D. Tarasevičius. Apie konservatorių šantažą ir politinius šventeivas

Pernelyg aukštai iškelta skaidrumo kartelė, asmeninės ambicijos, negebėjimas dirbti koalicijoje, politiniais tikslais pradėtas šantažas – šiais ir daugybe kitų epitetų mėginta paaiškinti grėsusią ir tebegresiančią Vyriausybės krizę. Ši iš pradžių buvo atidėta iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo pabaigos, o vėliau lyg ir visai atšaukta.  

Politinė aplinka labai dinamiška. Keliais sakiniais prisiminkime, kaip viskas buvo: visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi savivaldybių skaidrinimo, pradėjęs traukti iš savivaldos politikų stalčių ataskaitas apie panaudotas veiklai skirtas lėšas. Galiausiai „skaidrinimas“ virto vadinamuoju „čekiukų“ skandalu. Atsitiktinai jis sutapo su nuolatiniu prezidento Gitano Nausėdos ir opozicijos spaudimu Ingridos Šimonytės Vyriausybę „perkrauti“ – suprask, pakeiskime du tris ministrus, ir tuomet viskas „ok“: galime gyventi ir su „čekiukais“, ir su ta pačia Vyriausybe, ir tuo pačiu Gabrieliumi Landsbergiu. Gal šiek tiek supaprastinta, bet iš esmės viskas vyko panašiai.