„Norfos“ patirtis: rengti biudžeto neapsimoka

Publikuota: 2015-09-08
Atnaujinta 2015-09-19 13:57
Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas: „Viskas gerai, jei sąnaudos padeda kurti pajamas. Tačiau mes uždirbame iš to, ką parduodame. Aš nematau, kad biudžeto rengimo sąnaudos mums padėtų gauti daugiau pajamų.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas: „Viskas gerai, jei sąnaudos padeda kurti pajamas. Tačiau mes uždirbame iš to, ką parduodame. Aš nematau, kad biudžeto rengimo sąnaudos mums padėtų gauti daugiau pajamų.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Bendrovės biudžetas yra įrankis, padedantis suplanuoti verslo pajamas, sąnaudas tam tikram tikslui pasiekti ir kontroliuoti, kaip žingsniuojama to tikslo link. Tačiau parengti biudžetą ir nuolatos jį atnaujinti kainuoja. Yra nuomonių, kad šiam darbui skiriamos sąnaudos neatsiperka.

„Taip, mes nerengiame tradicinio metinio biudžeto“, — patvirtina Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, tam yra bent pora priežasčių. Biudžetavimas yra darbas, už kurį turi būti mokama. Tai reiškia, kad biudžeto sudarymo procesas verslui lemia tam tikras sąnaudas.

„Viskas gerai, jei sąnaudos padeda kurti pajamas. Tačiau mes uždirbame iš to, ką parduodame. Ką uždirbsime iš to, kad priruošime krūvą popierių? Aš nematau, kad biudžeto rengimo sąnaudos mums padėtų gauti daugiau pajamų“, — pasirinkimą gyventi be biudžeto grindžia p. Dundulis.

Klausimas dėl biudžetavimo kuriamos vertės nėra naujas.

„Bendrovei, kurios metinė apyvarta sudaro milijardą dolerių, per metus parengti biudžetą vidutiniškai reikia 25.000 darbo dienų. Viskas gerai, jei šios sąnaudos atsiperka per grąžą akcininkams. Deja, tik menka dalis organizacijų tai patvirtintų. Priešingai, daug bendrovių kelia tradicinio biudžetavimo atsiperkamumo klausimą ir ieško alternatyvų, kurios padėtų biudžetą parengti greičiau, o sąnaudos būtų skirtos strateginiams tikslams siekti “, — rašė tuometinis „Harvard Business Review“ redaktorius ir vienas iš „Harvard Business School“ lektorių Lorenas Gary 2003 metais.

Pernai konsoliduoti UAB „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ pardavimai siekė 797 mln. Eur. 2013 m. jie sudarė 774 mln. Eur.

Planuoja projektus

Biudžetas yra planas, kurį reikia nuolatos koreguoti, įvertinant vidinius ir išorinius pokyčius. Be to, pasak p. Dundulio, biudžetas įspraudžia įmonę į tam tikrus rėmus ir kliudo lanksčiai reaguoti į pokyčius.

„Pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių šokteli darbo užmokestis. Mes jį taip pat keliame, reaguodami į padėtį rinkoje. Tačiau biudžetas su tam tikromis suplanuotomis sąnaudomis varžytų mūsų veiksmus, o taip gali ir nespėti besikeičiant aplinkybėms“, — įsitikinęs p. Dundulis.

Anot jo, lygiai toks pat principas galioja ir kitoms biudžeto eilutėms, kad ir investicijų.

„Svarbiausias klausimas dėl investicijų yra jų atsiperkamumas. Jei matome, kad yra projektų, į kuriuos investuoti verta, nes jie atsipirks, visuomet sakau, kad pinigų jiems rasime“, — kalba p. Dundulis.

Vadovas pabrėžia, kad per atsiperkamumo skaičiavimą bendrovėje planuojami atskirti projektai. Pavyzdžiui, šiuo metu į sūrio gamybos liniją investuojantis verslininkas kaip tik rengia šio projekto finansinį pagrindimą ir taip žvelgia į jo ateitį.

Per rezultatus

Pasak p. Dundulio, bendrovės finansų kontrolė atliekama per kas mėnesį skaičiuojamus rezultatus.

„Mums toks variantas pasiteisina kur kas labiau, nei sukurti planą tam tikram laikotarpiui, o verslo veiksniams keičiantis nuolatos jį koreguoti“, — tvirtina p. Dundulis.

Ir kaip pavyzdį pasitelkdamas jau minėtą sūrio gamybos liniją aiškina, kad jai pradėjus veikti, po pirmo mėnesio, bus įvertinti ir gamybos rezultatai bei koreguojamos jos atsiperkamumo prognozės.

Vadovas įsitikinęs, kad planuoti lengviau prognozuojamas sąnaudas taip pat nėra prasmės. Jų pokyčiai matomi kas mėnesį skaičiuojamuose rezultatuose, tad įžvelgus tam tikrų nuokrypių reaguojama.

„Palyginkime mūsų ir konkurentų parduotuvę. Mes neturime biudžeto, o konkurentai turi. Ar konkurentai, turėdami biudžetą, tarkime, elektrai išleis mažiau? Lempa degs ir su biudžetu, ir be jo. Aš nematau tikslo leisti pinigus beprasmiam darbui“, — įsitikinęs p. Dundulis.

Laisvesnės rankos

Kai kurių specialistų nuomone, gyventi visiškai be biudžeto – gana radikalu. Tad ieškoma įvairių alternatyvų, kaip kelią link bendrovės tikslų suplanuoti per kuo trumpesnį laiką, įtraukiant kuo mažiau darbuotojų, kad jie susitelktų į tiesioginį darbą, o ne į biudžetavimą.

Klausimų dėl tradicinio biudžeto vertės kelia ir finansų specialistai. Jų nuomone, biudžeto sudarymas atitraukia juos nuo didesnę pridėtinę vertę kuriančio darbo, pavyzdžiui, laiku teikti informaciją vadovams, kuriems ji būtina priimant sprendimus. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad tik 21% darbo laiko finansų specialistai praleidžia analizuodami ir interpretuodami vadovams reikalingus duomenis. Visą kitą laiką jie aukoja menką pridėtinę vertę kuriančioms užduotims, pavyzdžiui, kaupti ir apdoroti duomenims, reikalingiems sudarant biudžetą.

Nebūtinai tikslu

Eladijus Kirijanovas, UAB „M-Finance“ direktorius, perspėja, kad įprastai rengiamam bendrovės biudžetui gali pristigti tikslumo.

„Darbuotojai nenori prisižadėti per daug, nes mano, kad jei įsipareigos pasiekti didelių tikslų, tačiau nepavyks, bus blogai. Taigi pats sunkiausias dalykas yra išpešti iš pardavėjo pažadą, kiek jis gali parduoti“, – VŽ (2014 12 10) yra sakęs p. Kirijanovas.

Anot jo, darbuotojai neretai mano, kad esą nesvarbu, kokį skaičių įvardysiu, vadovas jį 10–20% padidins, tad stengiasi prisiimti mažesnius įsipareigojimus. Kita vertus, akcininkai paprastai nori, kad bendrovė uždirbtų kuo daugiau. Vadovas neretai atsiduria tarp šių dviejų ugnių.

„Jei nepavyksta suderėti dėl tikrovę atitinkančio tikslo, biudžetas neatspindi tikrųjų bendrovės galimybių“, – pabrėžia specialistas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 8 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Rizikos, kurios kelia grėsmę įmonių reputacijai Premium 1

Norint versle pelnyti reputaciją reikia dvidešimties metų, o ją sugriauti galima per penkias minutes, yra...

Vadyba
2019.05.22
Lietuva prisijungė prie dirbtinio intelekto standartų, Kinija, Rusija jį kurs be taisyklių 1

Lietuva ir dar 41 valstybė šiandien sutarė laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos...

Vadyba
2019.05.22
Patrauklaus darbdavio įvaizdis: nemotyvuoto personalo spąstuose Premium

Labiausiai motyvuoti darbuotojai Lietuvoje sudaro mažumą – vos dešimtadalį, o dominuojančias pozicijas užima...

Rinkodara
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalijo verslus 30

Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas keičia iki šiol kartu valdyto verslo modelį ir savo...

Prekyba
2019.05.21
J. Oliverio restoranų veikla sustabdyta, pasiekta bankroto riba

Žymaus britų virėjo Jamie Oliverio restoranų tinklas „Jamie‘s Italian“, kuriame dirba daugiau nei 1.000...

Vadyba
2019.05.21
Klaipėda įmones kviečia „darbostogų“, siūlo specialias kainas

Klaipėdiečiai šiemet pristatė „Workation Klaipėda’19“ programą, kviesdami šiltuoju sezonu paslaugų sektoriaus...

Gazelė
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
Atlyginimas – savaime suprantama, ko dar darbuotojai tikisi iš įmonių Premium

Nors darbo užmokestis išlieka svarbus motyvacinis veiksnys, darbuotojai įmonėms kelia ir daugiau sąlygų.

Vadyba
2019.05.21
Po skandalų „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų 

Kadaise geriausia darboviete JAV laikytai bendrovei „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų. Jos...

Vadyba
2019.05.20
„Omberg“ turi naują vadovą 2

NT bendrovės „Omberg“ direktoriaus pareigas pradeda eiti Petras Kirdeika, buvęs telekomunikacijų UAB „Cgates“...

Vadyba
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
„Amazon“ negandos dėl brutalių darbo sąlygų auga Premium 2

„Amazon“ – viena iš didžiųjų pasaulio inovatorių. Tačiau vienoje srityje ji progresyvumu nepasižymi – tiek...

Vadyba
2019.05.19
Papildoma veikla vienus verslus skandina, kitus - gelbsti 1

Verslininkai puikiai žino taisyklę, kad vienoje kraitelėje visų kiaušinių laikyti negalima. Todėl dažnas...

Gazelė
2019.05.19
Kaip vadovauti brandesnio amžiaus darbuotojams ir kaip juos motyvuoti

Bet kokio amžiaus darbuotojams reikia vadovybės dėmesio, supratimo bei paskatinimo. Kiekvienu amžiaus...

Vadyba
2019.05.18
Kada verslininkams bankrotas išeina į naudą Premium

Bankrotas daugeliui skamba tarsi nuosprendis, tačiau kartais jis – nesvarbu, savos įmonės ar buvusios...

Gazelė
2019.05.17
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Jaunimas sugeba užsidirbti ir švęsdamas 

Penktadienį į sostinės S. Daukanto aikštę susirinko savo ateitį su verslu siejantys moksleiviai. Tai, kad jie...

Gazelė
2019.05.17
Andrius Baranauskas: „Krizė – ne problema, bet simptomas“ Verslo tribūna

Įmones ištinkančios krizės būna įvairios: dažniausiai netikėtos, kartais ilgalaikės, taip pat tokios, kurias...

Rinkodara
2019.05.17
„Telia“ įsikraustė į naują būstinę: sieks tapti „žaliausia“ bendrove Lietuvoje 16

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ įsikėlė į naują biurą, į kurį bendrovė investavo 5 mln. Eur.

Vadyba
2019.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau