Gruodį – eksporto krytis, per metus – augimas

Publikuota: 2020-02-07
Algimanto Kalvaičio nuotr.
svg svg
Algimanto Kalvaičio nuotr.

Per praėjusį gruodį, palyginti su lapkričiu, eksportas sumažėjo 9,5%, importas – 5,5%, o lietuviškų prekių eksportas tūptelėjo net 16,1%. 2019 m., palyginti su 2018 m., eksportas išaugo 4,7%, lietuviškų prekių – 2,9%.

2019 m. gruodį prekių eksportuota už 2,33 mlrd. Eur, importuota – už 2,51 mlrd. Eur, praneša Statistikos departamentas. Užsienio prekybos deficitas sudarė 181,4 mln. Eur. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,29 mlrd. Eur.

Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) eksportas sumažėjo 9,5%, importas – 5,5%. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs naftos produktų (26%), baldų (23,7%), plastikų ir jų gaminių (19,9 proc.) eksportas. Tai vienos svarbiausių Lietuvos eksporto prekių grupės. Dar labiau – 16,1% – sumenko lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtys, skaičiuojant be mineralinių produktų – 13,8%.

Per metus (2019 m. gruodį, palyginti su 2018 m. gruodžiu) eksportas padidėjo 2,6%, o importas – 1,6%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus sumažėjo 3%, be mineralinių produktų – 3,1% ūgtelėjo. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs javų (93,6%), antžeminio transporto priemonių (19,8%) eksportas.

[infogram id="b98fc949-da48-4471-aee2-f00c54e833e7" prefix="N9W" format="interactive" title="Užsienio prekyba sausi- rugsėjį"]

2019 m., palyginti su 2018 m., eksportas padidėjo 4,7%, importas – 2,8%. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs javų (79,8%), antžeminio transporto priemonių (23,9%), baldų (7,4%) eksportas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 2,9%, be mineralinių produktų – 6,1%. Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai sudarė 2,218 mlrd. Eur ir buvo 17% mažesnis nei 2018-aisiais (2,672 mlrd. Eur).

Daugiausia – į Vokietiją

Praėjusiais metais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (14%), Latviją (9,5%), Lenkiją (7,9%) ir Vokietiją (7,5%). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,4%), Lenkiją (8,8%), Latviją (7,7%), Švediją (6,5%) ir Jungtines Valstijas (5,8%).

2019 m. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos. Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų, įvairių pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

Neblogas rezultatas

„Nebūčiau linkęs dramatizuoti besitęsiančio Lietuvos pramonės apsukų sulėtėjimo, kadangi ketvirtą 2019 m. ketvirtį Lietuvos pramonės dinamikai nemažai pakenkė įspūdingi rezultatai 2018 m. pabaigoje“, – aiškina Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas.

Jo vertinimu, turint omenyje besitęsiantį pramonės nuosmukį euro zonoje, Lietuvos pramonės plėtros tempas atrodo tikrai pozityviai. A. Izgorodinas primena, kad Eurostato apklausos rodo, kad 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos pramonė buvo tarp lyderių Europoje pagal eksporto prognozių dinamiką, o lyginant su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, Lietuvos gamintojai netgi nežymiai pagerino (+0,1 punktu) eksporto prognozes.

Be to, 2019 m. gruodį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje siekė 76,3% ir buvo artimas istoriniam maksimumui, kuris buvo pasiektas 2017 m. pabaigoje (77,9%).

„Paradoksalu, bet prie optimistinių Lietuvos gamintojų lūkesčių iš dalies prisideda turbulencijos pasaulio ekonomikoje. Euro zonos gamintojams bandant išsilaikyti buksuojančiose eksporto rinkose, Lietuvos gamintojai gavo nemažai kontraktinės gamybos užsakymų dėl mažesnės gamybos savikainos“, – nurodo ekonomistas.

Nežinomybė dėl koronoviruso

Kita vertus, koronovirusas 2019-nCoV spėjo pridaryti milijardinių nuostolių ne tik Kinijai, bet ir viso pasaulio ekonomikai, tai ateityje gali turėti rimos įtakos ir Lietuvos eksporto dinamikai.

Kaip rašė VŽ, koronovirusas jau tampa galvasope daug eksportuojančiai Lietuvos pramonei, kuri iš Kinijos importuoja komplektuojamąsias detales – tiekimui sutrikus, greitai rasti kitų gamintojų būtų sudėtinga.

„Apribotas susisiekimas tarp Kinijos ir Europos gali sumažinti ne tik siuntų oro linijomis, bet ir prekių tiekimą laivais – ypač jei Kinijoje toliau būtų ribojama ir tarpinių gamybos produktų, ir galutinių vartojimo prekių gamyba“, – nurodo Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Anot jo, jei išsipildytų blogasis scenarijus ir viruso plitimas artimiausiu metu nesulėtėtų, pradėtų strigti tiekimo grandinės tarp Europos ir Kinijos, dėl to netiesiogiai nukentėtų ir Lietuva.

Kinijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius penktadienį pasiekė 636, sergančiųjų – viršijo 31.000, pranešė Nacionalinė sveikatos komisija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vadyba: neturėkite dogmų Premium

„Lean“ dar kartais vadinamas sveiko mąstymo būdu. Tačiau kartu metodas sulaukia daugybės kritikos Lietuvoje...

Verslo klasė
2020.02.09
Gruodį – eksporto krytis, per metus – augimas

Per praėjusį gruodį, palyginti su lapkričiu, eksportas sumažėjo 9,5%, importas – 5,5%, o lietuviškų prekių...

Verslo klasė
2020.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau