A. Puklevičius: Vakcina nuo smegenų skystėjimo

Publikuota: 2019-04-07
Plokščiažemiai netgi susiriesdami negali nieko blogo padaryti. livescience.com iliustr.
Plokščiažemiai netgi susiriesdami negali nieko blogo padaryti. livescience.com iliustr.
 

Annie Dillard savo knygoje „Pilgrim at Tinker Creek“ („Piligrimas prie skardininko upelio“) pasakoja apie eskimų medžiotoją, besišnekučiuojantį su vietos pamokslininku. Sakyk, domisi eskimas, jeigu nieko nežinočiau nei apie Dievą, nei apie nuodėmę, ar eičiau pragaran? Ne, sąžiningai atsako dvasininkas. Tai ko man apie juos papasakojai, nusimena eskimas.

Ir kaip tu jam paaiškinsi, kad prozelitizmas yra kone visų įmanomų tikėjimų kertinis bruožas. Ne, tu negali pats vienas apsidžiaugti atradęs amžinąją tiesą – maždaug, eureka, dabar viskas bus kitaip – ir eiti sau atsikimšti šventinio šampano. Ne, žmogau, palik ramybėje burbulus ir eik skleisti gerosios naujienos.

Religijų atveju, kaip kad tam eskimui, netikėta naujiena gali atnešti tik dvasinę sumaištį. Kuri, žinia, šiek tiek apmaudi, tačiau bent jau kapuosna tavęs nenuvarys. Kad ir kas tai būtų – ar Jehovos liudytojai, šeštadienio rytą paskambinę į duris ir pasiūlę pasikalbėti apie anapusinį gyvenimą, ar viešojo transporto stotelėje už sagos pagavęs mormonas – visa tai yra visiškai nepiktybiniai atvejai, nuo kurių jeigu ir skauda, tai tik visiškiems introvertams. O kadangi jiems skauda nuo bet kokio bendravimo, tai jau jų bėda, o ne pasaulio šviesti susiruošusio misionieriaus.

Vegetarai ir veganai yra kategoriškesni. Jie retai priims tavo argumentus su angeliška šypsena „tai aš už jus melsiuosi“, kurią misionieriai rezervuoja tokio improvizuoto pokalbio pabaigai. Ne, jie elgiasi principingai. Iš pradžių praneša, kad nevalgo mėsos, tada bando įtikinti pašnekovą sekti tuo pačiu ląstelienos ir augalijos įrėmintu keliu, o jau susidūrę su opozicija, susinervina, išsikeikia ir demonstratyviai palieka gyvuliukų ašaromis paženklintą kompaniją.

Tačiau ir tai nėra perdėm kenksminga. Juk dar niekas nesame girdėję, kad kas nors prievarta ištrauktų iš nasrų steiką, arba, dar geriau, pagrobtų žmogų ir laikytų rūsyje tarp salotų vien tam, kad tasai atsiverstų į dorybės kelią? Juk ne. Pasitaiko, žinoma, kad vaikai nukenčia nuo tėvelių veganizmo, tačiau jau tokia ta vaikų dalia. Įvairiai su mumis tėvai eksperimentavo, vienus prievarta prie fortepijono sodino, kitus vertė keramikos būrelius lankyti, bet juk viskas iš meilės.

Vieną kartą, tiesa, teko kažkokioje pusiau uždaroje grupėje skaityti ir veganės klausimą, kaip, girdi, jai savo šunį atpratinti nuo kaulų ir kremzlių, nes jai gaila vargšo augintinio, tamsybėmis klaidžiojančio. Šuo irgi gali pasiaukoti dėl šeimininko dvasios ramybės, galų gale alkanas šuo ir burokais laimingas. Va, jeigu kokį katiną imtų auklėti veganizmo dvasia, norėčiau pažiūrėti į dvasinę harmoniją tokiuose namuose.

Bet vėlgi suaugusiems ir pakankamai stuburo bei raumenų turintiems mėsos valgytojams ši sekta nėra labai pavojinga. Garbės žodis, jeigu kokiame nors motyvaciniame pokalbyje imsite raudoti, kad psichinė prievarta jus privertė išsižadėti antrekoto, vadinasi, nebuvote to antrekoto ir vertas. Žmogus kasdien turi apginti savo teisę į antrekotą. Laisvė nuolat turi būti palaistoma kepsnio sultimis. Ar kažkaip panašiai.

Va, o vadinamieji antivakseriai tikrai kelia nerimą. Savo prigimtimi jie tarsi nekalti, kaip ir plokščios Žemės išpažinėjai. Arba ieškantys iliuminatų, rozenkreicerių, masonų ir kitokių reptiloidų. Na, nusišneka, na, susirado sąmokslo teoriją, kam nepasitaiko, sunki vaikystė, mediniai žaislai.

Tačiau plokščiažemiai netgi susiriesdami negali nieko blogo padaryti. Nebent jeigu paaiškėtų, kad yra teisūs, o tu tuo momentu stovėtum ant paties plokščios Žemės pakraščio ir tave pastumtų. Bet čia jau labai teorinė galimybė. Ir tai dar lieka šansų, kad krisdamas pataikytum ant tų dramblių, vėžlių ar banginių, nepamenu jau, ant ko tiksliai toji plokščia Žemelė laikosi, nes skirtingi autoritetai pateikia skirtingas versijas.

O antivakseriai pavojingi ne tik tuo, kad rafinuotai kiurdo manikiūro specialisčių ir panašių laisvųjų profesijų atstovų smegenis. Labai sunku kiurdyti tai, kas apskritai gamtoje neegzistuoja. Kaip organizmo dalis tarsi ir egzistuoja, ir netgi daug to paties organizmo energijos vėjais paleidžia, bet kaip vieta, kurioje dauginasi mintys ir idėjos, – zero. Nihil. Zip.

Nėra jie pavojingi ir tuo, kad mėgsta pasitelkti neva mokslinius argumentus ir tuo atkakliai brūžina ribą tarp tikrų mokslininkų ir pseudotyrinėtojų. Tuo ir be jų užsiima ištisos gaujos akademikų, rašančių storas knygas apie čakrų santykį su lauko špatu. Čia nieko naujo jie nepasėjo ir nieko naujo nenupjaus.

Labiausiai antivakseriai kenkia tuo, kad kenkia ne tik sau ir savo vaikams. Gyventų jie visi nuo aplinkinio pasaulio izoliuotame rezervate, niekas ir galvos dėl to nekvaršintų. Bijote to aliuminio skiepuose, tai ir nesiskiepykite. Trokštate susigrąžinti natūralų imunitetą iš viduramžių, dėl mūsų  galite ir vandenį gerti iš šulinių, kuriuose kas nors nusibaigusį asilą paskandino. Beje, tokį vandens egzaminą atlaikęs imunitetas prilygsta Supermeno galioms Kriptono planetoje. Galima lažintis, kad šia tema jau kas nors bus parašęs storą knygą įtikinančiais viršeliais.

Bėda ta, kad antivakseriai nesikrausto į jokius rezervatus. Anie kažkodėl nori savo neskiepytais ir nečipuotais kūnais vaikščioti tarp mūsų. Ir nešioti visokį brudą. Realų ir pavojingą, kuriam išnaikyti prireikė šimtų metų.

Pats kurioziškiausias pavyzdys – Kosta Rika. Ten pirmą kartą per keliolika metų nustatytas tymų atvejis. Ir jis nutiko ne kokiam nors tamsiam čiabuviui. Oi ne, šioje Centrinės Amerikos šalyje ir sveikatos apsaugos sistema aukšto lygio, ir vietos gyventojai mažokai prietaringi. Kaip ir dera, tymus čia atgabeno civilizuotos ir šviesios Prancūzijos atstovas.

Berniukas, kurio tėvai, galima lažintis, galėtų jums ausis išzulinti apie pašalinius skiepų efektus, apie aliuminį, gyvsidabrį, Big Pharma, medicinos mokslo sąmokslą ir kitokius burtus. Kadangi savo vaiko neskiepijo. Tai, va, prašom, privažiavom.

Todėl ateina laikas, matyt, ne tik sakyti durniams į akis, kad jie yra durniai. Artikuliuotai, raiškiai ir garsiai. Bet ir pasiūlyti jiems susirasti kokią nuošalią vietelę toli nuo pagrindinių prekybos ir turizmo maršrutų, patreone ar kikstarteryje susimesti jai lėšų ir laimingai kraustytis į skiepų neteršiamą natūralaus imuniteto saugomą salą.

Nors šiaip, įtariu, dėl šventos ramybės galėtume tokiam tikslui susimesti ir mes, paskiepytieji. Net be Big Pharma kontribucijos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Tomas Sinickis: Idealisto memuarai III Premium 4

Purgystane mums sekėsi labai gerai. Iš tikrųjų Purgystanas buvo vienintelė vieta, kur sekėsi apskritai.

Verslo klasė
2019.05.19
„Vitol“ valdybos pirmininkas I. Tayloras – apie sandorius su diktatoriais Premium

Ianas Tayloras – vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Karališkosios operos valdybos...

Verslo klasė
2019.05.19
VŽ bando: AMG superautomobilis šeimai Premium

Kai pasaulis vis griežtina taršos normas, o „Tesla“ su kitais elektromobilių gamintojais nespėja tenkinti...

Automobiliai
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Palikite „Revolut“ ramybėje: pamokos startuoliui virstant korporacija Premium 1

Buvo geras žmogus. Simpatiškas vyras, pasižymėjo geru humoro jausmu. Neblogas darbininkas, turėjo auksines...

Verslo klasė
2019.05.11
J. J. Komaras: velniai, egzorcistai ir tikėjimas Premium 10

Rekolekcijų ciklo pabaigoje lenkų religinio fondo „Žinutė iš dangaus“ (SMS z Nieba) feisbuko paskyroje...

Verslo klasė
2019.05.10
Prezidento kodas: tarp dviejų pasaulių Premium

Pažiūrėkite, kiek mes laiko kalbame apie prezidento rinkimus. Ir iš viso – kada mes Lietuvoje pradėjome...

Verslo klasė
2019.05.08
Kaip parašyti knygą vos per penkerius metus ir nenusižudyti Premium

Rašyti norėjau visada. Maniau – visi nori. Rašytojas juk geresnis už kitus, jis garbinamas, jo bijomasi. Kaip...

Verslo klasė
2019.05.05
 E. Parulskis: Ženkliukas su Leninu Premium 5

Darželio auklėtinius, faktiškai – paaugusius kūdikius, išveda į lauką. Auklėtoja rodo jiems...

Verslo klasė
2019.05.04
 E. Parulskis: Interjero deklaracija Premium

Kai jau tapo aiškiai aišku – pavėlavau ir viskas, man paaiškino, kad, žiūrėk, viskas tinka ne tik...

Verslo klasė
2019.05.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau