Muzika: Praeities romantizmo nostalgija

Publikuota: 2018-09-09
K. Kalinauskaitė daug metų grojo antruoju smuiku legendiniame Lietuvos kvartete. „Septynių meno dienų“ archyvo nuotr.
K. Kalinauskaitė daug metų grojo antruoju smuiku legendiniame Lietuvos kvartete. „Septynių meno dienų“ archyvo nuotr.
 

Pakliuvo man į rankas kažkada, kompaktinių diskų atsiradimo aušroje, išleista mėgėjiška kompaktinė plokštelė. Tipišku romantizmui pavadinimu „Prisiminimas“.

Romantines miniatiūras smuikui įgrojo Kornelija Kalinauskaitė. Perklausiau ir ta plokštelė mane sujaudino. Tolstantys, šiandien vargiai jau beprisimenami mūsų kultūros brangakmeniai. Užmirštami talentai, kažkada stovėję ryškioje pasisekimo ir garbės scenoje. Tarsi muzikos atlikimas, artistizmas Lietuvoje būtų vienadienis, praeinantis reiškinys. Reikia vis naujų žvaigždžių, jų muzikavimas yra koncertinio gyvenimo centre ir taip jos užgožia tai, kas buvo, tarsi šiandiena yra geresnė negu ta dar nesena praeitis. Kompozitorių kitas likimas. Kad ir koks būtų kompozitorius, muzikos istorijoje jis bus įrašomas į mūsų muzikos metraščius, bet tik ne atlikėjai.

K. Kalinauskaitė daug metų grojo antruoju smuiku legendiniame Lietuvos kvartete, buvo fantastiškas antrasis smuikas, nors nelabai matoma už ryškių kitų kvarteto dalyvių – Eugenijaus Paulausko ar savo vyro Jurgio Fledžinsko – figūrų. Tačiau tie, kurie suprato kvartetinio grojimo subtilybes, negalėjo nesižavėti nepaprastai paslankiu, kruopščiai išbalansuotu ir meistrišku K. Kalinauskaitės grojimu. Senieji Lietuvos kvarteto įrašai tai liudija ryškiai ir įtikinamai.

K. Kalinauskaitės profesinis gyvenimas įspūdingas: gimusi Kaune (1925 m.), ji nuo dvejų metų jaunystę praleido Šilutėje, ten mokėsi, patyrė visas to krašto gyvenimo komplikacijas. Turėjo slėpti savo lietuvišką kilmę, kalbėti tik vokiškai. Galiausiai atsidūrė Vilniuje ir čia įstojo į Vilniaus muzikos mokyklos fortepijono klasę pas įžymų lenkų pianistą Stanisławą Szpinalski. Kartu mokėsi groti smuiku. Karui pasibaigus, konservatorijoje dirbo pianiste koncertmeistere, galiausiai įstojo į LSSR konservatoriją, į prof. Jakovo Targonskio smuiko klasę. J. Targonskis buvo ne bet kas – legendinio pedagogo Leopoldo Auerio mokinys. Čia susipažino su J. Fledžinsku ir tapo jo žmona.

Dar būdama studente, buvo pakviesta į Lietuvos valstybinį kvartetą ir jame grojo keturis dešimtmečius. Visą profesinį gyvenimą K. Kalinauskaitė buvo labai kukli, nesiveržė į scenos šviesas ar garbę, tačiau brandino savyje nuostabius menininko bruožus. Ji nerengė rečitalių, visiškai pasiaukojo šeimai, kvartetui ir studentams, nes baigusi konservatoriją buvo iškart pakviesta dėstyti kamerinio ansamblio ir kvarteto. Jos hobis buvo miniatiūros smuikui. Kartu su pianiste Halina Znaidzilauskaite pagrodavo retuose koncertuose ir darė įrašus radijuje. Tie per dešimtmečius radijui daryti įrašai ir tilpo į jos vienintelį solinį CD.

Pirmiausia nustebino repertuaras. Žinojome, kad XIX–XX a. miniatiūros žanras klestėjo. Tai buvo tikra populiarioji muzika, bisų repertuaras, kurio publika taip laukdavo koncertų pabaigoje. K. Kalinauskaitės kūrinių atranka sužavėjo. Ar kas dar groja Ferdinando Rieso, Enrico Toselli, Edwardo MacDowello, Riccardo Drigo, Františeko Drdlos ar Alfredo D’Ambrosio muziką, miniatiūras? 19 kūrinių, kurie K. Kalinauskaitės pateikti kaip tikri šedevrai. Grojant miniatiūrą, nėra kur įsibėgėti, nuo pirmo garso turi būti aiškus charakteris, muzikos įvaizdis, atlikėjo individualybė. K. Kalinauskaitės interpretacijos pirmiausia pavergia skambesio kokybe ir ryškiu virtuoziškumu, neįtikima skambesio kokybe (garbė to meto radijo garso režisieriams).

Tai kalbanti muzika, aiškios frazės ir nepaprastai subtilus rubato. Rečiausiai pasiekiamas psichologinis muzikavimo tikrumas. Jokių išorinių efektų, be dramatinių grimasų ir jausmų hipertrofijos. Tikras estetizmo triumfas. Puikus skonis, stiliaus pajautimas, kuris tą pjesių virtinę ne suvienodina, bet padaro kalbančią, vis naują, vis keliančią smalsumą. Retas poetiškumas ir tikras lyrizmas. Nuostabu. Norisi klausytis, klausytis ir klausytis. Nuostabi nuolatinė K. Kalinauskaitės partnerė pianistė H. Znaidzilauskaitė – vėlgi buvusi mūsų kamerinio muzikavimo žvaigždė.

Bet kur gauti šių įrašų? Ar nevertėtų juos dar kartą išleisti? Tai būtų puiki dovana 92-ejų smuikininkei, muzikos mėgėjams, o muzikuojančiam jaunimui proga kvėptelėti lietuviško, jau dingusio romantizmo kvapo. Jiems būtų ko pasimokyti. O gal atsirastų koks rėmėjas, koks kuklus kultūros mecenatas. Jei susidomėsite, skambinkite Donatui Katkui tel. +370 6 856 3123.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
„Samsung“ serijos telefono „Note9“ apžvalga: vienas geriausių, bet šlamšto per daug 4

Šiemet „Samsung“ pristatė dar vieną „Galaxy Note“ serijos telefoną – „Note9“. Nuo „Note8“ ar „Galaxy S9“ šis...

Verslo klasė
2018.09.16
Organizacijos keičiamos dėl 3 pagrindinių priežasčių Premium

Kokį atsakymą išgirstate pažįstamų klustelėję, kaip sekasi darbe? Aš pastaruoju metu sulaukiu kone to paties...

Verslo klasė
2018.09.16
Saudo Arabijos sosto įpėdinis žengia Petro I pėdomis Premium 3

2018 m. birželio 21-ąją sukako lygiai metai, kai Mohammadas bin Salmanas, dar žinomas MBS trumpiniu, buvo...

Verslo klasė
2018.09.15
Muzika: Praeities romantizmo nostalgija

Pakliuvo man į rankas kažkada, kompaktinių diskų atsiradimo aušroje, išleista mėgėjiška kompaktinė plokštelė.

Verslo klasė
2018.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau