ESO: kreivokai renčiamas, bet žvaigžde galintis tapti milžinas

Publikuota: 2015-09-19
Atnaujinta 2015-09-19 13:52
Luko Bitkevičiaus fotomont.
Luko Bitkevičiaus fotomont.
„Verslo žinios“

Naujo energetikos milžino ESO kūrimąsi lydi smulkiųjų investuotojų priekaištai dėl esą neteisingo akcijų santykio naujoje įmonėje ir klausimai dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo. Tačiau bendrovė kritiką linkusi atmesti, o analitikai sako, kad įmonė visai gali tapti biržos žvaigžde, jei tik įgyvendins kai kurias sąlygas.

Lietuvos energijos išteklių vartotojus ir investuotojus praeitą savaitę pasiekė žinia, kad valstybės valdomos UAB „Lietuvos energija“ įmonių valdybos patvirtino elektros ir dujų skirstymo operatorių sujungimo sąlygas. Pagal jas nuo 2016 m. sausio 1 d. veiklą pradės nauja „Nasdaq Vilniaus“ biržoje kotiruojama bendrovė ESO (Energijos skirstymo operatorius), kuri bus sukurta sujungus elektros ir dujų skirstymo įmones, atitinkamai LESTO ir „Lietuvos dujas“ (LD).

Tai bus viena iš kelių didžiausių Lietuvos bendrovių, jos turtas turėtų siekti apie 1 mlrd. Eur, o metinės pajamos – apie 700 mln. Eur.

infogr.am::infogram_0_eso-2198232762623

Dalius Misiūnas, bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, praeitą savaitę Investuotojų asociacijos nariams surengtame ESO veiklos pristatyme teigė, kad dar šių metų pradžioje „Lietuvos energijos“ grupėje buvo inicijuota vertės išgryninimo programa, kuri apima daug veiksmų (plačiau apie tai – skaidrėse teksto apačioje).

„Šios programos tikslas yra visą grupę struktūriškai sudėlioti taip, kad jos generuojama vertė akcininkams būstų maksimali. Kam tai reikalinga? Pirmiausia įvyko kai kurie dalykai mūsų grupėje. Pavyzdžiui, mūsų grupėje atsirado „Lietuvos dujos“, buvo atskirta įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“, veiklą pradėjo gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Litgas“. Ir antras aspektas – keičiasi rinka, keičiasi reguliavimas, keičiasi reglamentavimas. Mūsų pozicija rinkoje taip pat. Tad dėl šių priežasčių – vidinių ir išorinių – nusprendėme peržiūrėti visą vertės grandinę“, – pasakoja p. Misiūnas.

Du metodai

Skelbta, kad ESO atsiradimas reikšmingas ir investuotojams, nes biržoje iš dviejų kotiruojamų bendrovių – LESTO ir LD – atsiras viena.

Numatyta, kad 26,276942% naujosios bendrovės ESO akcijų valdys LD, o 73,723058% – LESTO akcininkai. T. y. už vieną turimą LESTO akciją bus suteikiama 1,09206846, o už vieną LD akciją – 0,80871354 ESO akcijos.

infogr.am::infogram_0_akcinink-18630173

Po šios žinios VŽ kalbinti makleriai iškart įvertino, kad LESTO akcijos pagal nustatytą santykį yra nuvertintos 6,6%, o LD akcijos – pervertintos 15%. Tad rinkoje po žinios išvydome LESTO akcijų brangimą (daugiau nei 6%) ir LD akcijų pigimą (daugiau nei 9%). Tiesa, LD akcijų pigimą pristabdė žinia, kad įmonė numato mokėti 0,0356 Eur tarpinius dividendus už akciją. LESTO taip pat planuoja tarpinius dividendus – 0,0360 Eur už akciją.

Darius Kašauskas, „Lietuvos energijos“ finansų ir iždo direktorius, valdybos narys ir LESTO stebėtojų tarybos pirmininkas, aiškina, kad akcijų keitimo santykis buvo nustatytas naudojant du – buhalterinės nuosavo kapitalo vertės ir 6 mėnesių vidutinės svertinės biržos akcijų kainos vidurkio – metodus. Reorganizavimo sąlygas vertino audito įmonė „GrantThorntonRimess“.

„Šių dviejų metodų vidurkis ir buvo panaudotas nustatant akcijų keitimo santykį. Dėl šių metodų pasirinkimo konsultavomės su Lietuvos banku ir sulaukėme jo pritarimo“, – sako p. Kašauskas.

Beje, jis perspėja, kad nustatytas akcijų keitimo santykis dar gali būti keičiamas.

„Rugsėjo pabaigoje planuojame turėti naują reguliuotojo patvirtintą kainų metodiką. Būtent reguliacinės aplinkos pasikeitimai gali paskatinti nustatyto santykio keitimą. Tokią reorganizavimo sąlygų ir akcijų santykio keitimo galimybę numatome, jei reguliavimo pokyčiai turėtų reikšmingos įtakos turto vertei“, – kalba p. Kašauskas.

Neatsižvelgė į dividendus

Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos narys, sako, kad buhalterinės nuosavo kapitalo vertės metodo naudojimą apskaičiuojant akcijų keitimo santykį dar galima pateisinti.

„Daugelį metų šio metodo panaudojimas būtų buvęs nelabai tinkamas, tačiau dabar, kai energetikai perkainavo savo turtą, tai galima pateisinti“, – sako p. Plunksnis.

Tačiau jis turi pastabų dėl 6 mėnesių vidutinės svertinės biržos akcijų kainos metodo panaudojimo nustatant akcijų keitimo santykį, jeigu neatsižvelgiama į išmokėtų dividendų įtaką.

„Žinia, LD neseniai mokėjo didelius dividendus. Ir ne šiaip didelius, bet neproporcingai didelius. Mat buvo išmokėtos lėšos ne iš einamaisiais metais uždirbto, bet iš sukaupto pelno. Tai, savaime suprantama, gerokai išpūtė LD akcijų kainą biržoje ir lėmė LD akcijų pervertinimą nustatant jų keitimo į bendrovės ESO akcijas santykį“, – sako p. Plunksnis.

Jis teigia, kad šiuo atveju buvo galima pasinaudoti ankstesne energetikos įmonių reorganizavimo patirtimi ir eliminuoti neproporcingai didelių dividendų įtaką.

„Pavyzdžiui, kai buvo išperkamos Vakarų skirstomųjų tinklų akcijos po to, kai buvo išmokėti dideli dividendai, kaina buvo atitinkamai sumažinta. Įstatymas iš esmės leidžia bendrovėms pačioms nuspręsti, kurį metodą naudoti, todėl turi būti pasirinktas teisingiausias visų akcininkų atžvilgiu metodas. Šiuo atveju tiesiog reikėjo eliminuoti neproporcingai didelius dividendus“, – kalba p. Plunksnis.

Jo skaičiavimu, LESTO akcininkų dalis ESO turėtų būti maždaug 1 procentiniu punktu didesnė, nei siūloma dabar.

„Tai, ar santykis bus ginčijamas, priklausys nuo stambesnių akcininkų sprendimo, nes patiems smulkiausiems investuotojams bylinėtis dėl 1% yra per brangu“, – kalba p. Plunksnis.

skelbė, kad šį pavasarį LD nusprendė išmokėti 27,9 mln. Eur dividendų (0,0963 Eur už akciją) – dividendinis pajamingumas pagal tuomet biržoje buvusią kainą sudarė 10,9%. Praeitų metų rugsėjį LD nusprendė išmokėti 20,2 mln. Eur dividendų, taigi už 2014 m. iš viso išmokėta daugiau nei 48 mln. Eur dividendų. LESTO dividendai šiemet buvo kuklesni – balandį nuspręsta mokėti 12,079 mln. Eur dividendų, arba 0,02 Eur už akciją, o tai tuo metu sudarė nė 2% nesiekiantį dividendų pajamingumą. Pernai rugsėjį už pirmąjį pusmetį paskirta mokėti 19,2 mln. Eur tarpinių dividendų.

Įtaka minimali

Ponas Misiūnas pripažįsta, kad teoriškai didesnių, nei įprasta, dividendų išmokėjimas galėjo iškreipti akcijų keitimo santykį, tačiau to įtaka santykiui buvo labai minimali.

„Jei dividendų įtaka būtų itin didelė, gal ir taikytume kitus metodus. Be to, jei eliminuotume dividendų mokėjimą, kai kurie investuotojai vėl sakytų, kad buvo nesąžininga taip daryti“, – kalba jis.

„Lietuvos energijos“ vadovas ragina šio klausimo nehiperbolizuoti.

„Pasirinkome metodus, suderintus su reguliuotoju ir Lietuvos banku. Nematau pagrįstų priežasčių, kodėl neturėjome jų naudoti. Dabar tiesiog norime koncentruotis į reorganizaciją ir vertės akcininkams kūrimą“, – sako p. Misiūnas.

Dvi veiklos

Smulkieji investuotojai „Lietuvos energijai“ turi ir kitų pastabų. Jie kelia klausimą, ar ESO netaps „Lietuvos geležinkelių“ analogu, kuriame ne tokia patraukli – dujų skirstymo – veikla bus kompensuojama pelningesne – elektros skirstymo – veikla. Tačiau p. Misiūnas įtarimus dėl galimo kryžminio subsidijavimo linkęs atmesti.

„Klausimas iš principo turi pagrindą, nes, kaip žinote, elektros vartojimas šalyje pamažu auga kartu su bendruoju vidaus produktu, o dujų vartojimas mažėja dviženkliu metiniu tempu. Tačiau mes neketiname vienos veiklos subsidijuoti kita. Reguliavimas to daryti neleidžia, nebent tai būtų daroma, sakykime, originaliais metodais. Juk minimų veiklų tarifai yra atskiri, sąnaudų atskyrimas nesudėtingas ir reguliuotojas į tai žiūri kaip į dvi atskiras veiklas“, – sako p. Misiūnas.

Jis teigia, kad dujų paskirstymo veiklos negalima vertinti vien neigiamai, nes, pavyzdžiui, privačiajame sektoriuje dujų vartojimas atsigauna.

„Savo ruožtu elektros tiekime irgi ne viskas rožėmis klota – 40% tinklo yra senesnis nei 35 metai. Tai reiškia, kad reikia jį atnaujinti, pritaikyti prie naujos realybės“, – kalba p. Misiūnas.

Jis teigia, kad tiek vienos, tiek kitos veiklos atveju bus siekiama optimizuoti veiklą, didesnio efektyvumo.

„Tai bus daroma visais įmanomais būdais – pradedant darbuotojų ir vadovų skaičiaus mažinimu, baigiant efektyviau organizuojamais viešaisiais pirkimais. Kiek konkrečiai sąnaudų sutaupysime, dar negalime pasakyti, bet šį skaičių turėsime kitų metų pradžioje“, – kalba p. Misiūnas.

Išorės kapitalas

Marius Dubnikovas, investicinius sprendimus teikiančios gyvybės draudimo bendrovės „Mandatum Life Lietuva“ valdymo projektų vadovas, sako, kad ESO turėtų būti įdomi bendrovė Lietuvos investuotojams.

„Tai bus dividendus mokanti, įdomi dydžiu ir stabilumu įmonė. Bet iki biržos investicinės žvaigždės statuso jai labai trūksta didesnio akcijų kiekio pardavimo per biržą. Ar pačios „Lietuvos energijos“, kaip kontroliuojančiosios bendrovės, ar jai priklausančių įmonių. Valstybė per dvejus metus turėtų paruošti šią įmonę viešam akcijų siūlymui. Taip galėtų būti parduota bent 30% įmonės akcijų, bet valstybės rankose būtų išlaikyta bendrovės kontrolė“, – sako p. Dubnikovas.

Anot jo, taip ne tik valstybės biudžetas gautų reikalingų lėšų, bet ir investuotojai būtų patenkinti, nes biržoje turėtų likvidžią įmonę.

„Lietuvos energijos“ atstovai teigia, kad pritraukti išorės kapitalo tiek į pačią „Lietuvos energiją“, tiek į jai priklausančias įmonės šiuo metu nesvarstoma.

„Kol kas dėl viešo akcijų siūlymo ar obligacijų emisijos nėra jokio sprendimo. Pirmiausia norime susidėlioti buitinius dalykus, persitvarkyti ir tik tada, jei bus poreikis ir leis reguliacinė aplinka, galvoti apie išorės kapitalo pritraukimą. Šiuo metu naudojamės pigesniais kapitalo šaltiniais, tokiais kaip banko paskolos, ir to visiškai užtenka“, – sako p. Misiūnas.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 7 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Svaras pademonstravo atsparumą „Brexit“ susitarimo atmetimui

Jungtinės Karalystės parlamentarams atmetus premjerės susiderėtą „Brexit“ sutartį, svaras sterlingų staigiai...

Rinkos
09:36
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 9

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
05:45
Palyginimas: per 14 metų „Sodra“ pralenkė pensijų fondus visu ratu Premium 1

Vidutinė antros pakopos pensijų fondų grąža pastaruosius 14 metų buvo perpus mažesnė nei vidutinis „Sodros“...

Finansai
05:45
G. Žiemelio planai 2019 m.: 20% augimas, susijungimai, Indija Premium 6

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos paslaugų grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) šiemet...

Transportas
05:45
„Klaipėdos naftos“ pasiūlymas neatlaikė rinkos pasiūlos antplūdžio  Premium

Išaugusi „Klaipėdos naftos“ akcijų pasiūla spaudžia bendrovės akcijų kainą žemiau savų akcijų supirkimo...

Rinkos
2019.01.15
Europos ekonomikos lokomotyvo greitis – mažiausias per 5 metus 2

Vokietijos ekonomika 2018 m. augo 1,5%, arba lėčiausiai per 5 metus.

Rinkos
2019.01.15
„Novaturo“ apyvarta pernai išaugo 29% 1

Didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus AB „Novaturas“ neaudituota 2018 m. apyvarta Lietuvoje,...

Rezultatų skelbimo sezonas startuoja su nerimu rinkose 4

Pozityviai metus pradėjusioms akcijų rinkoms naują savaitę išbandymai atkeliavo iš makroekonominių naujienų...

Rinkos
2019.01.14
Kino teatrus valdanti estų „Apollo“ sudarė sandorį su „Akropolis group“ 

Estijos įmonių grupei „Apollo group“ priklausanti bendrovė „APL Restaurants“ perka 100% „Akropolis group“...

Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
„East Capital“ baltišką rinką pakuoja į platesnį regioną Premium 2

Švedijos investicijų bendrovės valdomas investicijų Baltijos rinkoje fondas „East Capital Baltics“ keičia...

Rinkos
2019.01.14
Vyriausybė 8 metams pasiskolino už 1,131%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 8 metams ir 3 mėnesiams pasiskolino 4 mln. Eur už vidutines 1,131%...

Rinkos
2019.01.14
Lukas investuoja: investicija, kurios mano portfelyje kol kas nebus 36

Kai pradėjau rašyti šį investavimo dienoraštį, sulaukiau gausybės jūsų laiškų su klausimais, ką manau apie...

Lukas investuoja
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Pasaulio fabriko statistika neramina rinkas 1

Kinijos eksportas susitraukė labiausiai per 2 metus, lėtėjant pasaulio paklausai, materializuojantis...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Tikrovės testas, arba Kiek reikia turto sočiai senatvei Premium 4

Papildomų pajamų senatvėje galima tikėtis ir iš per gyvenimą sukaupto turto – santaupų, nekilnojamojo ir...

Finansai
2019.01.14
Mėnesio sandoris: „Takeaway.com“ perka „Delivery Hero“ verslą Vokietijoje 2

Didžiausia pasaulyje maisto užsakymo bendrovė „Delivery Hero“ gruodžio 21 d. pranešė apie pasitraukimą iš...

Rinkos
2019.01.13
Europos investuotojams labiau rūpėjo negatyvios žinios

Europos akcijų biržoms trūksta įkvėpimo tolimesniam kilimui – nors paniką sėjančių naujienų nėra,...

Rinkos
2019.01.11
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau