Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino jungtis be vedybų sutarties

Mao Zedongas yra sakęs, kad dar nepateikė Rusijai sąskaitos už atimtas žemes. („Unsplash“) nuotr.

Kai Lietuva paskelbė, kad Vilniuje bus atidaryta Taivano atstovybė, Kinijos komunistų partijos ruporas „Global Times“ rašė, kad Kinija turėtų bendradarbiauti su Rusija ir Baltarusija, kad nubaustų įžūliąją Baltijos valstybę. Ar tai buvo tik gąsdinimo retorika? O gal Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino režimai tikrai koordinuoja savo veiksmus?

Oficialioji Kinijos spauda, ypač skirtoji pasaulinei auditorijai, pavyzdžiui, leidžiama anglų kalba, dažnai itin palankiai kalba apie Rusiją kaip apie rimtą, perspektyvią partnerę keičiant pasaulio veidą. Ko išties vertas dviejų imperijų suartėjimas ir ką tai reiškia mums?

Technologinė galia

Ar Kinija tikrai yra komunistinė, marksistinė šalis? Kad ir kaip būtų, patys kinai sakosi esą komunistai. Vienvaldė šios milžiniškos šalies šeimininkė yra organizacija, kuri vadinasi Kinijos komunistų partija. Kinijos komunistai teigia atnaujinę ir pritaikę šiems laikams K. Markso mokymą, t. y. jie nebetiki klasių kova ir pajamų lygybe. Tačiau vadų pasaulėžiūrą vis dar formuoja pamatinės marksizmo idėjos. Pavyzdžiui, tai, kad technologija lemia gamybos būdus ir visą ekonomiką, o tai savo ruožtu lemia, kas turės valdžią. Todėl jie taip stengiasi legitimuoti save būtent ekonominiu veiksmingumu ir gerove. Todėl deda viltis į modernizaciją ir Kinijos galią sieja su technologine lyderyste. Pasak Xi Jinpingo, Kinija turi tobulinti savo gebėjimą taikyti marksizmą vertinant ir sprendžiant praktines problemas, kad „laimėtų ateitį“. Būtent tai lemia ir Kinijos santykius su Rusija.