Liudvikas Andriulis. Baltojo ruso kerštas

Publikuota: 2018-01-13
Agnės Kananaitienės piešinys.
Agnės Kananaitienės piešinys.
Mobiliųjų telekomunikacijų ekspertas

Pirmas į restoraną įeina Ruslanas, už jo – Lioša; Lioša nusiima beisbolo kepuraitę, jis visiškai plikas, be antakių ir be blakstienų, stambus ir aukštas, pasidabinęs ryškiai raudonu „Puma“ džemperiu.

Restorane išjungia garsą – nutyla sidabrinių šakučių skambesys, nutrūksta mandagūs dialogai, pagyvenę belgų aristokratai atsisuka ir žiūri, atrodo, kad net diskretškas deimantų žybsėjimas prigeso. Visą vakarą mandagiai šalia šeimininkės sėdėjęs ilgaplaukis taksas su „Burberry“ sijonu ima muistytis.

„L'Ecailler du Palais Royal“ yra vienas seniausių ir rimčiausių mėlyno kraujo restoranų Belgijoje. Tikroji klasinė atskirtis, čia lankosi belgų aristokratai, kurie krizės nematė nuo XVII a. ir greičiausiai nematys. Mūsų Įkūrėjas, po revoliucijos Prancūzijon pabėgusio Archangelsko lentpjūvių magnato palikuonis, čia kaip namie. Dar perpiet, akyse žybtelėjus vos pastebimoms žiaurumo kibirkštėlėms, pranešė, kad tuos rusus vesimės į „L'Ecailler du Palais Royal“. Jį, baltąjį rusą, matyt, ištiko klasinio cinizmo priepuolis, kitaip nepaaiškinsi.

Rusai – potencialūs mūsų klientai, atvažiavo susipažinti su technologija ir pasiderėti. Plikis Lioša – labai mielas sibirietis iš Tomsko, ne kartą manimi draugiškai pasirūpinęs Maskvoje, tikrai neblogas telekomunikacijų specialistas, visiškai praradęs plaukus nuo skyrybų sukelto streso.

Ruslanas, Liošos bosas, gero įspūdžio nepaliko. Šiurkštus ir nedraugiškas abchazas iš Krasnojarsko tiesiog persisunkęs neseniai į Maskvą persikrausčiusio prasčioko arogancija, jam svarbiausia, kad niekas nesuabejotų jo alfa patino statusu. Šitas alfa patinas, apsiavęs Rytų Europos vyrų stiliaus prakeiksmu – baltais pintais batais riestomis nosimis, nekilnojamojo turto vadybininko vasariniais batais, – ryte vogčiomis vis dirstelėdavo Įkūrėjo laikrodin. Tebūnie prakeikta ta subtili ir vos pastebima Vakarų Europos statuso simbolių sistemą – senutėlį, priešrevoliucinį Įkūrėjo „Zenith“ jau pažaliavusiu ciferblatu nelengva įvertinti net antikvarams, ką jau kalbėti apie vargšą statusu susirūpinusį Ruslaną.

Terliojausi su jais nuo pat ryto – iš karto buvo aišku, kad technologija ir derybos nėra pagrindinis kelionės tikslas, kur kas svarbiau rasti, kur pigiau nupirkti lauktuvių. Rusus suprantu, vakarietiški metodai čia netiks, tad vietoj nuobodžių derybų ir ilgų kalbų iš pat ryto vežu juos į prekybos centrą.

Dienos tema – „kas pigiau“. „Playstation“ gal čia pigiau? Gal čia telikai pigiau? Gal vaikiški vežimėliai pigiau, gal degtinė pigiau? Deja, pigiau nerado – pasirinkimo daugiau, bet pigiau – ne, pikta neapsakomai, jaučiasi apgauti. O pirkti – reikia. Reikia būtinai.

Rusiškos kompanijos nuo sovietinių laikų pasikeitė nedaug. Kažkas važiuoja į komandiruotę užsienin? Didžiulis įvykis, tad būtina parvežti suvenyrinių skanėstų, padėti juos virtuvėlėje, nunešti buhalterėms ir taip palaikyti draugišką ryšį, nes maža ką.

Žodžiu, reikia daug šokolado. Svarbu, kad ant dėžutės būtų didelėmis raidėmis parašyta „Belgium“ arba „Brussels“, tada gerai. Bet svarbiausia, kad būtų kuo pigiau. Pagaliau atkasu jiems kažkokius „Taupos“ lygio sausainėlius, šokoladu aplietus, po eurą, ant jų užrašyta „BelgiumDelicacy“, tinka, ima dvidešimt ir dejuoja, kad tų suvenyrinių šokoladų negali į komandiruotės išlaidas nurašyti. Tad gudriai šyptelėjęs pasiūliau už visus sumokėti – neįsivaizduojama laimė nušvietė žmonių veidus.

Pietaujam, rusai fotografuoja juodus midijų puodus ir nuolat lygina Rusiją su Vakarų Europą. Lyginimo struktūra nuosekli – penkios minutės apie tai, kad Maskva šimtus kartų kiečiau už Briuselį, kad Maskvoje doleriai net kanalizacijoje plaukioja, kaip jie čia per dvi dienas nė vieno „Ferrari“ nematė. Tada toliau graužia midijas ir užsimiršę svajingai taria: „Hóäą, ó ķąń ā Ģīźńāåņąźīćīķåņ…“ Tada vėl susiima ir toliau apie Rusijos galybę porina.

Ir štai vakare, nutildę stalo sidabrą ir deimantus, sijonuoto takso siaubui rusai žengia į Belgijos aristokratų irštvą. Jau po penkių minučių Rusijos galybę svečiai demonstruoja terorizuodami mėlyno kraujo padavėją – nesupranta, kodėl viso butelio „RedLabel“ į stalą užsakyti negalima. Rusai su padavėju bendrauja rusiškai, tad dėl išsilavinimo stokos padavėjui juos suprasti sunkoka, ir išvis – bendro jie turi tik tiek, kad nei padavėjas, nei jo pašnekovai nėra skaitę Dostojevskio originalo kalba.

Monos Lizos šypsena spinduliuojantis Įkūrėjas vertėjavo, ramiai aiškindamas, kad padavėjas teigia turįs tik „singlemalt“ viskio, jo negali butelio atnešti, nes butelis jau pradarytas, o pradaryto į stalą nešti nėra kaip, ir gal ponai sutiktų dvigubais viskį vartoti, tikrai pažada, kad netruks. Tada supratau, kas yra farsas – ta tikrąja, išgryninta prasme. Dar suvokiau, kad esu Alisos Stebuklų šalyje, todėl nervintis ar gėdytis čia neverta – jau geriau bėgti iš ten kuo greičiau.

O mano Įkūrėjas, matyt, irgi Alisos Stebuklų šalyje – lyg niekur nieko sėdi gražiai apsirengęs, kultūringa prancūzų kalba šnekučiuojasi su padavėju išsamiai vynus aptaria, Monos Lizos šypsena šypsosi – jis, bjaurybė, žinojo, ką daro, pramogauja aristokratas.

Vakarienė tęsiasi. Verčiam jiems meniu, ačiū Dievui, maistui neišrankūs, valgo viską, linkę eksperimentuoti. Ruslanas gauna omarą, Lioša – tuno su šampano padažu, išgeriam dar „singlemalt“ viskio, rusai, tiesa, maišo jį su kola – Įkūrėjas stipriai spiria man į koją po stalu, kad tylėčiau, – ir pasimėgaudamas toliau uosto lašelį ką tik atnešto „La BourgogneMeursault 1er Cru Les Genevrieres 2005“ (kaip dabar pamenu).

Prie gretimo stalelio prisėda ką tik atėjusi kultūringų belgų kompanija, rusai garsiai aptarinėja moteris, o Ruslanas atsistojęs vietoj tosto garsiai skelia stipriai nešvankų eilėraštį. Kola su viskiu skatina kūrybiškumą, ir štai svarstome naują rusų pasiūlymą – rodydamas už lango augančius lovelyje snapučius, Ruslanas siūlo jų priskinti ir padovanoti tai damai, kuriai asistuoja taksas su „Burberry“ sijonu.

Vakarienė į pabaigą, susimirksim su Įkūrėju ir klausiam. Į klausimą reaguojama entuziastingai, kviečiamas padavėjas, klausiam, ar turi degtinės. Padavėjas net nušvinta – parodys rusams, kad restoranas čia geras. „Biensur“, – sako, turim šaltos kaip ledas rusiškos degtinės, kaip priklauso. Švyti it mėnulis, patenkintas mūsų padavėjas, nepuolė purvu į veidą prieš rusą, kaip su tuo viskiu buvo. O Įkūrėjas, bjaurybė, nekaltu veidu: „Ir kornišonų, prašom, atneškite kiek.“ Šito padavėjas nesitikėjo. Kornišonų? – perklausė. Taip, kornišonų dubenėlį į stalą prie degtinės „s’ilvousplait“. Kornišonų tai kornišonų – iškratė dubenėlin, matyt, visą stiklainį, savaitės normą mažyčių aštrių agurkėlių, paprastai tik papuošimui naudojamų.

Atneša tuos kornišonus, litrinį butelį rusiškos degtinės ir plačias taures su kojele – tokias, iš kokių Lietuvoje per vestuves gaivą geriam. Pripylė sklidinas ir žiūri – gerkit, mielieji, pažiūrėsim, kokie jūs rusai. Manė, atsigrojęs kiek restoranas prieš rusus – du:vienas. Mes su Įkūrėju su siaubu žiūrim į du šimtus gramų skaidrių nuodų, bet mūsų rusai patikimi – susižvalgo ir nemirktelėję vienu metu išmaukia po taurę. Padavėjas nusišypso, palinguoja, pasako, kad daug apie degtinę stiklinėmis girdėjo, bet mato pirmą kartą. Įtampos kaip nebūta, visi patenkinti, draugiškai išsiskirstom – degtinė vėl suartino tautas.

Tik gaila, kad taip ir nepavyko įkalbinti degtinės su „Meursault“ maišyti.

Publikuota „Verslo klasėje“ 2012 m. nr. 12 

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Privačios mokyklos: išgelbės ar sukurs atskirtį 5

Tomas mokosi privačioje mokykloje. Galbūt todėl jis turi daug žinių apie šiuolaikinį pasaulį. Jis moka tris...

Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium 2

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Orientacinis arba (ne)grybavimas dideliu greičiu Premium

Prieš metus „S-sporte“ nusipirkau „Asics FujiRunnegade“ batus, nes tiesiog bėgti tapo nuobodu.

Verslo klasė
2018.04.18
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
„Supros“ taikinys – „Porsche“ 1

Kai visa pramonė pasinėrusi į elektra varomų bendro naudojimo savivaldžių automobilių kūrimo lenktynes,...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Samsung“ nebandė išrasti dviračio, bet skųstis nėra kuo Premium 6

Vasario pabaigoje turėjau progą dalyvauti naujųjų „Samsung“ flagmanų „Galaxy S9“ ir „S9+“ pristatyme...

Verslo klasė
2018.04.13
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11
Darbo vietų žudikė, pakilusi iš pelenų Premium

Paskutinis Donaldo Trumpo 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanijos renginys Grand Rapidso miestelyje...

Verslo klasė
2018.04.11
Disertacija per tris minutes Premium

Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje operatorius dėlioja...

Verslo klasė
2018.04.08
Dar vienas šaltojo karo posūkis Premium

Kovo 1 d. Vladimiro Putino kalbą turbūt galima palyginti su 2007 m. jo kalba Miuncheno saugumo...

Verslo klasė
2018.04.08
Mes, tėčiai Premium

Norint ką nors mokėti tikrai gerai, reikalinga praktika. Ir kuo tos praktikos daugiau, tuo geresnių įgūdžių...

Verslo klasė
2018.04.07
„Facebook“ į karą eina be sąjungininkų Premium

„Facebook“ ir „Cambridge Analyticos“ istorija rašant šį tekstą rutuliojasi kaip patrakusi. Išrišimo dar teks...

Verslo klasė
2018.04.05
Klimato kaita Italijoje: šaltas politinis pavasaris, asmenybių snygis Premium

Jei šalyje, kurioje vyksta svarbūs rinkimai, turiu draugų, lendu jiems į akis ir siūlau pasikalbėti apie...

Verslo klasė
2018.04.03
Baruchas Spinoza transporto kamštyje Premium

Ar jums kartais neatrodo, jog pasaulis sukonstruotas taip, kad jame patirtumėte kuo daugiau nemalonumų,...

Verslo klasė
2018.04.02
Anglų rašytojai šnipai Premium

Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų laiptais lipau du kartus. Į sąjungą manęs iki šiol dar nepriėmė, bet laiptai...

Verslo klasė
2018.04.02

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau