Skaitmeninė atskirtis du trečdalius Lietuvos stumia į užribį

Į devintąją dešimtį įkopusi vilnietė Elena interneto suteikiamų galimybių sąmoningai atsisako. Kodėl? Ko gero, ir pati negali racionaliai atsakyti: „Jau ne tas amžius, ne tas galvoje, nebe laikas mokytis...“ Nors, kaip ir daugelis vilniečių, dabar turi interneto prieigą, nes žiūri išmaniąją televiziją. 

Vis dėlto neseniai tikrovė privertė šiek tiek gailėtis dėl kategoriškų nuostatų. Jos neįgaliam sutuoktiniui (tokiam pat kompiuterio ir interneto skeptikui) medikai nustatė sunkios ligos diagnozę ir nusiuntė atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimo. Elena gavo trumpąją žinutę (SMS) į mobiliojo ryšio telefoną, kurioje buvo prašoma internetu patvirtinti tyrimo vizito laiką ir vietą. Žinutėje nebuvo nurodyta jokio telefono numerio. Moteris suprato, kad, nepatvirtinusi vizito internetu, gali prarasti galimybę atlikti tyrimą, už kurį sumokėtų Ligonių kasos. Todėl telefonu „gaudė“ Santaros klinikose dirbančią pažįstamą medikę, kuri padėtų išspręsti registracijos problemą.