Karalių miestas Gardinas be vizos

Publikuota: 2018-04-15
Šv. Pranciškaus Ksavero katedra laikoma vienu žymiausių baroko architektūros pastatų Baltarusijoje. Elės Pranaitytės nuotr.
Šv. Pranciškaus Ksavero katedra laikoma vienu žymiausių baroko architektūros pastatų Baltarusijoje. Elės Pranaitytės nuotr.
 

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali būti tik gudriai užmaskuotas būdas atsikratyti ir tais keliais keliautojais, kurie nori pažinti egzotišką Baltarusijos kultūrą ir palikti šioje šalyje savo eurus.

Sudaroma įdomių ir netgi savotiškai interaktyvių kliūčių, kad turistai netrukdytų Baltarusijos turizmui tyliai ramiai plaukti savo vaga. Bet, neatsižvelgiant į biurokratines kliūtis, kurios turi priversti Šiaurės Europos gyventojus rimtai pagalvoti, ar neišmainius Gardino į kokį mažiau principingą Londoną ar Paryžių, nuo bevizio režimo su nedideliu Gardino turistų rezervatu pradžios 2016 m. spalį ten jau apsilankė keli tūkstančiai keliautojų.

Sunku pasakyti, kur esi

Gardinas nuvilia iš pirmo žvilgsnio, nes paslaptingosios, vizomis ir blokuojamu internetu garsėjančios baltarusiškos egzotikos čia ne daugiau nei didesniuose Lietuvos ar Lenkijos miestuose. Tai – visiškai šiuolaikinis miestas, pasiklydęs tarp mūsų akims įprastų aukštabokščių katalikų bažnyčių ir blokinių sovietinių daugiabučių. Tačiau miestas akį patraukia pavydėtina švara ir gražiai sutvarkytomis Nemuno pakrantėmis. Kiek nustebina gausus solidžiai atrodančių pastatų skaičius su Baltarusijos herbais ir pavadinimais, kurie baigiasi vienu ar kitu „-polkom“. Priešais vieną tokį pastatą vis dar stovi Lenino statula – greitu metu po „Leninkričio“ kitose buvusiose sovietinėse respublikose tai gali tapti savotišku paveldu dėl savo retumo.

1775 m. Gardine atsirado pirmasis botanikos sodas: jį įkūrė iš Prancūzijos kilęs profesorius Jeanas Emmanuelis Gilibert’as, o iš 2000 rūšių augalų net 1200 buvo egzotinės. Gardino botanikos sodas netrukus tapo garsiausias Europoje, bet per savo istoriją ne kartą keitė planą ir savininkus. Šiuo metu vyksta tyrinėjimai, planuojama sodą atkurti, bet ir dabar galima pasivaikščioti gražiai sutvarkyta upės krantine, kuri net žiemą palieka gerą įspūdį, ar parymoti prie amžinosios ugnies. Sovetskajos gatvėje galima rasti įvairių kapitalizmo apraiškų – nuo maitinimo įstaigų iki suvenyrų parduotuvių ir netgi vietinės reikšmės santuokų rūmus. Ir jokių grafičiais apdergtų sienų.

Įspūdinga maldos namų architektūra

Aplankyti visus Gardino maldos namus – nemenkas iššūkis, po jo drąsiai galima tikėtis metinių atlaidų už nuodėmes. Labiausiai turistus traukia jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero katedra, laikoma vienu žymiausių baroko architektūros pastatų Baltarusijoje. Šioje bažnyčioje esantis galingas centrinis altorius yra 21 metro aukščio, manoma, kad tai aukščiausias altorius Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje. Altoriaus projektą sukūrė prūsų skulptorius Christophas Paukeris 1707 m., bet tik po trisdešimties metų jo žentas Janas Schmidtas ėmėsi projektą įgyvendinti (apie kitus šio skulptoriaus darbus žinoma mažai). Jėzuitai į Gardiną atvyko 1622 m. karaliaus Stepono Batoro kvietimu, ir jų vienuolynas užėmė visą kvartalą. Jėzuitų vienuolyno pastatuose 1830–1831 m. kalėjo sukilėliai, tarp jų ir garsusis dailininkas Napoleonas Orda, palikęs apie keturiasdešimt Gardino vaizdų.

nuotrauka::1

Akį grafito juosta fasade traukia gražuolė Šv. Brigitos bažnyčia su vienuolynu, irgi užimančiu visą kvartalą. 1635 m. šį kompleksą fundavo didysis LDK maršalka Krzysztofas Wiesiołowskis su žmona savo anksti mirusios įdukros atminimui. Vienuolės čia nepertraukiamai gyveno iki 1908 m., bet 1950 m. sovietinė valdžia davė joms – nei daug, nei mažai – tris dienas išsikraustyti, ir nuo tada vienuolyne net keturiasdešimt metų veikė psichoneurologinis dispanseris. Žlugus Sovietų Sąjungai, vienuolės grįžo į nustekentus pastatus ir dabar po truputį atsikuria. Pasikeitusi komplekso paskirtis nepakeitė jo įdomaus plano: kvadrato formos uždaro kiemo su pastatais viduje. Vienuolyno kieme galima pamatyti senovinį medinį svirną, pastatytą nenaudojant vinių.

Labai įdomi bernardinų Šv. kryžiaus atradimo bažnyčia, pašventinta 1618-aisiais. Gardinas neturėjo išorinių gynybinių įtvirtinimų, todėl jo vienuolynai buvo statomi ir kaip gynybiniai pastatai, ne išimtis ir šis ant aukštos kalvos pastatytas bažnyčios ir vyrų vienuolyno kompleksas. Sakoma, kad bažnyčios statybai pinigų suaukojo iš karo grįžę kareiviai, o Leonas Sapiega skyrė įspūdingą sumą asmeniškai. Interjerą keitė architektūros mados, karai ir gaisrai. Kitapus gatvės, irgi ant aukštos kalvos, yra dramos teatras, nors 1621 m. ten buvo moterų vienuolynas. Jam mažiau pasisekė, nes šiandien iš jo nieko neliko – Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo apgriautas, o po jo ir visiškai sunaikintas. Tai buvo padaryta su idėja: naujoviškos architektūros teatro pastatas turėjo kontrastuoti su išlikusiu vyrų vienuolyno ir bažnyčios kompleksu ir priešintis klerikalinei architektūrai. Ironiška, bet nuo teatro terasų į tą nedorą klerikalinę architektūrą atsiveria puikus vaizdas.

Tokiame mums artimos architektūros mieste yra ir Šv. Boriso ir Glebo cerkvė, dar žinoma kaip Koložos cerkvė, pastatyta XII amžiuje. Koloža ją vadina nuo 1406 m., kai Vytautas iš žygio į Pskovo žemę Koložą parsivedė belaisvių ir čia juos apgyvendino. Kita versija kildina šį pavadinimą iš vietos šaltinių. Pagonys statė savo šventoves energiškai stipriose vietose, todėl manoma, kad cerkvė stovi ant buvusios pagonių šventyklos tam, kad laikui bėgant užsimirštų senasis kultas. Tokias XII a. cerkves iš išorės puošė kryžiaus formos dekoru, kurį ir šiandien galima įžiūrėti ant Koložos cerkvės. XII a. į Gardino cerkvių sienas siekiant geresnės akustikos ir lengvesnės konstrukcijos buvo įmūrijamos tuščios amforos, bet iš sienų kyšantys jų kakliukai neleido ištapyti sienų freskomis. Šiandien ši cerkvė yra vienas seniausių sakralinių pastatų buvusioje LDK teritorijoje. 1853 m. dėl nuošliaužos cerkvė nukentėjo, bet buvo atstatyta. Joje buvo saugoma Dievo Motinos ikonos, kurią į Vilnių iš Maskvos atsivežė Ivano III duktė Elena, kopija, bet 1915 m. ikona buvo evakuota ir laikoma dingusia.

Pasaulietinės architektūros paminklai 

Labiau prie pasaulietinės architektūros ir istorijos linkę turistai turi galimybę aplankyti Senąją ir Naująją Gardino pilis. Po tvano laikotarpio sunykus Vilniaus pilims, valdovai vykdavo į Gardiną, į čia rengiamus Seimus. Keista, bet Seimai nepadėjo miestui vystytis, greičiau priešingai: norėdami kurtis arčiau pilies ir valdovo, didikai savo rezidencijomis užstatė nemažą plotą, bet kadangi jų mylistos ponai neprekiavo ir neužsiėmė amatais, ekonomika jų kvartale nesiplėtojo. Gyventojų buvo tik trys tūkstančiai, ir gyvenimas atkusdavo tik vykstant Seimui, posėdžiaujant tribunolui ar per muges. Gardinas šioje vietovėje yra nuo XI a., o pavadinimą miestui, manoma, davė žodis „gorodit“ – „statyti“.

nuotrauka::2

Vytautas XIV a. pabaigoje pastatė mūrinę pilį, kurios sienos buvo 3 metrų storio. S. Batoras XVI a. perstatė pilį renesanso stiliumi. Tvirtinama, kad po netikėtos jo mirties čia buvo atliktas pirmas monarcho kūno skrodimas dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Nuo XVIII a. piliai prigijo pravardė „Senoji“, nes kaimynystėje iškilo Naujoji pilis, ją 1737–1740 m. pastatė Augustas III Saksas, vėliau savo pokyčių įnešė paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanisławas Augustas Poniatowskis. Įvažiavimo į miestą vartai buvo padaryti pagal Versalio pavyzdį, tokius savo rezidencijai Balstogėje užsakė ir didikas Janas Klemensas Branickis – bepigu jam buvo vaikytis architektūros madų, nes jo žmona buvo Izabella Poniatowska, S. A. Poniatowskio sesuo. Šiuose rūmuose vyko Nebylusis Seimas, čia namų arešto sąlygomis buvo laikytas S. A. Poniatowskis, čia jis sužinojo apie paskutinį valstybės padalijimą ir atsisakė sosto. Sovietiniai metai irgi padarė savo. Šiandien abiejose pilyse veikia muziejus.

Žmonės, be kurių Gardinas būtų kitoks

Gardinas – Antano Tyzenhauzo, žymaus valstybės veikėjo, miestas. A. Tyzenhauzas užsiėmė Gardino reformomis, siekdamas paversti jį kapitalizmo centru. Tam jis pastatė naujų manufaktūrų, naują administracinį ir kultūrinį centrą. Tai buvo neįprastas dalykas LDK, kur feodalinis mąstymas stabdė socialines ir ekonomines reformas. A. Tyzenhauzas pirmasis ėmėsi masinės gamybos vietoj smulkių amatininkų tradicijos. Jo agentai iš Europos viliojo ne tik meistrus, bet ir menininkus.

Teatro trupėje vaidino baudžiauninkų jaunimas ir jis sublizgėjo Europos ir Rusijos scenose, o pats teatro pastatas buvo pastatytas pagal naujausias teatrų statybos madas. Deja, brangi produkcija užpildė manufaktūrų sandėlius, bet pirkėjų nebuvo – didikai pirko autentiškus porcelianus ir nėrinius iš užsienio meistrų, o ne jų analogus Gardine. Reformatorius A. Tyzenhauzas bankrutavo, teatro trupė išsivaikščiojo, profesorius J. E. Gilibert’as persikėlė į Vilnių. Nepakėlęs nesėkmės ir gėdos, A. Tyzenhauzas pamišo ir mirė Varšuvoje 1785-aisiais.
 nuotrauka::3

Gardinas – ir Mozės tikėjimo žmonių miestas. Dėl savo prekybinių gabumų žydai galėjo kurtis LDK žemėse nuo XIV a. pabaigos naudodamiesi Vytauto privilegijomis, o XV a. į Lenkijos ir LDK žemes atsikėlė apie 20 000 žydų. XVI a. Gardine iškilo mūrinė sinagoga, kuri po Vilniaus sinagogos buvo laikoma antra pagal svarbą. XIX a. po gaisro sinagoga buvo perstatyta moderno stiliumi. 1816 m. Gardine gyveno 9873 žmonės, žydai sudarė net 85 proc. gyventojų. Sinagogų ir maldos namų buvo priskaičiuojama virš 40. Prekyba ir amatai Gardine beveik išimtinai buvo žydų rankose. Žinoma, buvo ir filosofų, rašytojų, dailininkų. Iš Gardino geto 1942–1943 m. žydai buvo deportuojami į mirties stovyklas kitose Europos šalyse. Apytiksliai Gardino gete buvo iki 30 000 žydų. 1944 m. išvadavus Gardiną gete gyvų rasta tik apie 200 kalinių. Sovietmečiu sinagogoje buvo Sovietinės Baltarusijos dailininkų susivienijimo Gardino skyrius ir dirbtuvės. 1990 m. sinagoga grąžinta tikintiesiems, po truputį restauruojama, šiandien joje yra muziejus. Senosios žydų kapinės neišliko.

Patarimai iš vietos gyventojų lūpų

Vietiniai pagrįstai didžiuojasi originaliu lygintuvų muziejumi. Daugiau kaip tris šimtus eksponatų turinčiame muziejuje gali nebūti belaidžio interneto, bet tikrai bus belaidis lygintuvas, o praktiškiems žmonėms verta įsimesti šį tą nelyginto iš namų, nes kai kuriuos eksponatus leidžiama išbandyti.

Gardino zoologijos sodas buvo įkurtas 1926-aisiais. Pirmieji šio seniausio Baltarusijoje zoologijos sodo gyventojai buvo šilkverpiai, kurių sukuriamą naudą buvo bandoma panaudoti vietos pramonėje. Antrojo pasaulinio karo metais zoologijos sodas nukentėjo, paskui buvo sunkiai atkuriamas – štai 1945 m. jo kolekciją sudarė du asilai, du elniai ir vienas povas, kuriems maistą tekdavo brangiai pirkti turguje. Dabar kolekcija gerokai išaugusi. Dailės požiūriu vertingos senosios Gardino kapinės, kurias sudaro katalikų, stačiatikių ir karinės kapinių dalys. Mėgstantys vandens pramogas gali rinktis Augustavo kanalo siūlomas paslaugas.

2004 m. savo kreipimesi į baltarusius Aliaksandras Lukašenka pavadino Baltarusiją trapiu ir pažeidžiamu krištolo indu, kurį atsargiai ir su drebuliu neša, bijodamas išmesti. Bevizis režimas su šio krištolinio indo dalimi Gardinu galioja penkias dienas, pats Gardinas, jeigu norite aplankyti ir jo muziejus, vertas dviejų dienų. Turistinė infrastruktūra po truputį prisitaiko prie vakariečių turistų poreikių, todėl Baltarusijos kryptis yra puiki alternatyva netolimoms kelionėms. Tiesa, bevizis režimas su Gardino sritimi sukuria nedidelį turistų rezervatą, kurio ribas pažeidus gresia bauda ir deportacija, todėl planuoti šią kelionę būtina itin kruopščiai.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
„Samsung Galaxy Tab S4“: reali alternatyva nešiojamajam kompiuteriui Premium 4

Planšetiniai kompiuteriai šiais laikais nelabai randa vietos rinkoje: išmaniųjų telefonų ekranai vis didesni,...

Verslo klasė
2018.12.02
Knygos: „Basakojis bingo pranešėjas“ išgąsdino Landsbergį 1

Neįtikimą ešerių žvejybos vietą Kanadoje žinojęs basakojis bingo pranešėjas vienu sakiniu išgąsdino...

Verslo klasė
2018.12.01
Kaip lietuviai pratinosi prie reklamos (I): prieš 100 metų Premium 1

XIX a. pabaigoje kaimuose ir miesteliuose duris atvėrus pirmosioms lietuviškoms parduotuvėms, susidurta su...

Verslo klasė
2018.11.30
Sigita Šimkutė: Verslumo kaina ir kilniausias jausmas 1

Svarbiausia – daryti pinigą. Bet kaip, bet kokia kaina, svarbu į pliusą. Audriui labiausiai patikdavo kartoti...

Verslo klasė
2018.11.25
Rusiškos investicijos į skiepų pavojų mitą Premium 2

Iš pradžių, žinoma, nieko nepastebite. Tuomet kai kur ant odos pasirodo nekaltas bėrimas. Netrukus ima...

Verslo klasė
2018.11.25
Skaičiai: Lietuva ir inovacijos Premium 1

Lietuva: 40-a vieta pasauliniame inovacijų indekse

Verslo klasė
2018.11.25
E. Parulskis: lietuviško dizaino polonizacija Premium

Aš, aišku, žinau, kodėl pavadinimą sugalvojau būtent tokį – kad būtų baisiau, bent pirmą akimirką. Nes...

Verslo klasė
2018.11.23
Nobelio laureatas prof. B. K.Kobilka: laikas mokslininkams būti aktyvesniems politikoje Premium 1

Į Lietuvą Brianas Kentas Kobilka (64-erių) atvyko dalyvauti Baltijos gyvybės mokslų konferencijoje. Nobelio...

Verslo klasė
2018.11.23
Kinas: lietuviška dokumentika „Sengirė“ – giesmė miškui Premium 2

Neklausykite kino kritikų. Profesionalų ir mėgėjų. Niekada neklausykite. Tai yra svarbiausia pamoka, jei...

Verslo klasė
2018.11.18
„Rolls-Royce“: automobilių pramonės karūnos nešiotojas Premium

Didžiausias ir brangiausias „Rolls-Royce“ modelis „Phantom“ vainikuoja visą serijinių automobilių pramonę.

Verslo klasė
2018.11.18
Švietimas: kas daugiau ilsisi – mokytojas ar korepetitorius Premium

Kai Elžbieta Banytė nuėjo į polikliniką, medikams buvo sunku paimti jos kraujo mėginį. Kraujas nebėgo, nes...

Verslo klasė
2018.11.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau