Bitkoinai: laikas žiūrėti labai rimtai

Publikuota: 2017-07-23
Bitkoinai bet kuriuo metu gali išnykti kaip dūmas, jei tik vartotojai nustos jais pasitikėti. „Reuters“ nuotr.
Bitkoinai bet kuriuo metu gali išnykti kaip dūmas, jei tik vartotojai nustos jais pasitikėti. „Reuters“ nuotr.

„Įveikė svarbų kainos lygį“, „šauna į viršų“, „viršija naujus rekordus“, „skrieja į naujas neregėtas aukštumas“.

Tokie ir panašūs žodžiai antraštėse pastaraisiais mėnesiais lydi žodį „bitkoinai“, kurį tikriausiai girdėjote ne kartą, nors bitkoinų nei čiupinėjote rankose, nei labai įsivaizduojate, kur link šis virtualiosios valiutos traukinys važiuoja.

Kuo gali virsti sąskaitoje turimi 25 JAV doleriai, tikriausiai nelabai numanė ir amerikiečių programuotojas Laszlo Hanyeczas, kai 2010 m. gegužės 10 d. už dvi picas viename bitkoinų entuziastų renginyje sumokėjo 10 tūkst. bitkoinų, arba 25 JAV dolerius.

Į istoriją jo vardas pateko dėl to, kad tai buvo pirmas pasaulyje pirkinys, už kurį oficialiai buvo atsiskaityta bitkoinais. Visgi įdomiausia čia tai, kad, praėjus lygiai septyneriems metams, tie patys 10 tūkst. bitkoinų jau buvo verti 22 mln. JAV dolerių. Tiesa, jei būtų ne kaip pica atsidūrę skrandyje, o toliau gulėję L. Hanyeczo elektroninėje piniginėje.

Bet jei bitkoinų temai nusprendėte skirti bent dvidešimt minučių savo laisvo laiko, pažiūrėkime į jų istoriją nuo pradžių.

Paslaptingas laiškas

2008 m. pabaigoje į kriptografijos entuziastų konferenciją atskriejo trumpas elektroninis laiškas.

„Kurį laiką dirbu prie bitkoinų – naujos elektroninių pinigų sistemos, kuri neturi centrinio valdytojo. Šie pinigai nepadirbami. Dalyviai išsaugo anonimiškumą. Valdymas paskirstytas tarp visų sistemos dalyvių. Nauji pinigai gaminami ir dalijami už sistemos patvirtinimo darbą. Šis pinigų gaminimo būdas apsaugo nuo padirbimo“, – buvo dėstoma laiške.

Žemiau buvo pridėta nuoroda į dokumentą su išsamiu sistemos aprašymu. Kurį laiką laiškas nesulaukė dėmesio, nes pastaruosius dešimtmečius jau buvo keletas bandymų sukurti elektroninę valiutą, bet nė vienas nebuvo sėkmingas.

Mat iki tol dauguma mėginimų buvo paremti idėja, kad tokią valiutą prižiūrės centrinis valdytojas – centrinis bankas, vyriausybė, kredito kortelių įstaiga ar bet kuri kita institucija, kuri turėtų garantuoti nepertraukiamą sistemos veikimą. Tačiau nė viena iš minėtų institucijų nebuvo suinteresuota šiais bandymais.

Apsaugo nuo padirbimo

Kodėl laiške buvo pabrėžiamas faktas, kad naujieji elektroniniai pinigai nepadirbami?

Esmė paprasta – elektroninių pinigų sistema, panašiai kaip ir popierinių, turi būti apsaugota nuo padirbimo. Skirtumas tik tas, kad popierinių pinigų sistemoje turi būti apsaugoti patys banknotai. O elektroninių pinigų sistema kenčia nuo problemos, vadinamos dvigubu atsiskaitymu. Juk elektroninis pinigas – iš esmės tai tik ilgas skaičius, vienetukų ir nuliukų seka. Kodėl nenukopijavus šio skaičiaus ir neatsiskaičius juo kelis kartus skirtingose parduotuvėse?

Naujoji bitkoinų sistema pasiūlė labai elegantišką sprendimą. Buvo atsisakyta centralizuoto operacijų patvirtinimo modelio.

Visos operacijos yra surašomos į viešą žurnalą („blockchain“). Šis žurnalas yra pasiekiamas kiekvienam sistemos dalyviui. Naujas įrašas apie operaciją yra sukonstruojamas ankstesnių įrašų pagrindu, todėl negalima pakeisti viduryje žurnalo esančio įrašo. Norint suklastoti operaciją, reikėtų perkurti ne tik tą vieną įrašą žurnalo viduryje, bet ir visus vėlesnius jo įrašus.

nuotrauka::1

Norint įrašyti į žurnalą naują įrašą, reikia išspręsti matematinį uždavinį, o tam reikia turėti skaičiavimo pajėgumų. Įrašus į žurnalą gali daryti bet kuris sistemos dalyvis. Kiti dalyviai patikrina, ar uždavinys išspręstas teisingai, tuomet naujas įrašas patvirtinamas ir operacija tampa oficialia žurnalo dalimi.

Piktavalis, norintis suklastoti įrašą, privalo vienas pats atlikti tokį patį darbą, kurį lygiagrečiai atlieka visi kiti sistemos dalyviai. Tai reiškia, kad antrą kartą atsiskaityti tuo pačiu bitkoinu galima tik turint daugiau skaičiavimo pajėgumų, negu jų turi visi kiti sistemos dalyviai kartu sudėjus.

Neabejingi ir įsilaužėliai

Perskaičius tekstą iki šios vietos, susidaro įspūdis, kad sistema yra gana saugi. Bet ji turi dar vieną saugiklį. Dalyviams, kurie papildo žurnalą naujais įrašais, sistema už darbą atlygina naujais bitkoinais.

Todėl kiekvienam dalyviui apsimoka sistemos saugumui užtikrinti skirti visus turimus skaičiavimo išteklius.

Ne veltui Kinijoje net statomi specialūs duomenų centrai, skirti vien bitkoinų sistemai palaikyti. Nes finansiškai naudinga eiti su sistema, o ne prieš ją.

Bitkoinų sistemos saugumą savotiškai pagrindžia faktas, kad net kompiuterių įsilaužėliai, užgrobę ir pajungę savo valiai milijonus kompiuterių zombių, įgytus skaičiavimo pajėgumus naudoja bitkoinų sistemai palaikyti, o ne bandymams ją nulaužti.

Geresnio bitkoinų sistemos saugumo patvirtinimo tikriausiai net nereikia.

Bitkoinų vertė

Paklausite, iš kur atsiranda bitkoinų vertė? Ogi iš valiutos naudotojų pasitikėjimo ja. Kitaip tariant, iš niekur.

Kai į minėtą bitkoinų kūrėjo laišką pagaliau buvo atkreiptas dėmesys, kurį laiką naujieji entuziastai jau gamino bitkoinus ir pervesdavo juos tarpusavyje. Tačiau jų vertė tuomet buvo lygi 0.

Visgi, augant atsiskaitymo vietų skaičiui ir vartotojų pasitikėjimui, bitkoinai pamažu įgijo vertę. 2010-aisiais bitkoinų kaina buvo vos keli centai, o jau 2017 m. birželio pirmoje pusėje vieno bitkoino kaina viršijo 3000 JAV dolerių.

Bitkoinai yra laisvai konvertuojami įvairiose bitkoinų biržose. Bet kada ir bet kas gali parduoti ir pirkti bet kokį bitkoinų kiekį. Kursą nustato pirkėjai ir pardavėjai sudarydami sandorį. Kitaip tariant, kursą nustato rinka.

Bitkoinai neturi centrinio banko, jokia vyriausybė negarantuoja, kad bitkoinai bus supirkti ir išmainyti į kitą valiutą ar į auksą. Jie bet kuriuo metu gali išnykti kaip dūmas, jei tik vartotojai nustos jais pasitikėti.

Baigtinis skaičius

Gilinantis į bitkoinų sistemos veikimo principą, svarbu suvokti, kad bitkoinų skaičius yra baigtinis.

nuotrauka::2

Sistema sukurta taip, kad bus išleista ne daugiau kaip 21 mln. vienetų bitkoinų. Tiesiog toks skaičius buvo nustatytas sistemos veikimo pradžioje ir jo daugiau niekas nebepakeis. Beje, šiuo metu pasaulyje jau cirkuliuoja maždaug 16,6 mln. bitkoinų.

Bitkoinas šiaip yra gana stambus piniginis vienetas, bet patogumo dėlei jis dalijamas į smulkesnius vienetus: šimtamilijonąsias dalis, vadinamas satošiais. 1 bitkoinas = 100 mln. satošių. Kodėl būtent 100 milijonų? Todėl, kad kinų tradicijoje tai „apvalus“ skaičius. Kaip Europoje „apvalūs“ skaičiai yra tūkstantis, milijonas, taip Kinijoje „apvaliais“ laikomi 10 000 (w?n) ir 100 000 000 (yīy?). Pavadinimas „satošis“ yra skirtas bitkoinų kūrėjo Satoshi Nakamoto garbei.

Bitkoinų vertė labai nepastovi. Per pastaruosius ketverius metus ji svyruoja nuo 200 iki 3000 eurų. Bitkoinų populiarumui ir kainai didelę įtaką daro įvairių pasaulio vyriausybių (ypač Kinijos, kur bitkoinai itin populiarūs) grasinimai juos uždrausti arba pažadai oficialiai pripažinti.

Iš kur gauti

Bitkoinų gauti galima dviem būdais. Pirmasis, paprastesnis, būdas – nusipirkti biržoje. Tam reikia užsiregistruoti bet kurioje bitkoinų biržoje, susikurti elektroninę bitkoinų piniginę ir nors ir už 1 eurą nusipirkti bitkoinų.

Pavyzdžiui, viena lietuviška bitkoinų svetainė leidžia sąskaitą papildyti daugybe būdų, įskaitant atsiskaitymą kredito kortele, tiesioginį pervedimą iš banko, atsiskaitymą „Maximos“ kasose, „Lietuvos spaudos“ kioskuose ar per „Perlo“ terminalus.

Kitas, sudėtingesnis, būdas – pasigaminti bitkoinų pačiam. Tiksliau, sistema periodiškai kas 10 minučių sukuria keletą bitkoinų ir išdalija tiems sistemos dalyviams, kurie prisideda prie sistemos palaikymo pildydami viešą žurnalą naujais įrašais. Jei turite galingą kompiuterį, galite jam leisti laisvu laiku, tarkime, naktį, skirti dalį savo pajėgumų bitkoinų sistemą palaikantiems skaičiavimams atlikti, o už tai, tikėtina, gausite keletą centų. Jei eisite šiuo keliu, tuomet turite atsisiųsti programėlę, susikurti bitkoinų piniginę savo kompiuteryje ir prijungti programėlę prie bitkoinų sistemos tinklo. Visgi didelio uždarbio nesitikėkite, vargu ar jis atpirks padidėjusias elektros sąskaitas.

Šiuo metu operacijos bitkoinais yra nemokamos. Už jų įrašymo darbą sistema dalyviams atsilygina sukurtais bitkoinais. Kai bus išdalyti paskutinieji bitkoinai (apie 2140 m.), tuomet operacijos taps mokamos, jos kainuos keletą satošių.

Palyginimas su popieriniais pinigais

Jei pamestumėte popierinį banknotą, prarastumėte jį negrįžtamai. Kas banknotą rastų, taptų jo savininku.

Panašiai yra ir bitkoinų sistemoje. Jei netyčia paviešintumėte savo bitkoinų piniginės slaptažodį, tikėtina, kad prarastumėte bitkoinus negrįžtamai. Bet kas, turintis jūsų slaptažodį, galėtų ištuštinti jūsų piniginę.

Jei kompiuterių įsibrovėlis įsilaužtų į jūsų kompiuterį ir pavogtų slaptažodį, tai prilygtų vagies įsibrovimui į jūsų namus ir popierinių banknotų vagystei iš stalčiuko.

Jei slaptažodį tiesiog pamirštumėte, būtų panašiai kaip jei prarastumėte popierinius banknotus per gaisrą ar potvynį.

Kaip popierinių pinigų operacija yra galutinė ir neatšaukiama, taip ir bet kokia bitkoinų operacija yra galutinė ir neatšaukiama. Todėl kaip popierinius pinigus saugote seife, taip ir bitkoinų piniginės slaptažodį laikykite saugiai.

Tiesa, yra ir skirtumų. Pavyzdžiui, operacijos popieriniais pinigais yra visiškai anoniminės, o bitkoinais – tik pusiau anoniminės. Visos kada nors įvykusios bitkoinų operacijos yra įrašytos ir laikomos viešame žurnale (kuris ir yra bitkoinų nepadirbamumo garantija). Žurnale galima pamatyti, iš kieno piniginės į kieno ir kiek bitkoinų buvo pervesta, tačiau nežinoma, kas tie piniginių savininkai. Todėl sistema neretai ir pavadinama pseudoanonimine.

Įtaka finansų pasauliui

Bitkoinų sistema atnešė pasauliui dvi naujoves. Pirmiausia tai pati nereguliuojama bitkoinų valiuta, turinti vertę. Antra, tai viešojo žurnalo sistema, naudojama apsaugai nuo padirbimo.

Bitkoinų valiuta gali būti naudojama trimis būdais: atsiskaityti už prekes ir paslaugas, investuoti (spekuliuoti) ir kaip rezervinė valiuta.

Lietuvoje bitkoinais galima atsiskaityti keliuose viešbučiuose, baruose, grožio salonuose, stomatologijos klinikose. Ar didelė bitkoinų rinka? Šiuo metu pasaulyje cirkuliuoja daugiau kaip 16 mln. bitkoinų. Vieno bitkoino vertė birželio pradžioje sudarė apie 3000 eurų. Rinkos kapitalizacija – apie 34 mlrd. eurų. Bendra operacijų suma – kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų per parą. Sutikite, kad skaičiai gana nemaži. Vyriausybės ir bankai vis labiau yra spaudžiami atsižvelgti į bitkoinus ir oficialiai pripažinti juos kaip legalią valiutą. Tiesa, kol kas vyriausybės spyriojasi, nes visus iš vėžių išmuša bitkoinų nepriklausomumas. Niekieno nekontroliuojama valiuta patinka ne visiems, todėl kablelis frazėje „uždrausti negalima įteisinti“ dar nepadėtas.

Kitas bitkoinų naudojimo būdas yra investicija, tikintis, kad bitkoinai ateityje brangs. Yra žmonių, nusipirkusių šimtus tūkstančių bitkoinų ir laukiančių kainos augimo. Tiesa, dėl didžiulių kainų šuolių taip rizikuoti drįsta tik kai kurie pavieniai investuotojai. Ateityje bitkoinai gali būti naudojami ir kaip rezervinė valiuta. Remiantis kai kuriomis prognozėmis, tai įvyks jau po kelerių metų, o po 20 metų bitkoinai gali tapti viena populiariausių rezervinių valiutų.

„Blockchain“ reikšmė

Ne mažiau svarbi bitkoinų atnešta naujovė yra decentralizuota vieša operacijų saugojimo sistema („blockchain“). Ji turi keletą patrauklių savybių: jai nereikia centrinio valdytojo (banko), ji yra daug saugesnė, lankstesnė ir patogesnė, daug geriau pakelia apkrovas per piką. Viešo žurnalo sistemos nebūtina naudoti bitkoinams, ją galima pritaikyti bet kokiems pinigams.

Ši technologija sulaukė didelio centrinių ir komercinių Šveicarijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių bankų susidomėjimo.

Pritaikius viešo žurnalo sistemą, bet kuris vartotojas pats per keletą minučių iš viešo žurnalo pamatys, ar gavo pinigus į savo sąskaitą. Bankų, kurie dabar turi patvirtinti kiekvieną operaciją, tam nebereikės. Žinoma, dalis rinkos dalyvių ir toliau norės naudotis bankais, nes operacijos viešame žurnale bus pusiau anoniminės, o operacijos bankuose ir toliau liks slaptos. Bankai bus naudingi ir atliks kitas funkcijas, todėl visi tikrai neišnyks, bet situacija rinkoje keisis. Bitkoinai ir viešo žurnalo sistema gali bankams turėti tokį patį poveikį, kokį internetas padarė ranka rašytiems laiškams. Ir ne tik bankams, bet ir „Visos“ bei „MasterCard“ organizacijoms, taip pat tarpbankinių pervedimų sistemai SWIFT.

Beje, negalima būtų sakyti, kad bankai neigia bitkoinų egzistavimą. Kai kurie bankai gana aktyviai investuoja į su bitkoinų technologija dirbančius startuolius. O 2016-aisiais pasaulį apskriejo žinia, kad keturi stambūs pasaulio bankai (šveicarų UBS, vokiečių „Deutsche Bank“, ispanų „Santander“ ir amerikiečių „BNY Mellon“) susivienijo tam, kad sukurtų naują elektroninę valiutą, kuri veiktų panašiu būdu kaip bitkoinai. Bet kol kas vis dar kuria.

Padėtis Lietuvoje

Nors lietuviai yra įkūrę kelias virtualias bitkoinų keityklas (pavyzdžiui, „SpectroCoin“ ar „Bitmarket“), o entuziastai net yra sudarę bitkoinus priimančių parduotuvių žemėlapius, Lietuvoje valstybinių institucijų požiūris į šią valiutą gana nuosaikus.

Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos bankai, linkęs laukti, ką apie virtualiąsias valiutas pasakys Europos centrinis bankas (o šis kol kas apsiribojo formaliomis atsargiomis frazėmis), ir tik yra perspėjęs apie bitkoinų keliamą riziką.

Tiesa, įdomu tai, kad šiemet Lietuvos centrinis bankas išdavė veiklos licenciją vienai finansinių technologijų (angl. fintech) įmonei, kurios kontroliuojančioji bendrovė „Simplex“ prisistato kaip atsiskaitymo bitkoinais technologiją vystanti įmonė, siekianti atsiskaitymus virtualiąja bitkoinų valiuta padaryti kuo saugesnius ir prieinamesnius plačiosioms masėms.

Finansų ministerija su Vidaus reikalų ministerija ir keliomis kitomis institucijomis neseniai skelbė, kad analizuoja galimybes ir tikslingumą sukurti papildomą virtualiųjų valiutų keityklų ir tokios veiklos vykdymo teisinį reguliavimą Lietuvoje. Bet kol kas naujienų šioje srityje negirdėti.

Šešėlinio pasaulio valiuta

Nors bitkoino kainos augimo grafikas verčia žagtelti, pats valiutos principas, atrodytų, yra gerai apgalvotas, o apie bitkoinų pagimdytą „blockchain“ technologiją pagarbiai jau kalba net autoritetingi analitikai, vis vien reikia pakalbėti ir apie juodąją šios valiutos pusę.

Tam tikras šešėlis ant bitkoinų vardo yra kritęs ir tai geriausiai atspindi gegužės viduryje pasaulį, taip pat ir Lietuvą, sukrėtusi kibernetinė ataka, kurios vykdytojai iš užgrobtų tinklalapių savininkų reikalavo sumokėti bitkoinais. Niekam ne paslaptis, kad bitkoinai yra ta valiuta, kuri vilioja šešėlinio pasaulio atstovus, nes ji garantuoja galimybę vykdant atsiskaitymus išlikti anonimu. Todėl jau seniai žinoma, kad bitkoinais šešėlinėje virtualiojoje rinkoje (angl. dark pool) dažnai atsiskaitoma už tokias prekes kaip ginklai ar narkotikai.

nuotrauka::3

Investuojantys į bitkoinus ir jais prekiaujantys taip pat yra priklausomi nuo bitkoinų biržų ir keityklų operatorių sąžiningumo. Daug kas pamena, kas su bitkoinų kaina vyko 2014-aisiais, kai netikėtai bankrutavo didžiausia pasaulyje bitkoinų birža „Mt. Gox“, kuri apsiskelbė, kad buvo apvogta ir tapo nemoki. Skaičiuojama, kad veiklą jau yra nutraukusios daugiau nei 30 bitkoinų biržų, ir toli gražu ne visų uždarymas apsiėjo be nuostolių bitkoinų savininkams.

Rizikos pirkėjui ir pardavėjui

Nors pasaulyje atsiskaitymus bitkoinais priimančių prekybos vietų sparčiai daugėja, verslininkui tokia inovacija gali kainuoti brangiai, nes valiutos vertė labai staigiai gali tiek pašokti, tiek smigti žemyn. Todėl už prekę bitkoinais priimti 20 eurų vos per kelias minutes (jei nebus iškeisti) gali tapti 15 eurų ar dar mažiau.

Šioks toks nepatogumas už prekes ar paslaugas atsiskaitant bitkoinais yra ir vartotojams – jei apsigalvosite ir norėsite nebepirkti ar nebepervesti pinigų už prekę, bet būsite patvirtinęs užsakymą, nieko pakeisti nepavyks. Pinigų galite ir nebeatgauti, nes sandorio šalių tapatybė paslėpta.

Žinoma, kiekvienas bitkoinus priimantis vartotojas turi savo identifikacijos numerį, tačiau šiam nepriskirtas vardas, pavardė ir kita kontaktinė informacija. Būtent todėl, padarius pavedimą ir persigalvojus, asmuo gali ignoruoti jūsų poreikius, nes teisinė atsakomybė už tai negresia – centrinio sistemos reguliuotojo tiesiog nėra.

Konkurentų netrūksta

Bitkoinai – neabejotinai pati žymiausia ir labiausiai pasaulyje paplitusi kriptovaliuta. Tačiau kartu – tik viena iš šimtų kriptovaliutų pasaulyje.

Ir jei tikėdami bitkoinų ateitimi nusprendėte santaupas investuoti į šią kriptovaliutą, negalite būti tikri, kad pasaulį užkariaus būtent ji.

Kol kas bitkoinai sudaro labai menką pasaulinės valiutų rinkos dalį. Palyginkime: per dieną pasaulinėje valiutų rinkoje sudaroma 5 trln. dolerių vertės valiutos pirkimo ir pardavimo sandorių, o bitkoinų per dieną teperleidžiama vos už 1,5 mlrd. dolerių.

Pasaulyje greta bitkoinų vardo vis dažniau skamba ir tokių kriptovaliutų kaip „BlackCoin“, „Dash“, „Dogecoin“, „ZCash“, „Litecoin“, „Nxty“, „Ripple“ ir daugelio kitų pavadinimai ir kol kas anksti tiksliai nuspėti, kuri iš jų padarys didžiausią proveržį pasaulyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėmesį yra atkreipęs į šiuo metu antrą pagal populiarumą po bitkoinų kriptovaliutą „Ethereum“, ją net įvardijęs kaip galinčią padėti Rusijai diversifikuoti savo priklausomybę nuo naftos ir dujų. Nors V. Putinas nėra tas, kuris brėžtų pasaulio valiutų rinkos kryptį, valstybių lyderiai kol kas dažniausiai iš viso linkę ignoruoti kriptovaliutų egzistavimą.

Beje, pavyzdžiui, „Ethereum“ valiutos vertė nuo metų pradžios pakilo apie 23 kartus, „Dash“ – 8 kartus, „ZCash“ – 4,5 karto. Bet reikia pasakyti, kad beveik visoms alternatyvioms kriptovaliutoms įsigyti reikalingi bitkoinai, nes jos daugiausia parduodamos už bitkoinus.

Ką laikyti lūžiu

Daugelis kelia klausimą, kas bus tas rodiklis ar įvykis, po kurio galėtų prasidėti esminis bitkoinų kaip populiariausios kriptovaliutos proveržis pasaulyje?

Daug kas manė, kad tokiu įvykiu šių metų kovą taps JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos sprendimas išduoti veiklos leidimą brolių Winklevossų pirmajam pasaulyje bitkoinų biržoje prekiaujamam (angl. exchange traded fund, ETF) fondui.

nuotrauka::4

Bet taip neįvyko – komisija nusprendė leidimo kol kas neišduoti, nes esą egzistuoja didžiulė sukčiavimo rizika – bitkoinų rinka gali būti sunkiai kontroliuojama rinkos prižiūrėtojų, todėl būtų sudėtinga apsaugoti investuotojus.

Visgi Winklevossai, kurie taip pat yra vieni socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjų, rankų nenuleido ir sprendimą apskundė, o komisija pradėjo sprendimo peržiūros procedūrą.

Vertinama, kad su bitkoinais susieto ETF fondo patvirtinimas galėtų įteisinti bitkoinus kaip atskirą investicijų turto klasę.

Dar didesnį proveržį, tikėtina, galėtų suteikti centriniai bankai, kurių atstovai dabar lyg sutarę apie bitkoinus viešai iš viso linkę nekalbėti arba žeria jiems kritiką.

Kol kas bene didžiausi autoritetingų centrinių bankų aplodismentai bitkoinams buvo JAV federalinio rezervų banko Mineapolio padalinio prezidento Neelo Kashkari viešas pareiškimas, kad bitkoinų pagimdyta „blockchain“ technologija yra „tikrai įdomi ir turi daugiau potencialo nei patys bitkoinai“.

Visgi lūžis pamažu vyksta – neseniai bitkoinus kaip atsiskaitymo priemonę legalizavo Japonija, bitkoinų pirkimas lyg ant mielių auga Kinijoje, kur nemaža dalis gyventojų yra azartiški investuotojai į kriptovaliutas, tad daugelis rinkos dalyvių neabejoja, kad tikrai ateis ta diena, kai bitkoinai atsidurs centrinių bankų skelbiamose oficialių valiutos kursų lentelėse.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Skaičiai: du nauji arbatos regionai Premium

Vienas populiariausių gėrimų pasaulyje po vandens yra arbata. Tradicinėse rinkose ja mėgaujamasi itin dažnai.

Verslo klasė
2019.10.19
„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium 2

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
Lenkija: J. Kaczyńskis atėjo ilgam Premium 2

Spalio 13 d. lenkai rinks naują Seimą. Visos apklausos rodo, kad pakartotinai balsuos už dabartinę valdžią.

Verslo klasė
2019.10.12
Silvana nejuokauja

Švedišku „Oskaru“ apdovanotoje dokumentikoje apie ją pačią Silvana Imam grįžta į vaikystės namus Plungėje.

Verslo klasė
2019.10.08
Skaičiai: Z karta renkasi nišinius kvepalus Premium

Prabangos prekių, tokių kaip kvepalai, paklausa stabiliai auga. Personalizuotų kvepalų poreikis ir noras...

Verslo klasė
2019.10.06
Knygos: prarastosios Lietuvos knygų gelbėtojai Vilniaus gete Premium

Lietuvos žydų kultūrą geriausiai apibūdina Atlantidos metafora: civilizacinė didybė, kuri vieną dieną buvo...

Verslo klasė
2019.10.06
D. Katkus: A-U lietuviškas rapsodas Premium

Muzikos kasdiena, kuri yra kaip kapiliarai žmogaus kūne, padeda įvardyti kultūrą kaip dvasinio gyvenimo...

Verslo klasė
2019.10.05
P. Jurkevičius: juoda ir truputį dviprasmiška tos profesijos lengvybė Premium 1

Ji laukė manęs prabangaus viešbučio lounge terasoje. Išvakarėse paskambino senas draugas ir paprašė susitikti...

Verslo klasė
2019.09.29
Moteris karė – problema ir sprendimas Premium 8

Karo galbūt nenori niekas, tačiau visi vertina saugumą. Įdomu, kokią įtaką pastarajam turi kita pusė šalies...

Verslo klasė
2019.09.29
Kaip duoti erdvės vaiko intuicijai?  Premium 1

Akvilė stovi ant juodų grindų. Į ją nukreipti visų žvilgsniai. Akimirkai mūsų akys susitinka. Paauglė...

Verslo klasė
2019.09.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau