Melagienų motina: „AIDS sukūrė Pentagonas“

Publikuota: 2019-04-22
Rusijos KGB paskleidė dezinformaciją, kad AIDS sukūrė JAV žinybos. „Vikipedijos“ nuotr.
Rusijos KGB paskleidė dezinformaciją, kad AIDS sukūrė JAV žinybos. „Vikipedijos“ nuotr.
Komunikacijos konsultantas

Pchenjane, Šiaurės Korėjos sostinėje, atidarytas „Trumpo dangoraižis“. Hillary Clinton vadovauja pedofilų tinklui, kontroliuojamam iš vienos Vašingtono picerijos rūsio. Lietuva įsigijo finansinį startuolį už 500 mln. Eur (iliustruota Dalios Grybauskaitės nuotrauka).

Jokio dangoraižio Pchenjane, žinoma, greitu metu nebus, Lietuva neketina įsigyti jokio startuolio, kainuojančio daugiau nei 3 suskystintų dujų terminalai, o skandalingoji picerija Vašingtone net neturi rūsio.

Visa tai – netikros naujienos, arba, kaip kartais sakoma, – melagienos. Visgi šie piktadarių fantazijos vaisiai – niekis, palyginti su visų melagienų motina – „Operacija: Infekcija“ – bene efektyviausia dezinformacijos kampanija, kokią tik mena žmogus.

Ką patarti žvalgui?

Jei būtumėte Vakarų žvalgas ir klaustumėte Rusijos eksperto patarimo, kaip geriau suprasti toje pasaulio dalyje šiandien gyvenančių žmonių mąstymą, kaip suvokti jų veiksmus lemiančius motyvus, matyt, geriausias patarimas būtų nukreipti juos skaityti rusų literatūros klasiką, (nestalininės) istorijos knygas ir sovietų žvalgybų veiklos analizės tomus. Bene nuostabiausia šio patarimo dalis būtų ta, kad ši medžiaga laisvai prieinama, atvira kiekvienam smalsiam protui.

„Kodėl?“ – paklausite. Ogi todėl, kad nelabai kas tepasikeitė: plataus masto dezinformacijos kampanijos, netikrų naujienų sklaida plačiai naudojama ir šiandien.

Atidesnė sovietinės žvalgybos veiklos analizė padėtų mums geriau pažinti priešą, suvokti jo keliamus pavojus ir prieš mūsų akis laukiančią kovą, nes ta kova niekada nesibaigia.

Aktyviosios priemonės

Matote, Vakarų šalių žvalgybos veiksmai šiek tiek skyrėsi nuo tų, kuriuos Šaltojo karo metais taikė žvalgai Rytuose. Vakarų žvalgai greta kitų gana įprastų žvalgybos veiksmų apsiribodavo informacijos rinkimu, tačiau sovietų „kolegos“ kur kas didesnį dėmesį skyrė ilgalaikėms apgaulės operacijoms, kuriomis buvo siekiama daryti įtaką viešajai nuomonei, o pasinaudojant ja – ir įtaką vyriausybėms bei atskiriems asmenims.  

Sovietų Sąjungoje plačiai naudotos aktyviosios priemonės, tarp kurių buvo manipuliavimas ir žiniasklaidos kontrolė, rašytinė bei žodinė dezinformacija, komunistų partijų ir organizacijų kitose šalyse naudojimas, slaptos radijo transliacijos, manipuliavimas ekonomika ir finansų sistema, partizanų grupių ir teroristų grupių rėmimas, diversijos, pagrobimai ir taip toliau, ir panašiai. Josifo Stalino ir, reikia pridurti, Vladimiro Putino laikais aktyviosios priemonės apėmė ar apima ir politiškai motyvuotas žmogžudystes. Net šioms nepavykus žinutė vis tiek siunčiama.

Aktyviųjų priemonių tikslas buvo ir, matyt, išlieka tas pats – susilpninti Sovietų Sąjungos, o šiandien – Rusijos priešus ir sukurti palankią aplinką Maskvos interesų sklaidai.

Šiandien propagandos, melagienų ir dezinformacijos kampanijomis siekiama sugluminti žmogų taip, kad jis prarastų supratimą, kuo apskritai pasitikėti, kartu siekiama jį išvarginti naujienų ir prieštaringos informacijos pertekliumi (juk protauti – sunku) ir padaryti taip, kad žmogui apskritai nustotų kas nors rūpėti.

Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) veikla taip pat nėra be nuodėmės, jau vien ko verti agentūros veiksmai Lotynų Amerikoje ir siekis daryti įtaką ten veikiantiems kariniams režimams. Vis dėlto CŽA veiksmai Lotynų Amerikoje ar kituose pasaulio regionuose gana neblogai nušviesti, matyt, ne be nuoširdžių KGB pastangų. Bet bene garsiausia dezinformacijos kampanija nušviesta skausmingai menkai.

Dezinformacijai – trys ketvirtadaliai Lietuvos biudžeto

Sovietų metodus padėjo atskleisti Sovietų Sąjungą išdavę ir į JAV pabėgę sovietų šnipai. Vienas jų – Čekoslovakijos žvalgas, Dezinformacijos departamento vadovo pavaduotojas (1964–1966 m.) Ladislavas Bittmanas, dar žinomas Lawrence’o Martino-Bittmano vardu, atskleidęs sovietų žvalgybų veiklos metodus.

Vienas faktas galėtų ir turėtų kelti nerimą ir šiandien, nes kai kurie faktai leidžia manyti, kad Federalinė saugumo tarnyba (FSB), pakeitusi sovietinę KGB, mažai tepasikeitė. Jeigu tai tiesa, mums turėtų būti neramu dėl to, kad KGB šnipinėjimui skirdavo vos 15–25% laiko, darbo jėgos resursų ir biudžeto. Likę 75–85%. būdavo skiriami būtent aktyviosioms priemonėms – ilgai trunkančioms ideologinėms diversijoms.

nuotrauka::1 right

KGB struktūroje netgi veikė atskiras padalinys – A departamentas, atsakingas būtent už aktyviąsias priemones. Be to, visame KGB tinkle kitose šalyse veikė specialiai šiam darbui skirti pareigūnai. Skaičiuojama, kad A departamente, kartu atsakingame ir už netikras naujienas bei klastojamus dokumentus, iš viso dirbo apie 15.000 žmonių.

CŽA dar 1980 m. suskaičiavo, kad vien aktyviosioms priemonėms sovietai skirdavo 3 mlrd. USD kasmet. Remiantis „CNN Money“ skaičiuokle, šių dienų kainomis tai būtų apie 8,5 mlrd. USD. Tai beveik 7,5 mlrd. Eur arba daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos metinio 2018-ųjų biudžeto. Šiandien skaičiuojama, kad Rusija informaciniam karui skiria apie 2 mlrd. Eur kasmet.

Dezinformacijos kampanijos

Vienas efektyviausių plačiai naudotų sovietų žvalgų ginklų buvo būtent dezinformacija. Dezinformacija apibūdina procesą, kai skleidžiama informacija, kuria „sąmoningai ar nesąmoningai siekiama suklaidinti, pateikti klaidingas žinias“.

Vienas dezinformacijos tikslų – pakeisti realybės suvokimą taip, kad, net ir nepriklausomai nuo plačiai prieinamų informacijos šaltinių (laba diena, internete), žmogus nesugebėtų prieiti protingų ir prasmingų išvadų netgi apie svarbius įvykius ar procesus.

Skirtingai nei propaganda, kuria visuomet siekiama kitus kuo nors įtikinti, dezinformacija siekiama žmogų suvilioti ir suklaidinti.

Anksčiau ir šiandien vykdomos dezinformacijos kampanijos pasižymi vienu svarbiu požymiu – jos visuomet turi krislą tiesos. Tas nedidelis tiesos elementas visą informacijos bloką ir padaro paveikesnį, labiau įtikinamą. Tam, kad dezinformacijos kampanija pavyktų, pasak jau minėto L. Bittmano, „skleidžiama žinutė turi bent iš dalies atspindėti tikrovę ar plačiai priimtinas nuostatas“. Kitaip sakant, ji turi liesti tam tikrus konkrečios visuomenės ar jos grupės „nervus“.

Šiam tikslui tinka viskas: „elitas“ prieš „apačias“, „miestiečiai“ prieš „kaimiečius“, „gėjai“ prieš „tradicinę šeimą“, „musulmonai“ prieš „lietuvius“ ir panašiai.

Analogišku principu šiandien vadovaujasi propagandinės Rusijos naujienų tarnybos, dezinformacijos kampanijose dalyvaujančios šiandien: „Russia Today“ (RT) ir „Sputnik“, kur 80% jų kuriamo turinio – visiškai kokybiškas, techniškai netgi labai profesionaliai parengtas, bet likę 20% – įžūlus melas. Visgi ta didesnė dalis auditorijos akyse tarsi legitimizuoja likusią.

Kontekstas yra viskas

Aktyviosios priemonės buvo efektyviausios tada, kai iš anksto parengti planai įsiterpdavo į politinį bei kultūrinį kontekstą ar konkrečius įvykius. Pavyzdžiui, oficialioji Maskva gana anksti suvokė, kad Vakarų visuomenės susirūpinusios dėl cheminio ir biologinio ginklo naudojimo, tad ši tema turėjo nemažą potencialą dezinformacijos kampanijoms.

Ypač jautrūs savo pačių atstovų veiksmams buvo ir išlieka amerikiečiai.

Milžinišką visuomenės nepasitenkinimą aštuntajame dešimtmetyje JAV sukėlė paaiškėję faktai apie Specialiųjų operacijų divizijos (SOD), veikusios Detricko forte, Merilando valstijoje, įvykdytą simuliaciją. Detricko fortas ypatingas tuo, kad čia tarp 1943 ir 1969 m. buvo vykdomos JAV biologinio ginklo programos, o, šioms nutrūkus, buvo tęsiamos jau karinės biologinės gynybos programos.

Per 1966 m. vasarą vykdytą simuliaciją Niujorko metro stotyse paskleista „nekenksminga simuliacinė medžiaga“, imituojanti realią karinę biologinę ataką. Operacija siekta išsiaiškinti silpnas metro sistemų vietas ir būdus, kaip kovoti su panašiomis grėsmėmis.     

AIDS epidemija ir operacijos pradžia

1980-aisiais pradėjo sklisti pirmosios žinios apie paslaptingą ligą – AIDS. Po kelerių metų nustatytas ir ligos sukėlėjas – virusas (ŽIV). Nepaisant to, apie AIDS ir ŽIV vis dar buvo žinoma labai nedaug. Objektyvių mokslinių faktų apie mirtiną ligą stoka ir emocinga žmonių reakcija į problemą sutapo su neseniai paaiškėjusiais JAV karinių organizacijų eksperimentais biologinių ginklų srityje ir jau aptarta simuliacija Niujorke. Drauge tai sukūrė tobulą dirvą iki šiol sėkmingiausiai dezinformacijos kampanijai.

1983 m. liepą nedideliame vos 35.000 tiražu angliškai leidžiamame Indijos laikraštyje „The Patriot“ (angl. patriotas), prie kurio steigimo prisidėjo pats KGB, kad turėtų kanalą savo „kūriniams“ skleisti (šiandien šią funkciją atlieka „Wikileaks“), išspausdintas anoniminis laiškas. Laiške buvo tvirtinama, kad paslaptinga liga buvo sukurta per JAV gynybos ministerijos – Pentagono – vykdytus eksperimentus.

Straipsnyje buvo cituojama informacija iš viešai prieinamų šaltinių, pateikiami tikslūs faktai apie kraujo perpylimo pavojus, tai, kad AIDS greičiausiai sukelia virusas, ir tai, kad pirmoji epidemijos banga užfiksuota būtent JAV.

Straipsnyje pakartota visuomenei jau žinoma informacija, atskleista, kad Scientologijos bažnyčia pasinaudojo Informacijos laisvės įstatyme numatytomis teisėmis, suteikiančiomis galimybę gauti iki tol neviešintus dokumentus ar jų dalį iš federalinės vyriausybės.

Indų laikraštyje taip pat priminti CŽA remti farmaciniai eksperimentai su žmonėmis, taip pat biologinio ginklo kūrimas jau minėtame Detricko forte.

Nors prezidentas Richardas Nixonas bakteriologinio ginklo tyrimus uždraudė dar 1969 m., „The Patriot“ straipsnyje buvo ramiausiai meluojama, kad „Pentagonas šių tyrimų niekada nenutraukė“, o AIDS buvo atrastas tiriant „stipriai patogeniškų virusų“ pavyzdžius, surinktus Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.  

Antrasis kampanijos aktyvavimas

„The Patriot“ straipsnis norėto dėmesio nesulaukė. Situacija ėmė keistis 1985 m., sovietų vairą perėmus Michailui Gorbačiovui. Keletas dirgiklių, tikėtina, aktyvavo dezinformacijos kampaniją: JAV ataskaita atskleidė faktus apie sovietų vykdytą ir Ženevos konvenciją sulaužiusią biologinio ginklo gamybą, be to, AIDS ėmė plisti pačioje Sovietų Sąjungoje, tad vietoje kilusį nerimą nuspręsta nukreipti efektyviausia kryptimi – į užsienį.

Į pagalbą atėjo Rytų Vokietijos KGB analogas – Valstybės saugumo ministerija ir jos užsienio žvalgybos padalinys (HVA). Būtent HVA ir davė operacijai pavadinimus „Infektion“ ir „Vorwarts II“ (vok. „Pirmyn II“).

KGB pasitelkė kitą efektyvų metodą – atsitiktinių, netyčinių agentų, gerbiamų savo šalyse, įtraukimą į dezinformacijos kampanijas. Vienu tokių „įtakos agentų“, mums geriau žinomų „naudingų idiotų“ vardu, tapo ryšių su KGB turėjęs Rytų Vokietijos biofizikas prof. Jakobas Segalas.

Sankt Peterburge gimęs, tarpukario Vokietijoje užaugęs žydas bei komunistas nuo nacių bėgo į Prancūziją. Išėjęs į pensiją kartu su žmona Lilli susidomėjo AIDS, nors ir nebuvo milijonus gyvybių šienaujančios ligos ekspertai.

J. Segalas paruošė 47 puslapių brošiūrą apie AIDS kilmę, joje atmetė mokslininkų plačiai pripažįstamą teoriją apie afrikinę ligos kilmę ir akcentavo faktus, kad AIDS pirmą kartą užfiksuotas Niujorko, San Fransisko gėjų bendruomenėse, o ne Afrikoje.

Brošiūra plačiai paskleista Zimbabvėje vykusioje „Neprisijungimo judėjimo šalių“ konferencijoje, kurioje, be prof. J. Segalo, dalyvavo 4 HVA ir 20 KGB agentų.

Netrukus po renginio žinia apie „AIDS kilmę“ paskelbta net 25-ių Afrikos šalių spaudoje.

Melas apkeliauja pusę pasaulio

Dvi Nobelio premijas gavęs Winstonas Churchillis yra sakęs, kad „kol tiesa maunasi kelnes, melas apkeliauja pusę pasaulio“. Panašiai ir šiame pasakojime – per ketverius dezinformacijos kampanijos „Infekcija“ metus melas apie AIDS atsiradimą pakartotas 25 kalbomis 80-yje valstybių, daugiausia Trečiojo pasaulio šalių, bet ir JAV, Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje. Pradėta kalbėti net apie „etninį ginklą“, skirtą tam tikroms visuomenės grupėms, pirmiausia – juodaodžiams ir homoseksualams, sunaikinti. Būtent beprotiška teorija apie „etninį ginklą“ paaiškina AIDS melo kampanijos paplitimą Juodajame žemyne.

Absurdiška AIDS kilmės kampanija pristabdyta tik 1987 m., kai JAV valstybės sekretorius, o paskui ir prezidentas nepasitenkinimą KGB metodais asmeniškai pareiškė M. Gorbačiovui. Po metų jau SSRS Mokslų akademija paneigė dirbtinio AIDS sukūrimo teoriją. Oficialioji Maskva niekuomet viešai nepripažino kampanijos autorystės. Ir vėl aplanko jaukus déj? vu, tiesa?

Tokio beširdiško melo padariniai – toli siekiantys. Viena sovietų dezinformacijos kampanijų – 1987 m. paskleistas melas apie turtingus amerikiečius, importuojančius vaikus iš Lotynų Amerikos tam, kad „paskerstų“ ir jų organus naudotų transplantacijai. Sukrečia, kiek daug žmonių Lietuvoje šiandien nesiryžta donorystei vien dėl to, kad bijosi kažkokios nesuprantamos organų prekybos... Šia prasme sovietai įvykdė nusikaltimą žmoniškumui, tik apie jį labai nedaug ką nutuokiame.

Kada lengva nugalėti

Šiandien efektyviausios dezinformacijos kampanijos vyksta socialiniuose tinkluose ir įvairiose platformose, suteikiančiuose iš esmės neribotas žmonių pasiekimo galimybes. Kai žmonės sukiršinti, pikti ar nusivylę, kai žmonės emociškai „įelektrinti“, šiose platformose praleidžia daugiau laiko, mat emocinis dirginimas stiprina įsitraukimą. Be to, melą šiandien galima paskleisti milijonų milijonams be jokių stebuklingų išteklių. Štai viena netikrų naujienų apie H. Clinton naudai „klastojamus“ balsus rinkimuose buvo viena plačiausiai paskleistų virusinių naujienų per visus 2017-uosius. Skandalinga, tačiau feisbuko vartotojų įsitraukimas į turinį 2017 m. apskritai buvo ypač aukštas būtent dėl netikrų naujienų.

Saugumo politikos ekspertas ir mums neblogai pažįstamas žurnalistas Edwardas Lucasas teigia, kad „geriausias karas ne tas, kurį kauniesi svetimoje teritorijoje, bet toks, kai priešo teritorijoje sunaikini absoliučiai viską, kas turi bent kokią vertę. Turtingi prieš skurdžius, juodieji prieš baltuosius. Tam tikslui tinka bet kuri skirtis, kuri sutrikdo, pažeidžia visuomenę, perkerpa jos moralinį sluoksnį, jos ryšius. O tada, kai šalis sutrikusi, suklaidinta, nebetikinti net pati savimi, demoralizuota ir destabilizuota, tokią šalį jau labai lengva nugalėti“.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Tomas Sinickis: Idealisto memuarai III Premium 4

Purgystane mums sekėsi labai gerai. Iš tikrųjų Purgystanas buvo vienintelė vieta, kur sekėsi apskritai.

Verslo klasė
2019.05.19
„Vitol“ valdybos pirmininkas I. Tayloras – apie sandorius su diktatoriais Premium

Ianas Tayloras – vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Karališkosios operos valdybos...

Verslo klasė
2019.05.19
VŽ bando: AMG superautomobilis šeimai Premium

Kai pasaulis vis griežtina taršos normas, o „Tesla“ su kitais elektromobilių gamintojais nespėja tenkinti...

Automobiliai
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Palikite „Revolut“ ramybėje: pamokos startuoliui virstant korporacija Premium 1

Buvo geras žmogus. Simpatiškas vyras, pasižymėjo geru humoro jausmu. Neblogas darbininkas, turėjo auksines...

Verslo klasė
2019.05.11
J. J. Komaras: velniai, egzorcistai ir tikėjimas Premium 10

Rekolekcijų ciklo pabaigoje lenkų religinio fondo „Žinutė iš dangaus“ (SMS z Nieba) feisbuko paskyroje...

Verslo klasė
2019.05.10
Prezidento kodas: tarp dviejų pasaulių Premium

Pažiūrėkite, kiek mes laiko kalbame apie prezidento rinkimus. Ir iš viso – kada mes Lietuvoje pradėjome...

Verslo klasė
2019.05.08
Kaip parašyti knygą vos per penkerius metus ir nenusižudyti Premium

Rašyti norėjau visada. Maniau – visi nori. Rašytojas juk geresnis už kitus, jis garbinamas, jo bijomasi. Kaip...

Verslo klasė
2019.05.05
 E. Parulskis: Ženkliukas su Leninu Premium 5

Darželio auklėtinius, faktiškai – paaugusius kūdikius, išveda į lauką. Auklėtoja rodo jiems...

Verslo klasė
2019.05.04
 E. Parulskis: Interjero deklaracija Premium

Kai jau tapo aiškiai aišku – pavėlavau ir viskas, man paaiškino, kad, žiūrėk, viskas tinka ne tik...

Verslo klasė
2019.05.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau