Sveikatos draudimo vertę įžvelgė ir smulkieji – apsidraudusiųjų bene pusantro karto daugiau

Publikuota: 2020-09-09
svg svg

Lietuvos banko duomenimis, visa ne gyvybės draudimo paslaugų rinka dėl COVID-19 sąlygotos situacijos pirmąjį pusmetį parodė nežymų kritimą, tačiau viena iš augančių draudimo paslaugų – darbuotojų sveikatos draudimas. Pastebima, kad jį paskutiniu metu vis dažniau renkasi anksčiau šios paslaugos neturėjusios įmonės, o ypač – smulkaus ir vidutinio verslo segmentas.

Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius, pastebi, kad savo darbuotojų sveikata vis labiau rūpinasi ne tik didžiosios kompanijos, bet ir mažesni verslai. Pasak jo, per pirmus septynis metų mėnesius fiksuojamas 5,6 proc. sveikatos draudimo rinkos augimas, kai bendrai visa ne gyvybės draudimo rinka krito 3 proc.

nuotrauka::1 left

„Lietuvos draudimas“, atvirauja pašnekovas, šių metų pirmą pusmetį sveikatos draudimo produktą augino 43,2 proc. (beveik 9 kartais sparčiau nei rinka bendrai), iš sudarytų draudimo sutarčių net 45 proc sudarė nauji klientai. Iš naujų sveikatos draudimu apsidraudusių įmonių – net 44 proc. sudaro vidutiniai, 42 proc. – smulkieji verslai, pastarųjų tarp apsidraudusiųjų – kone pusantro karto daugiau nei pernai. Susidomėjimas, pažymi S. Lisauskas, ypač didėja transporto, mažmeninės ir didmeninės prekybos bei IT sektoriuose.

„Sveikatos draudimas kaip darbdavio nauda darbuotojui dar prieš kelis metus dažniau buvo stambaus verslo pirkinys – įprasta darbuotojų motyvavimo priemonė didelėse, tarptautinėse įmonėse, IT bendrovėse, bankuose, o taip pat tuose sektoriuose, kur vyrauja didelė konkurencija dėl tam tikros srities specialistų. Dabar pastebime, kad darbuotojų pritraukimas, jų motyvacija ir talentų išlaikymas vis aktualesnis ir mažesnėse įmonėse, – dėsto jis. – Visų verslų varomoji jėga ir didžiausias turtas – žmonės, todėl šiuo metu sveikatos draudimu domisi visi verslo sektoriai – nuo žemės ūkio iki IT, advokatų ir auditorių. Pažymėtina, kad šį draudimą pasirenka įmonės, kurios anksčiau tokios naudos darbuotojams neturėjo, o tai greičiausiai lemia ir situacija darbo rinkoje, ir noras išlaikyti darbuotojus, stiprinti jų motyvaciją.“

Laiko standartu

Laura Duksaitė-Iškauskienė, vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė, pastebi, kad šiandien darbo ieškantieji sveikatos draudimą priima kaip standartinę darbdavio darbuotojui teikiamą naudą.

„Dažnai bendraujant su keičiančiais darbą asmenimis ir teiraujantis apie darbo užmokestį bei darbdavio teikiamas motyvacines priemones, pastebime, kad sveikatos draudimas laikomas standartine, pageidaujama nauda. Toliau tik vykdomos derybos, kokio dydžio sveikatos draudimo paketo galima tikėtis, – įžvalga dalinasi ji. – Matome, kad jau nebe pirmus metus sveikatos draudimas perkamas ne tik vadovams, bet visiems darbuotojams nuo pat žemiausios grandies. Tokia įmonės teikiama papildoma vertė labiausiai motyvuoja būtent tuos, kurie uždirba mažiausiai. Suteikdamos sveikatos draudimą įmonės parodo realų rūpestį savo darbuotojais.“

Kalbėdama apie popandeminę situaciją, vadovė akcentuoja, kad, situacija darbo rinkoje nėra bloga – įvairaus dydžio įmonės toliau konkuruoja dėl darbuotojų, todėl sveikatos draudimas laikomas viena iš sudėtinių motyvacinio krepšelio dalių, galinti pritraukti konkurencingus savo srities specialistus.

„Konkurencija dėl darbuotojų vyksta ne tik tarp stambaus verslo, konkuruoja ir vidutinės įmonės, joms taip pat labai svarbu pateikti konkurencingas motyvacines priemones. Pastarosios taiko tokias pačias naudas kaip ir stambus verslas, o tuo pačiu yra lankstesnės ir greičiau prisitaikančios prie rinkos pasikeitimų nei didelės korporacijos“, – pažymi ji.

Investicija į ateitį

S. Lisausko teigimu, darbuotojų saugumo užtikrinimas bei motyvacija – vieni iš svarbių veiksnių siekiant sėkmingai įveikti karantino ir viruso sukeltus sunkumus verslui, todėl sveikatos draudimas darbuotojams liko svarbus įmonėms, kurios tęsė veiklą ir siekė greito atsigavimo po karantino periodo. Ekspertas pažymi, kad didesnį verslo susidomėjimą paslauga lemia ir atsiradęs supratimas, kad sveikata reikia rūpintis nedelsiant.

„Sveikatos draudimas yra ta paslauga, kuria galima pasinaudoti ne vieną kartą, visus draudimo metus bei patekti į privačias, ne tokios komplikuotos prieigos kaip valstybines, gydymo įstaigas. Tuo pačiu pamažu atsiranda ir supratimas, kad į gydytojus reikia kreiptis nelaukiant, kol liga pasitrauks „savaime“. Ypač ši tendencija matosi tarp jaunesnių žmonių, todėl sveikatos draudimas yra puiki priemonė išlaikyti jaunus specialistus, kurie net ir dabartinėmis sąlygomis nebijo keisti darboviečių. Beje, praktika rodo, kad sveikatos draudimu pasinaudoja 90 proc. apdraustųjų“, – detalizuoja jis.

Anot S. Lisausko, nemažą produkto paklausą lemia dar kelios dedamosios: darbdaviams šis draudimas – investicija į darbuotoją ateičiai, leidžianti išlaikyti talentus, pritraukti naujų bei efektyvinti veiklą ir taupyti įmonės kaštus – sutrumpinti darbuotojų nedarbingumą jiems reikiamu metu gaunant operatyvią kvalifikuotą pagalbą, taip pasirūpinant, kad dirbantieji būtų sveikesni, o tuo pačiu – darbingesni bei produktyvesni, jų nereikėtų pavaduoti kitiems komandos nariams; dirbančiuosius tokia darbdavio suteikiama nauda įgalina naudotis įvairiomis sveikatos paslaugomis, gauti greitą aukštos kokybės konsultaciją, tyrimus ar gydymą privačiose gydymo įstaigose be siuntimo iš šeimos gydytojo, kas sutaupo laiko ir pajamų bei lemia geresnę dirbančiojo fizinę ir emocinę savijautą.

Sveikatos draudimo vertę pakėlė ir pakitęs sveikatos paslaugų prieinamumas dėl pandeminės situacijos, tad į privačias gydymo įstaigas dažniau kreipiasi net ir tie, kurie iki pandemijos tokios galimybės nesvarstė.

Plati sveikatos paslaugų paletė

S. Lisausko teigimu, vienas esminių „Lietuvos draudimo“ siūlomo sveikatos draudimo privalumų – neribota ambulatorinė pagalba. Šį draudimą turintieji gali kreiptis į bendrosios praktikos gydytojus ir specialistus bei atlikti diagnostinius ir laboratorinius tyrimus bei kitas procedūras tiek kartų, kiek reikia.

Be ambulatorinės pagalbos „Lietuvos draudimo“ sveikatos draudimas gali kompensuoti odontologo ir okulisto paslaugas, receptinių vaistų ir medicinos priemonių įsigijimą, reabilitaciją, profilaktinės individualios sveikatos patikrą, optikos priemones, taip pat ir reabilitacijos ir kitas sveikatinimo paslaugas.Taigi net jeigu apdraustajam neprireikia kreiptis dėl ambulatorinio gydymo, darbuotojai atranda sveikatos draudimo vertę įsigyjant vaistų, medicinos pagalbos priemonių. Visa tai lemia, kad tokią darbdavio suteikiamą naudą palankiai įvertina ne tik vyresnės, bet ir jaunos kartos darbuotojai.

„Statistika rodo, kad sveikatos draudimu panašia apimtimi naudojasi ir jauni, ir vyresni darbuotojai. Jaunesnių kartų motyvas naudotis sveikatos draudimu – laiko taupymas, kadangi pastarieji labiau vertina savo laiką ir turi mažiau kantrybės sėdėti eilėse prie gydytojų kabinetų. Vyresni žmonės kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, kai negali patekti į valstybines – vyresnių žmonių kartos yra konservatyvesnės ir nelabai mėgsta keisti gydymo įstaigą, todėl į privačias dažniausiai atvyksta, kai gydytojo konsultacijos jų įprastinėje gydymo įstaigoje tenka laukti kelias savaites, – kalba S. Lisauskas. – Mūsų produktas orientuotas į savalaikį ambulatorinio gydymo suteikimą vos atsiradus ligos simptomams, kai nedelsiant kreipiantis į gydytoją užkertamas kelias rimtesniems susirgimams, ilgam nedarbingumui, o tai aktualu bet kurio amžiaus darbuotojams.“

Darbdaviui „Lietuvos draudimas“ papildomas galimas sveikatos paslaugas leidžia pasirinkti individualiai, todėl apdraustajam darbuotojui priklauso tos, kurias siūlo privatus sveikatos draudimas ir tos, kurios į polisą įtrauktos darbdavio prašymu. Darbuotojų sveikatos draudimui, pasak pašnekovo, įmonė taip pat gali pasirinkti apmokamos paslaugų dalies dydį bei draudimo limitus ir pagal tai formuoti būtent jai tinkamus draudimo paketus.

Dažniausiai darbuotojų naudojamos sveikatinimo paslaugos 2019 m. „Lietuvos draudimo“ duomenimis – papildomos medicininės paslaugos (47,5 proc.), ambulatorinis gydymas (37,7 proc.), dantų (6 proc.) bei stacionarinis gydymas (4,5 proc.).

Demonstruoja „V“ formos atsigavimą

Kalbant apie ne gyvybės draudimo rinką, vertinant per pirmąjį metų pusmetį ir liepos mėnesį pasirašytas ne gyvybės draudimo įmokas, „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad pirmoji pandemijos banga šiai rinkai baigėsi „V“ formos atsigavimu. Anot S. Lisausko, optimistiškiausią atsigavimo scenarijų demonstruoja verslo klientai, privačių klientų draudimo linijose „V“ formos atsigavimas – kiek plokštesnis. Bendrovės duomenimis, bendrai privataus ir verslo draudimo paslaugų pardavimai kovo ir gegužės mėnesiais krito, tačiau jau birželio mėnesį rinka grįžo į teigiamą augimo zoną. Sprendžiant iš liepos duomenų, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais draudimo rinka laikysis praėjusių metų lygyje.

„Ypač ryškų „V“ formos scenarijų per 7 mėnesius pademonstravo verslo klientai – jų pasirašytos draudimo įmokos rodo labai ryškų ir staigų atsigavimą. Daugeliui įmonių draudimo paslaugų vartojimas pagyvėjo būtent birželį, kai buvo leista atnaujinti veiklą, – komentuoja S. Lisauskas. – Tikimės, kad atsigavimas jau įvyko ir toliau iki metų pabaigos rinka išliks liepos-rugpjūčio mėn. lygyje, kas nulems bendrą metinį apie 3-4 proc. ne gyvybės draudimo rinkos smukimą, o tai – kur kas optimistiškesnis variantas nei karantino pradžioje, kai buvo prognozuotas tris kartus didesnis nuosmukis.“

„Lietuvos draudimas” – didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė Lietuvoje, turinti filialą ir Estijoje – PZU Eesti. Pernai įmonė užėmė 30,2 proc. Lietuvos rinkos, Estijos filialas – 16 proc. Estijos rinkos. „Lietuvos draudimo” pasirašytos įmokos 2019 m. siekė 267 mln. eurų, bendrovė abejose savo rinkose uždirbo 21,5 mln. eurų grynojo pelno. 2020 m. pirmojo pusmečio duomenimis, įmonė pasirašė 124 mln. eurų draudimo įmokų.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sveikatos draudimo vertę įžvelgė ir smulkieji – apsidraudusiųjų bene pusantro karto daugiau Verslo tribūna

Lietuvos banko duomenimis, visa ne gyvybės draudimo paslaugų rinka dėl COVID-19 sąlygotos situacijos pirmąjį...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus