„Norfos“ patirtis: rengti biudžeto neapsimoka

Publikuota: 2015-09-08
Atnaujinta 2015-09-19 13:57
Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas: „Viskas gerai, jei sąnaudos padeda kurti pajamas. Tačiau mes uždirbame iš to, ką parduodame. Aš nematau, kad biudžeto rengimo sąnaudos mums padėtų gauti daugiau pajamų.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas: „Viskas gerai, jei sąnaudos padeda kurti pajamas. Tačiau mes uždirbame iš to, ką parduodame. Aš nematau, kad biudžeto rengimo sąnaudos mums padėtų gauti daugiau pajamų.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Bendrovės biudžetas yra įrankis, padedantis suplanuoti verslo pajamas, sąnaudas tam tikram tikslui pasiekti ir kontroliuoti, kaip žingsniuojama to tikslo link. Tačiau parengti biudžetą ir nuolatos jį atnaujinti kainuoja. Yra nuomonių, kad šiam darbui skiriamos sąnaudos neatsiperka.

„Taip, mes nerengiame tradicinio metinio biudžeto“, — patvirtina Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, tam yra bent pora priežasčių. Biudžetavimas yra darbas, už kurį turi būti mokama. Tai reiškia, kad biudžeto sudarymo procesas verslui lemia tam tikras sąnaudas.

„Viskas gerai, jei sąnaudos padeda kurti pajamas. Tačiau mes uždirbame iš to, ką parduodame. Ką uždirbsime iš to, kad priruošime krūvą popierių? Aš nematau, kad biudžeto rengimo sąnaudos mums padėtų gauti daugiau pajamų“, — pasirinkimą gyventi be biudžeto grindžia p. Dundulis.

Klausimas dėl biudžetavimo kuriamos vertės nėra naujas.

„Bendrovei, kurios metinė apyvarta sudaro milijardą dolerių, per metus parengti biudžetą vidutiniškai reikia 25.000 darbo dienų. Viskas gerai, jei šios sąnaudos atsiperka per grąžą akcininkams. Deja, tik menka dalis organizacijų tai patvirtintų. Priešingai, daug bendrovių kelia tradicinio biudžetavimo atsiperkamumo klausimą ir ieško alternatyvų, kurios padėtų biudžetą parengti greičiau, o sąnaudos būtų skirtos strateginiams tikslams siekti “, — rašė tuometinis „Harvard Business Review“ redaktorius ir vienas iš „Harvard Business School“ lektorių Lorenas Gary 2003 metais.

Pernai konsoliduoti UAB „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ pardavimai siekė 797 mln. Eur. 2013 m. jie sudarė 774 mln. Eur.

Planuoja projektus

Biudžetas yra planas, kurį reikia nuolatos koreguoti, įvertinant vidinius ir išorinius pokyčius. Be to, pasak p. Dundulio, biudžetas įspraudžia įmonę į tam tikrus rėmus ir kliudo lanksčiai reaguoti į pokyčius.

„Pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių šokteli darbo užmokestis. Mes jį taip pat keliame, reaguodami į padėtį rinkoje. Tačiau biudžetas su tam tikromis suplanuotomis sąnaudomis varžytų mūsų veiksmus, o taip gali ir nespėti besikeičiant aplinkybėms“, — įsitikinęs p. Dundulis.

Anot jo, lygiai toks pat principas galioja ir kitoms biudžeto eilutėms, kad ir investicijų.

„Svarbiausias klausimas dėl investicijų yra jų atsiperkamumas. Jei matome, kad yra projektų, į kuriuos investuoti verta, nes jie atsipirks, visuomet sakau, kad pinigų jiems rasime“, — kalba p. Dundulis.

Vadovas pabrėžia, kad per atsiperkamumo skaičiavimą bendrovėje planuojami atskirti projektai. Pavyzdžiui, šiuo metu į sūrio gamybos liniją investuojantis verslininkas kaip tik rengia šio projekto finansinį pagrindimą ir taip žvelgia į jo ateitį.

Per rezultatus

Pasak p. Dundulio, bendrovės finansų kontrolė atliekama per kas mėnesį skaičiuojamus rezultatus.

„Mums toks variantas pasiteisina kur kas labiau, nei sukurti planą tam tikram laikotarpiui, o verslo veiksniams keičiantis nuolatos jį koreguoti“, — tvirtina p. Dundulis.

Ir kaip pavyzdį pasitelkdamas jau minėtą sūrio gamybos liniją aiškina, kad jai pradėjus veikti, po pirmo mėnesio, bus įvertinti ir gamybos rezultatai bei koreguojamos jos atsiperkamumo prognozės.

Vadovas įsitikinęs, kad planuoti lengviau prognozuojamas sąnaudas taip pat nėra prasmės. Jų pokyčiai matomi kas mėnesį skaičiuojamuose rezultatuose, tad įžvelgus tam tikrų nuokrypių reaguojama.

„Palyginkime mūsų ir konkurentų parduotuvę. Mes neturime biudžeto, o konkurentai turi. Ar konkurentai, turėdami biudžetą, tarkime, elektrai išleis mažiau? Lempa degs ir su biudžetu, ir be jo. Aš nematau tikslo leisti pinigus beprasmiam darbui“, — įsitikinęs p. Dundulis.

Laisvesnės rankos

Kai kurių specialistų nuomone, gyventi visiškai be biudžeto – gana radikalu. Tad ieškoma įvairių alternatyvų, kaip kelią link bendrovės tikslų suplanuoti per kuo trumpesnį laiką, įtraukiant kuo mažiau darbuotojų, kad jie susitelktų į tiesioginį darbą, o ne į biudžetavimą.

Klausimų dėl tradicinio biudžeto vertės kelia ir finansų specialistai. Jų nuomone, biudžeto sudarymas atitraukia juos nuo didesnę pridėtinę vertę kuriančio darbo, pavyzdžiui, laiku teikti informaciją vadovams, kuriems ji būtina priimant sprendimus. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad tik 21% darbo laiko finansų specialistai praleidžia analizuodami ir interpretuodami vadovams reikalingus duomenis. Visą kitą laiką jie aukoja menką pridėtinę vertę kuriančioms užduotims, pavyzdžiui, kaupti ir apdoroti duomenims, reikalingiems sudarant biudžetą.

Nebūtinai tikslu

Eladijus Kirijanovas, UAB „M-Finance“ direktorius, perspėja, kad įprastai rengiamam bendrovės biudžetui gali pristigti tikslumo.

„Darbuotojai nenori prisižadėti per daug, nes mano, kad jei įsipareigos pasiekti didelių tikslų, tačiau nepavyks, bus blogai. Taigi pats sunkiausias dalykas yra išpešti iš pardavėjo pažadą, kiek jis gali parduoti“, – VŽ (2014 12 10) yra sakęs p. Kirijanovas.

Anot jo, darbuotojai neretai mano, kad esą nesvarbu, kokį skaičių įvardysiu, vadovas jį 10–20% padidins, tad stengiasi prisiimti mažesnius įsipareigojimus. Kita vertus, akcininkai paprastai nori, kad bendrovė uždirbtų kuo daugiau. Vadovas neretai atsiduria tarp šių dviejų ugnių.

„Jei nepavyksta suderėti dėl tikrovę atitinkančio tikslo, biudžetas neatspindi tikrųjų bendrovės galimybių“, – pabrėžia specialistas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 8 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 1

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
Nuo hobio iki verslo: kiek užtrunkama dviejose vietose

Dažnai, kai nutariama pabandyti pomėgį ar išpildytą poreikį paversti verslu, dar kurį laiką vien į jį...

Vadyba
2018.06.16
Pagal darbo kaštų brangimą, Lietuva – 4-ta ES 4

Šių metų pirmą ketvirtį valandiniai darbo kaštai Lietuvoje per metus paaugo 9%  – tai ketvirtas didžiausias...

Vadyba
2018.06.15
VŽ Metų CEO Juozapavičius: vadovui turi rūpėti, kad darbuotojai būtų laimingi Premium 4

Net ir šiandieniame skubančiame verslo pasaulyje galima veikti lėtai, bet užtikrintai, o rezultatus vertinti...

Vadyba
2018.06.15
Po skandalų traukiasi „Facebook“ aukščiausios grandies vadovai

„Facebook“ paskelbė, kad Elliotas Schrage, socialinio tinklo komunikacijos ir viešosios politikos vadovas, po...

Rinkodara
2018.06.15
„Geidžiamiausias darbdavys 2018“ reitingas: 1.500 įmonių sąrašas 2

Praėjusią savaitę paaiškėjus rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2018“ nugalėtojams, „Verslo žinios“...

Vadyba
2018.06.15
Išrinkti „Lietuvos verslo lyderiai“ ir „Metų CEO“ 10

Aštuntą kartą „Verslo žinios“ kartu su banku „Luminor“ apdovanojo „Lietuvos verslo lyderius“ bei „Metų CEO“.

Vadyba
2018.06.13
Prasidėjo „Lietuvos verslo lyderių“ apdovanojimai

„Verslo žinios“ kartu su banku „Luminor“ aštuntą kartą rengia projektą „Lietuvos verslo lyderiai“, kuriame...

Vadyba
2018.06.13
Įmonės patirtis: staigių pokyčių metu reikia „nekomanduoti“ Premium

Norint sėkmingai vystyti verslą neapibrėžtoje aplinkoje reikia išlaikyti ambiciją ir norą būti geriausiam.

Vadyba
2018.06.13
Finišo tiesioji: šiandien paaiškės „Metų CEO“ 1

Trečiadienio vakarą iškilmingame renginyje paaiškės, kas tapo „Metų CEO“ – vadovu, sukūrusiu daugiausia...

Vadyba
2018.06.13
Kodėl darbuotojai nekenčia personalo valdymo ir kaip tai pakeisti Premium

Šiais laikais iš personalo vadovų tikimasi didesnio indėlio į verslo gerovę, tačiau darbuotojai vis dar...

Vadyba
2018.06.13
„Carrefour“ vadovui už gerus rezultatus išmokėjo beveik 1 mln. Eur priedą

Prancūzijos mažmeninės prekybos tinklui „Carrefour“ uždarant 243 parduotuvių ir atleidžiant apie 2.100...

Septyni VŽ išrinkti Metų CEO – apie lyderystę, komandą ir vadovavimo stilių 2

Jeigu pradedantis verslininkas karjeros pradžioje žinotų, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių savybių gimsta...

Vadyba
2018.06.12
A. Šikšta, pirmasis Metų CEO: vadovas turi nepamiršti, kad visada sėdi ant karštos kėdės Premium 2

Šiandien daugelyje lietuviško verslo sričių juntama globalizacijos įtaka – verslininkai viešai kalba apie...

Vadyba
2018.06.12
Lietuvos oro uostų vykdomąja direktore tapo Laura Joffė 9

Pavasarį iš LOU vykdomojo direktoriaus pareigų pasitraukus Donatui Voveriui, birželio 12 d. šias pareigas...

Vadyba
2018.06.12
„Staticus“ vadovaus buvęs Vilniaus oro uosto vadovas

Nuo pirmadienio pastatų fasadų gamybos įmonei „Staticus“ vadovauti pradeda Olafas Martensas.

Vadyba
2018.06.11
Verslo valdymas: kai laikas bėga, o tikslai neartėja Premium

Neseniai lankiausi pas vieną buvusį klientą, su kurio vadovaujama įmone prieš penkerius metus teko darbuotis.

Verslo klasė
2018.06.10
IKEA planuoja neprekiauti vienkartiniais plastiko gaminiais

Švedijos mažmeninės prekybos milžinė IKEA iki 2020 metų planuoja nebeprekiauti vienkartiniais gaminiais iš...

Vadyba
2018.06.09
Darbo valandos kaina padidėjo 9% 1

Pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės,...

Vadyba
2018.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau