Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema?

Moterys Lietuvos kino industrijoje. 2018 m. „Sidabrinės gervės“ ceremonija. Audriaus Solomino nuotr.

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai egzistuoja, tuomet jį paskaityti jums tikrai verta. Net jei kalbama apie kiną.

Permainos į Holivudą ateina, tačiau iš lėto. Remiantis „USC Annenberg Inclusion Initiative“ tyrimu, iš 109 režisierių, kūrusių 100 daugiausia uždirbusių 2017 m. filmų, 92,7 proc. buvo vyrai, o likę 7,3 proc. – moterys. O iš 1100 2011–2017 m. pelningiausių filmų 95,7 proc. buvo sukurti vyrų ir tik 4,3 proc. – moterų. Dauguma šių juostų buvo sukurta studijose, blockbusterių namuose, tokie kūriniai kasose ir sugeneruoja daugiausia pinigų. Jų gamyboje vis dar ignoruojamos kiną kuriančios moterys.

Vis dėlto atrodo, kad situacija po truputį gerėja. Pasak interneto portalo „Indiewire“, 2019–2020 m. moterys režisuos kiek daugiau studijinių filmų, „Sony“ (ko gero, laukiamiausias jų darbas – praeitais metais „Oskarui“ nominuotos Gretos Gerwig „Mažosios moterys“ („Little Women“), „Universal“ ir „Warner Bros.“ pasiūlys ekranuose išvysti 5–8 filmus, „Disney“ – 4, „Fox“ – 2, „Paramount“ – tik vieną (režisierės ir operatorės Reed Morano „Ritminė sekcija“ („The Rhythm Section“).