti administravimui turi keisti lyderystė, orientuota į pokyčius.

„Norint pasiekti tam tikro rezultato, universaliausias metodas – projektų valdymas. Projektų vadovas tampa nebe formalia pozicija, tai – profesija“, – pabrėžia A. Želvys.

nuotrauka::1 right

Jam pritaria socialinių mokslų daktarė Birutė Miškinienė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos vadovė. Ji pabrėžia, kad lig šiol buvo smarkiai maišomos dvi sąvokos – projektas ir procesas.

„Būna, kažkas sako – mano gyvenimas yra mano projektas. Tai – netiesa. Projektas yra laikina ir unikali veikla, turinti aiškius tikslus. Jos nepakartosi, ji turi pradžią, pabaigą, biudžetą, aprėptį, ką per tą laiką reikia sukurti. Taigi, nors gyvenimo pradžia daugmaž aiški, bet jo eiga ir atomazga – niekada, taigi tai ir negali būti projektas“, – su šypsena paralelę veda B. Miškinienė.

Šiuo metu ji pastebi daug teigiamų poslinkių projektų valdymo srityje. Jauni žmonės jau suvokia, kad projektų vadovas – tai paklausi profesija. Vilniaus universiteto Verslo mokykloje projektų valdymo magistrantūros programa – viena populiariausių.

„Projektų vadovams dabar jau reikia specialaus išsilavinimo – tai arba studijų programos, arba tarptautiniai sertifikatai. Studijų programose atsiranda vis daugiau projektų valdymo modulių. Daug žmonių turi arba siekia sertifikatų PMP, IPMA, Prince2 ir kt.“, – pasakoja B. Miškinienė.   

Mokslininkė pasidžiaugia ir tuo, kad projektų valdymo svarbą vis labiau supranta viešasis sektorius, o verslo segmentas, anot jos, apskritai yra žingsniu priekyje, ypač kalbant apie tarptautines kompanijas. Tiesa, yra ir tokių verslų, kuriuose projektų vadovas tėra užrašas ant vizitinės kortelės – bet ši dalis mažėja.

Vadovai – ne nuošalyje

LVPA vadovas A. Želvys, kalbėdamas apie naujas projektų valdymo tendencijas, atkreipia dėmesį ir į tai, kad auga vadovų įsitraukimo reikšmė. Tik vadovas gali paskatinti darbuotojus tapti lyderiais, veikiančiais pagal principą – „mąstau paprastai, veikiu drąsiai“.

„Strategijos, idėjos – svarbu tiek viešajame, tiek verslo sektoriuje, bet galiausiai idėja turi virsti kūnu. Tai ir turėtų būti esminė bet kurio projekto ambicija. Norint jos pasiekti, reikalinga suburti tinkamą komandą, ją motyvuoti, o vadovai turėtų reguliariai domėtis projektu, ne tik „numesti“ jį paskirtiems atsakingais žmonėms.

Vadovybės – savininkų, valdybų ar direktorių – įsitraukimas yra svarbus, kadangi projektai tapo tendencija, nuo jų sėkmės priklauso verslo konkurencingumas. Projektai juk vykdomi ne dėl to, kad buvo pateikta paraiška, o kad sukurtų naudą – tik taip įmonės galės augti,  tapti inovatyviomis ir konkurencingomis tarptautinėje rinkoje“, – dėsto A. Želvys.

Sistema turi būti tobulinama

Ką reikėtų keisti visoje sistemoje, kad projektai taptų sėkmingesni, o jų įgyvendinimas – sklandus ir kūrybiškas? Pasak A. Želvio, šiuo metu stinga savotiško „vieno langelio“ – tai būtų  paprasta sistema, kurioje rinkos dalyviai net ir be tarpininkų ar konsultantų pagalbos lengvai suprastų, kokių investavimo galimybių yra dabar ar bus ateityje.

„Lietuvoje viešojo ir verslo sektorių agentūrų nemažai, komunikuojama daug, tačiau nėra vieno langelio, ties kuriuo sužinotum viską, ko reikia. Tai – sudėtingas kelias, klientams beveik neįmanomas be ES konsultantų. Tarkime, Suomijos nacionalinio verslo agentūros „Business Finland“ vientisą sistemą didelėmis transformacijomis kūrė daugiau nei penkerius metus. Nekalbu apie tai, kad reikėtų Lietuvoje mažinti projektus vertinančių agentūrų skaičių – visiškai nebūtinai. Tiesiog turi keistis požiūris į klientus, jų konsultavimo procesą, turime, atsižvelgdami į LT įmonės amžių, gyvavimo ciklą, teisės aktų galimybes, pateikti jai visą esamų priemonių ir galimybių paletę ir komunikuoti“, – viziją dėsto A. Želvys.

Verslo sėkmė priklauso ne vien nuo formos – paskola ar subsidija, ES ar biudžeto lėšos. Lemiamas yra finansinių šaltinių derinys,  skirtingų klientų kokybiškas aptarnavimo procesas ir profesionalus projektų valdymo konsultavimas kiekviename klientų kelionės etape.

Savo pasiūlymus vadovas grindžia patirtimi – LVPA 2014-2020 m. ES subsidijų projektų priemonių portfelyje vykdoma per 3500 projektų, virš 1600 unikalių klientų įvairiuose sektoriuose šiuo metu, šis skaičius toliau auga. 

„Turint galvoje tokias apimtis, negalime užmiršti, kad svarbu ne tik greitis, bet ir kokybė. Savo žmones stengiamės skatinti taip, kad jie suprastų – nors projektus įgyvendina ne agentūros darbuotojai, bet pačios organizacijos, tačiau mes esame projektų valdymo ambasadoriai iš finansuotojo pusės, kurie lydi verslo projektus iki galutinio rezultato. Jei vertiname paraiškas, kurių turinys – pokyčiai, privalome keistis ir patys“, – pastebi LVPA vadovas.

Kalbėdamas apie projektų kokybę, jis atkreipia dėmesį ir į kaštų naudos analizę – kuo didesnė investicija, tuo nuodugnesnė turi būti ekonominė, rizikų, pridėtinės vertės sukūrimo analizė, todėl DNR ekonomikos plane dėmesį labiausiai traukia didelių infrastruktūros projektų idėjos ir jų parengtumas, pagrįstumas. O mažieji projektai, pasak A. Želvio, galėtų būti „paleidžiami“ lengviau, paprasčiau. Šiuo metu ES investicijų administravimo taisyklės, paraiškos forma verslui ir viešajam sektoriui tiek dideliems, tiek mažiems projektams yra, deja, vienodos.

A. Želvys apibendrina – projektų ekonomikos vaidmuo auga ir toliau augs. Kryptis diktuoja tiek ES nubrėžtos gairės, tokios, kaip dėmesys inovacijoms, žalioji darbotvarkė („Green Deal“) ir skaitmeninė pramonės darbotvarkė, tiek pasaulio gyvenimą sujaukusi pandemija, kuri reikalauja kurti jos pasekmėms suvaldyti būtinus produktus, technologijas, sistemas, gebėjimus. Kad visi šie procesai judėtų pirmyn, būtina optimizuoti projektų ir programų valdymo procesus organizacijose ir kuo daugiau investuoti į organizacijų darbuotojų kompetencijas.

„Ekonomikoje vyksta kardinalūs pokyčiai, didele dalimi dėl pandemijos, tad pokyčiai turi būti vykdomi kryptingai. Tiesiog atėjo laikai, kai visuomenės, viešojo sektoriaus, verslo, socialinių ekonominių partnerių įsitraukimas galėtų padėti visai sistemai būti optimalesnei“, – mano LVPA vadovas.

[infogram id="701cc987-6aea-42fc-b11e-ec4262e52dc0" prefix="CNW" format="interactive" title="TR:restart"]

nuotrauka::2 left

Edita Kemzūraitė, „Project Management Institute Lithuania“ (PMI Lithuania Chapter) prezidentė:

„Projekto ekonomika skatina pažvelgti į projektus iš strateginio lygmens. Tai terminas, apibūdinantis lankstumą, pasirengimą pokyčiams ir ateities perspektyvoms pasitelkiant į pagalbą inovatyvius sprendimus.

Projektų Valdymo Instituto (PMI) ataskaitoje įvardijamos pagrindinės globalios tendencijos,  skatinančios projektų ekonomiką, tarp jų:

  • Naujoji projektų lyderių karta skatina teigiamus pokyčius projektuose, kuriems reikalingi inovatyvūs infrastruktūriniai ir technologiniai sprendimai.
  • Projektų valdymo profesionalai atlieka pagrindinį vaidmenį projektuose, skirtuose kovai su klimato kaitos poveikiu.
  • Dirbtinio intelekto atsiradimas suteikia projektų vadovams pranašumų, tinkamai derinant techninius bei socialinius įgūdžius.
  • Projektų lyderiai atlieka pagrindinį vaidmenį valdant inovatyvias komandas, kurios imasi infrastruktūrinių projektų, kurių biudžetas dažnai yra nedidelis.

Visos kartu šios tendencijos parodo, kad efektyvus šiuolaikinių projektų valdymas reikalauja kvalifikuotų projektų vadovų/lyderių. Jų vaidmuo yra kritinis siekiant organizacijų sėkmės projekto ekonomikoje. Už kiekvieno sėkmingo projekto slypi Žmogus – projektų vadovas arba lyderis.“

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Turėdami savirealizacijos galimybę, talentingi darbuotojai darbo keisti nenori Verslo tribūna

Sunku paneigti, kad verslo pamatą sudaro talentingi, ambicingi darbuotojai, todėl juos išlaikyti kiekvienai...

Parama verslui per pandemiją: siūlomos greitos ir veiksmingos priemonės Verslo tribūna 2

Įprastai daugumai verslų prasidėję 2020-ieji netrukus virto aukštyn kojomis – dėl pandemijos įmonės susidūrė...

Sėkmė per pirmus metus – pradėję prekybą e. platformoje, verslai svarsto atsisakyti savo fizinės prekybos Verslo tribūna 5

Prieš dvidešimtmetį „Amazon“ įkurta viena garsiausių pasaulyje internetinių prekyviečių (angl. marketplace),...

Per projektų valdymą – į lyderystę ir sėkmę: naujos gairės organizacijoms, kaip pereiti nuo efektyvaus prie produktyvaus darbo Verslo tribūna

Efektyvių ir atnešančių aiškius rezultatus projektų valdymas tampa vis svarbesnis ekonomikoje  – apie tai...

Kodėl draudimas yra dar svarbesnis krizės laikotarpiu? Verslo tribūna

Dar šių metų pavasarį paskelbus karantiną su neapibrėžtumu susidūręs verslas turėjo labai gerai apgalvoti...

Šiandien svarbiausia prisitaikyti, o efektyvių sprendimų tai padaryti yra Verslo tribūna

Pandemija pasitraukti dar nežada, taigi verslui tenka prisitaikyti ir veiksmų planą dėlioti naujoje...

Prekyba internetu: kaip užtikrinti teigiamą patirtį Verslo tribūna 1

Dar pavasarį įvedus karantiną gerokai šoktelėję „Pigu.lt“ prekybos srautai panašiame lygyje išliko iki šiol.

Sėkmingai įgyvendinti ES finansuojami verslo projektai – Lietuvos ekonomikos variklis Verslo tribūna 1

Verslo aplinkos nepastovumas, neapibrėžtumas ir kompleksiškumas, verčia organizacijas projektų valdymui...

Teisininkė: graži ir funkcionali svetainė dar nėra raktas į elektroninio verslo sėkmę Verslo tribūna 1

Naują verslą kuriantys asmenys neretai mano, kad techniškai funkcionuojanti, gražiai grafiškai apipavidalinta...

ES investicijos – veiksminga injekcija regionuose veikiančioms įmonėms Verslo tribūna 1

ES finansavimo priemonės gali stipriai prisidėti prie verslo konkurencingumo ir sėkmingos plėtros, atverdamos...

Karantino sėkmės istorija: vietinė e. prekybos platforma atvėrė duris ir į užsienio rinką Verslo tribūna 1

Koronaviruso pandemijos verslui padiktuoti iššūkiai privertė įmones žaibiškai persiorientuoti į prekybą...

„Lietuvos draudimo“ patarimai verslui: trys pagrindinės atsako į COVID-19 kryptys Verslo tribūna

Nuolat analizuojami verslo rodikliai ir pagal juos perskirstomi prioritetai, greita reakcija į...

G. Kolesnikovas: prognozės nepasitvirtino – šie metai rekordiniai sandorių rinkoje Verslo tribūna

Ne visos ekonominės krizės klostosi pagal tą patį scenarijų – elgesys sandorių rinkoje po šiemet ištikusios...

Išgyventi krizę padėjo pasitikėjimas svarbiausia įmonės grandimi – darbuotojais Verslo tribūna

Pasikeitusios rinkos sąlygos karantino metu įnešė neapibrėžtumo didžiajai daliai Lietuvos verslų. Petras...

Verslą nuo mokumo problemų išgelbėti gali atidumas ir drąsa derėtis bei persitvarkyti Verslo tribūna

Sumažėję ar stabtelėję pinigų srautai ir įsipareigojimų vykdymo atidėliojimas yra pirmasis signalas, kad...

Sveikatos draudimo vertę įžvelgė ir smulkieji – apsidraudusiųjų bene pusantro karto daugiau Verslo tribūna

Lietuvos banko duomenimis, visa ne gyvybės draudimo paslaugų rinka dėl COVID-19 sąlygotos situacijos pirmąjį...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus