Nesimokančios smegenys priartina senatvę

Su Liva bendraujame jau daugiau nei dešimt metų, tačiau laiko latvių kalbos studijoms taip ir neradau. Turbūt tą pavyks padaryti tik išėjus į pensiją, pamanau.

Tačiau susimąstau, kad negaliu prisiminti nė vieno savo giminaičio ar kaimyno, kuris, būdamas pensinio amžiaus, ką nors studijuotų. Nors galimybių tai daryti tikrai yra: senjorai kviečiami mokytis trečiojo amžiaus universitetuose, kai kurios aukštosios mokyklos kviečia juos tapti laisvaisiais klausytojais, o kur dar įvairūs kursai, mokymai ir seminarai. Bet ar vyresnio amžiaus žmonėms yra naudos iš šios veiklos? Kas juos stabdo nuo tapimo studentais? O gal sulaukus pensinio amžiaus mokytis jau tiesiog per vėlu?