2019-10-26 19:30

Nesimokančios smegenys priartina senatvę

Gyvendami fiziškai aktyviai, būdami geros emocinės sveikatos ir mokydamiesi dalykų, kurie padeda prisitaikyti prie kintančios aplinkos, senjorai ilgiau išlieka savarankiški. Aušros Barysienės nuotr.
Gyvendami fiziškai aktyviai, būdami geros emocinės sveikatos ir mokydamiesi dalykų, kurie padeda prisitaikyti prie kintančios aplinkos, senjorai ilgiau išlieka savarankiški. Aušros Barysienės nuotr.
„Priecīgus Līgo svētkus!“ – per Jonines susirašinėdama su drauge Liva bandau įterpti bent porą žodžių jos gimtąja kalba. Ir pažadu sau, kad vieną dieną tikrai kalbėsiu latviškai, nes apie tai svajoju nuo vaikystės.

Su Liva bendraujame jau daugiau nei dešimt metų, tačiau laiko latvių kalbos studijoms taip ir neradau. Turbūt tą pavyks padaryti tik išėjus į pensiją, pamanau.

Tačiau susimąstau, kad negaliu prisiminti nė vieno savo giminaičio ar kaimyno, kuris, būdamas pensinio amžiaus, ką nors studijuotų. Nors galimybių tai daryti tikrai yra: senjorai kviečiami mokytis trečiojo amžiaus universitetuose, kai kurios aukštosios mokyklos kviečia juos tapti laisvaisiais klausytojais, o kur dar įvairūs kursai, mokymai ir seminarai. Bet ar vyresnio amžiaus žmonėms yra naudos iš šios veiklos? Kas juos stabdo nuo tapimo studentais? O gal sulaukus pensinio amžiaus mokytis jau tiesiog per vėlu?

52795
130817
52791