Aidas Puklevičius: pagiriamasis žodis knygai

Publikuota: 2018-03-31
Kodėl būtinai knygas reikia pirkti tik tas keturias dienas? Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Kodėl būtinai knygas reikia pirkti tik tas keturias dienas? Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Kad susivaikytumei metų laikuose, visiškai nebūtina turėti kalendorių ar kišti nosies į lauką. Užtenka naudotis feisbuku.

Antai jeigu jį užplūsta sakurų nuotraukos, žinok, jau pavasaris, kuris aplenkia ne vilniečius, nes jiems nėra taip paprasta užkimšti miestą iš to begalinio noro įsiamžinti japoniškų vyšnių fone.

Jeigu tame pačiame feisbuke baravykus keičia pirmokai, o pirmokus – vėl baravykai (kitokių grybų save gerbiantis lietuvis net neketina paveiksluoti), žinok, vasara jau baigėsi, atėjo ruduo.

Įvairiausi variantai vargšą spygliuotį paversti pritrenkiamu interjero akcentu – nenusigąsk, jeigu tave tuoj užklups Kalėdos.

O jeigu kaimynai feisbukiškiai ima kloti knygų nugarėlių atvaizdus – oho, jau saulelė tuoj atkopdama budins svietą, nes Knygų mugė yra tikroji pavasario šauklė.

Kad ir kokia ji miela būtų ir kad ir kaip būtum priverstas lankytis joje, nes reikia tai savus, tai svetimus tomus pristatyti, negali išsisukti nuo keleto nejaukių minčių.

Kodėl tie žmonės, kurie taip įnirtingai gaudo geresnį kampą knygų nugarėlėms nufotografuoti, o kartais jas netgi išdėlioja viršeliais ant grindų it kokį intelektualų paplūdimio rankšluostį, to nedaro kiaurus metus, šiaip be jokios progos užėję į knygyną?

Kodėl Knygų mugėje lankytis yra lygis, kilstelintis tave iš plebėjaus į patricijus, o tiesiog knygynai ar dėvėtų inkunabulų mainyklos – jau nebe?

Ir kodėl būtinai knygas reikia pirkti tik tas keturias dienas? Nieko nesakau, valkiotis iš vienos salės į kitą, klausantis, ką kritikas sako rašytojui ir ką tas atremia atgal, viskas suprantama. Čia viskas vienoje vietoje, belieka tik graužti alkūnes, kad nepavyksta vienu metu būti dviejose salėse, o paskui tomis pačiomis alkūnėmis skintis kelią į trečią salę, link kurios kūnų eismas lėtesnis nei lietuviško autorinio filmo siužetas.

Bet tie patys rašytojai kone kiekvieną savaitę rengia visokias diskusijas įvairiausiose vietose (dažnai daug jaukesnėse nei parodų rūmų salės), kuriose galima ir stiklą vyno užsisakyti, ir kokį kotletą sugraužti, kai jau per daug dvasingumo, pagaliau ten galima nusigauti savomis kojomis ir netupėti pusvalandį automobilyje, kuris niekur nejuda.

Lygiai tas pats ir dėl finansinės naudos, atseit leidyklos mugėje prekiauja didmenine kaina be knygynų antkainio, todėl vietoj dviejų knygų gali įsigyti tris. Jaučiuosi it pranešdamas, kad Kalėdų Senelis yra gudrus rinkodaros triukas nelikvidiems žaislams likviduoti, bet – laikykitės ten – dvi savaites po mugės patys knygynai paleidžia savo asortimentą su tokia pačia nuolaida.

Ir – laikykitės ten jau net įsikibę ir dar smarkiau – kiaurus metus su ta pačia nuolaida knygų galima įsigyti internetu. Ne, ne, aš nekalbu apie elektronines knygas, puikiai žinau, kad jos neturi ir to spaustuvės kvapo, ir pirštų tuo kvapu neišsitepsi, pagaliau ar gali elektronine papuošti interjerą? Juk ne. Todėl kalbu apie tas pačias kvepiančias popierines knygas, tik atkeliaujančias pas tave be jokio deguonies trūkumo ir grūsties minioje žmonių, kurie ilgai svarstė, ar pasikabinti paltą, ir pagaliau nusprendė – ai, nereikia.

Todėl turime padaryti išvadą, kad knyga yra tikrai unikalus produktas, su kuria negali lygintis joks kitas.

Vyno dienos dar aišku. Ten gauni tokį patį bilietą, bet už jį tau nemokamai įpila ragauti portveinų ir šampanų. Tai yra gauni tai, ko net Knygų mugėje negausi, nes tik pabandykit įsivaizduoti, kiek reikėtų puslapių išplėšyti iš knygų ir padalyti skaitovams pagal tokį modelį? Ir tai, ar susidarysi įspūdį apie norimą produktą gavęs puslapį iš pačios pabaigos?

Tai čia vynas, sakykim, tiek pat nekasdienis produktas kaip ir knyga. Ir, ko gero, dar nekasdieniškesnis. Nes knygos per metus nėra atsivertę 40 procentų tautiečių, o normalaus vyno nėra nė karto atsikimšę dvigubai daugiau.

O jeigu apie labiau prie kūno esančius dalykus? Gal ten Knygų mugės modelis suveiktų? 

Na, pabandykite įsivaizduoti kad ir santechnikos mugę. Ten atseit irgi susirinkę visi savo amato meistrai, vienoje salėje vyksta susitikimas su legendiniu vamzdžių meistru Petru, kuris trumpai apžvelgia remontuotų vamzdžių retrospektyvą, kitoje pristatomas naujo tipo vandens maišytuvas, trečioje – kūrybinės dirbtuvės „Pasikeisk čiaupą pats“.

O tokios mugės lankytojai tuntais tempia namo įvairiausias santechnikos detales, kloja jų nuotraukas į feisbuką ir džiaugsmingai prideda: „Štai koks mano mugės derlius, dabar jau nebekiurs riebokšlis.“

Lygiai taip pat sunkiai įmanomos priaugintų nagų, homeopatinių vaistų ir petnešų mugės. Per mažai tai dvasinga, nesuveiks, banalu.

Todėl reikia paklausti, o kodėl nepadarius mugės dukart per metus? Arčiau vasaros? Žinoma, ne tuo metu, kai žydi sakuros, nes feisbukiškiai iš proto išsikraustys bespręsdami, ką čia dabar nufotografavus ir kuo pasidalijus. Bet gal birželio vidury?

Ir padaryti ją gamtoje, sukloti stalus ir tribūnas kur nors miško vidury, kad žmonėms reiktų toli važiuoti ir jie bent šiaip neprarastų tikrojo mugės jausmo.

Leidyklos pasakojasi, kad per vieną mugę padaro pusės metų apyvartą. Tad per dvi padarytų visų metų, o likusį laiką personalą galėtų išleisti nemokamų atostogų.

O didieji skaitytojai gautų progą pasijusti dvasingiau ir iškilmingiau dar kartą metuose. Nes ką tu parsineši namolio amžino iš panašiu metu vyksiančios žemės ūkio technikos ir maisto pramonės parodos? Negi fotografuosi krosnį ar sėjamąją ir tokiomis nuotraukomis dalysiesi? O jeigu ir pasidalysi, kas tai palaikins?

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kinijos dilema, kurios turėtų nebūti Premium 5

Imunitetas Sovietų Sąjungos komunizmui ir jo palikimui didžiąja dalimi Lietuvoje jau yra susiformavęs. 2013...

Verslo klasė
2019.04.19
Europos piliečiai: E. Macronas stengiasi atgaivinti politiką Premium

Kovo 25 d. oficialų vizitą Prancūzijoje pradėjo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tai buvo jo pirmasis...

Verslo klasė
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
NASDAQ viceprezidentas B. Petersonas: technologijos apverčia verslą Premium

Pirmosios pasaulyje elektroninės biržos NASDAQ, įkurtos dar 1971 m., viceprezidentas ir technologijų ir...

Verslo klasė
2019.04.13
Lietuviškas verslas Singapūre: nuo šokolado iki pergalės Premium

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad bendras ekonomikos augimas dešimtyje...

Verslo klasė
2019.04.12
Švietimas: kaip mokytojai gali pamatyti pusiau pilną stiklinę

Jolanta Lipkevičienė daug pinigų neuždirba. Tačiau rytais ji keliasi su džiaugsmu ir skuba į darbą mokykloje.

Verslo klasė
2019.04.07
A. Puklevičius: Vakcina nuo smegenų skystėjimo 42

Annie Dillard savo knygoje „Pilgrim at Tinker Creek“ („Piligrimas prie skardininko upelio“) pasakoja apie...

Verslo klasė
2019.04.07
Kuklumas pagal „Bentley“: legendinė britų markė turi keletą labai rimtų iššūkių 4

Praėjus ketveriems metams nuo gamybos pradžios, „Bentayga“ vėl turi kovoti dėl išlikimo: į jos pozicijas...

Verslo klasė
2019.04.06
Moksliniam tyrimui pristatyti – 3 minutės

2019 m. „Trijų minučių disertacijos“ konkursą Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos...

Verslo klasė
2019.04.06
Žaiskite verslą. Ir padėkite žaisti klientams Premium

Naujieji metai prasidėjo kitaip. Sekmadienį, lygindamas marškinius darbo savaitei, sunkiai tramdai vidinį...

Verslo klasė
2019.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau