ESO: kreivokai renčiamas, bet žvaigžde galintis tapti milžinas

Publikuota: 2015-09-19
Atnaujinta 2015-09-19 13:52
Luko Bitkevičiaus fotomont.
Luko Bitkevičiaus fotomont.
„Verslo žinios“

Naujo energetikos milžino ESO kūrimąsi lydi smulkiųjų investuotojų priekaištai dėl esą neteisingo akcijų santykio naujoje įmonėje ir klausimai dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo. Tačiau bendrovė kritiką linkusi atmesti, o analitikai sako, kad įmonė visai gali tapti biržos žvaigžde, jei tik įgyvendins kai kurias sąlygas.

Lietuvos energijos išteklių vartotojus ir investuotojus praeitą savaitę pasiekė žinia, kad valstybės valdomos UAB „Lietuvos energija“ įmonių valdybos patvirtino elektros ir dujų skirstymo operatorių sujungimo sąlygas. Pagal jas nuo 2016 m. sausio 1 d. veiklą pradės nauja „Nasdaq Vilniaus“ biržoje kotiruojama bendrovė ESO (Energijos skirstymo operatorius), kuri bus sukurta sujungus elektros ir dujų skirstymo įmones, atitinkamai LESTO ir „Lietuvos dujas“ (LD).

Tai bus viena iš kelių didžiausių Lietuvos bendrovių, jos turtas turėtų siekti apie 1 mlrd. Eur, o metinės pajamos – apie 700 mln. Eur.

infogr.am::infogram_0_eso-2198232762623

Dalius Misiūnas, bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, praeitą savaitę Investuotojų asociacijos nariams surengtame ESO veiklos pristatyme teigė, kad dar šių metų pradžioje „Lietuvos energijos“ grupėje buvo inicijuota vertės išgryninimo programa, kuri apima daug veiksmų (plačiau apie tai – skaidrėse teksto apačioje).

„Šios programos tikslas yra visą grupę struktūriškai sudėlioti taip, kad jos generuojama vertė akcininkams būstų maksimali. Kam tai reikalinga? Pirmiausia įvyko kai kurie dalykai mūsų grupėje. Pavyzdžiui, mūsų grupėje atsirado „Lietuvos dujos“, buvo atskirta įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“, veiklą pradėjo gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Litgas“. Ir antras aspektas – keičiasi rinka, keičiasi reguliavimas, keičiasi reglamentavimas. Mūsų pozicija rinkoje taip pat. Tad dėl šių priežasčių – vidinių ir išorinių – nusprendėme peržiūrėti visą vertės grandinę“, – pasakoja p. Misiūnas.

Du metodai

Skelbta, kad ESO atsiradimas reikšmingas ir investuotojams, nes biržoje iš dviejų kotiruojamų bendrovių – LESTO ir LD – atsiras viena.

Numatyta, kad 26,276942% naujosios bendrovės ESO akcijų valdys LD, o 73,723058% – LESTO akcininkai. T. y. už vieną turimą LESTO akciją bus suteikiama 1,09206846, o už vieną LD akciją – 0,80871354 ESO akcijos.

infogr.am::infogram_0_akcinink-18630173

Po šios žinios VŽ kalbinti makleriai iškart įvertino, kad LESTO akcijos pagal nustatytą santykį yra nuvertintos 6,6%, o LD akcijos – pervertintos 15%. Tad rinkoje po žinios išvydome LESTO akcijų brangimą (daugiau nei 6%) ir LD akcijų pigimą (daugiau nei 9%). Tiesa, LD akcijų pigimą pristabdė žinia, kad įmonė numato mokėti 0,0356 Eur tarpinius dividendus už akciją. LESTO taip pat planuoja tarpinius dividendus – 0,0360 Eur už akciją.

Darius Kašauskas, „Lietuvos energijos“ finansų ir iždo direktorius, valdybos narys ir LESTO stebėtojų tarybos pirmininkas, aiškina, kad akcijų keitimo santykis buvo nustatytas naudojant du – buhalterinės nuosavo kapitalo vertės ir 6 mėnesių vidutinės svertinės biržos akcijų kainos vidurkio – metodus. Reorganizavimo sąlygas vertino audito įmonė „GrantThorntonRimess“.

„Šių dviejų metodų vidurkis ir buvo panaudotas nustatant akcijų keitimo santykį. Dėl šių metodų pasirinkimo konsultavomės su Lietuvos banku ir sulaukėme jo pritarimo“, – sako p. Kašauskas.

Beje, jis perspėja, kad nustatytas akcijų keitimo santykis dar gali būti keičiamas.

„Rugsėjo pabaigoje planuojame turėti naują reguliuotojo patvirtintą kainų metodiką. Būtent reguliacinės aplinkos pasikeitimai gali paskatinti nustatyto santykio keitimą. Tokią reorganizavimo sąlygų ir akcijų santykio keitimo galimybę numatome, jei reguliavimo pokyčiai turėtų reikšmingos įtakos turto vertei“, – kalba p. Kašauskas.

Neatsižvelgė į dividendus

Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos narys, sako, kad buhalterinės nuosavo kapitalo vertės metodo naudojimą apskaičiuojant akcijų keitimo santykį dar galima pateisinti.

„Daugelį metų šio metodo panaudojimas būtų buvęs nelabai tinkamas, tačiau dabar, kai energetikai perkainavo savo turtą, tai galima pateisinti“, – sako p. Plunksnis.

Tačiau jis turi pastabų dėl 6 mėnesių vidutinės svertinės biržos akcijų kainos metodo panaudojimo nustatant akcijų keitimo santykį, jeigu neatsižvelgiama į išmokėtų dividendų įtaką.

„Žinia, LD neseniai mokėjo didelius dividendus. Ir ne šiaip didelius, bet neproporcingai didelius. Mat buvo išmokėtos lėšos ne iš einamaisiais metais uždirbto, bet iš sukaupto pelno. Tai, savaime suprantama, gerokai išpūtė LD akcijų kainą biržoje ir lėmė LD akcijų pervertinimą nustatant jų keitimo į bendrovės ESO akcijas santykį“, – sako p. Plunksnis.

Jis teigia, kad šiuo atveju buvo galima pasinaudoti ankstesne energetikos įmonių reorganizavimo patirtimi ir eliminuoti neproporcingai didelių dividendų įtaką.

„Pavyzdžiui, kai buvo išperkamos Vakarų skirstomųjų tinklų akcijos po to, kai buvo išmokėti dideli dividendai, kaina buvo atitinkamai sumažinta. Įstatymas iš esmės leidžia bendrovėms pačioms nuspręsti, kurį metodą naudoti, todėl turi būti pasirinktas teisingiausias visų akcininkų atžvilgiu metodas. Šiuo atveju tiesiog reikėjo eliminuoti neproporcingai didelius dividendus“, – kalba p. Plunksnis.

Jo skaičiavimu, LESTO akcininkų dalis ESO turėtų būti maždaug 1 procentiniu punktu didesnė, nei siūloma dabar.

„Tai, ar santykis bus ginčijamas, priklausys nuo stambesnių akcininkų sprendimo, nes patiems smulkiausiems investuotojams bylinėtis dėl 1% yra per brangu“, – kalba p. Plunksnis.

skelbė, kad šį pavasarį LD nusprendė išmokėti 27,9 mln. Eur dividendų (0,0963 Eur už akciją) – dividendinis pajamingumas pagal tuomet biržoje buvusią kainą sudarė 10,9%. Praeitų metų rugsėjį LD nusprendė išmokėti 20,2 mln. Eur dividendų, taigi už 2014 m. iš viso išmokėta daugiau nei 48 mln. Eur dividendų. LESTO dividendai šiemet buvo kuklesni – balandį nuspręsta mokėti 12,079 mln. Eur dividendų, arba 0,02 Eur už akciją, o tai tuo metu sudarė nė 2% nesiekiantį dividendų pajamingumą. Pernai rugsėjį už pirmąjį pusmetį paskirta mokėti 19,2 mln. Eur tarpinių dividendų.

Įtaka minimali

Ponas Misiūnas pripažįsta, kad teoriškai didesnių, nei įprasta, dividendų išmokėjimas galėjo iškreipti akcijų keitimo santykį, tačiau to įtaka santykiui buvo labai minimali.

„Jei dividendų įtaka būtų itin didelė, gal ir taikytume kitus metodus. Be to, jei eliminuotume dividendų mokėjimą, kai kurie investuotojai vėl sakytų, kad buvo nesąžininga taip daryti“, – kalba jis.

„Lietuvos energijos“ vadovas ragina šio klausimo nehiperbolizuoti.

„Pasirinkome metodus, suderintus su reguliuotoju ir Lietuvos banku. Nematau pagrįstų priežasčių, kodėl neturėjome jų naudoti. Dabar tiesiog norime koncentruotis į reorganizaciją ir vertės akcininkams kūrimą“, – sako p. Misiūnas.

Dvi veiklos

Smulkieji investuotojai „Lietuvos energijai“ turi ir kitų pastabų. Jie kelia klausimą, ar ESO netaps „Lietuvos geležinkelių“ analogu, kuriame ne tokia patraukli – dujų skirstymo – veikla bus kompensuojama pelningesne – elektros skirstymo – veikla. Tačiau p. Misiūnas įtarimus dėl galimo kryžminio subsidijavimo linkęs atmesti.

„Klausimas iš principo turi pagrindą, nes, kaip žinote, elektros vartojimas šalyje pamažu auga kartu su bendruoju vidaus produktu, o dujų vartojimas mažėja dviženkliu metiniu tempu. Tačiau mes neketiname vienos veiklos subsidijuoti kita. Reguliavimas to daryti neleidžia, nebent tai būtų daroma, sakykime, originaliais metodais. Juk minimų veiklų tarifai yra atskiri, sąnaudų atskyrimas nesudėtingas ir reguliuotojas į tai žiūri kaip į dvi atskiras veiklas“, – sako p. Misiūnas.

Jis teigia, kad dujų paskirstymo veiklos negalima vertinti vien neigiamai, nes, pavyzdžiui, privačiajame sektoriuje dujų vartojimas atsigauna.

„Savo ruožtu elektros tiekime irgi ne viskas rožėmis klota – 40% tinklo yra senesnis nei 35 metai. Tai reiškia, kad reikia jį atnaujinti, pritaikyti prie naujos realybės“, – kalba p. Misiūnas.

Jis teigia, kad tiek vienos, tiek kitos veiklos atveju bus siekiama optimizuoti veiklą, didesnio efektyvumo.

„Tai bus daroma visais įmanomais būdais – pradedant darbuotojų ir vadovų skaičiaus mažinimu, baigiant efektyviau organizuojamais viešaisiais pirkimais. Kiek konkrečiai sąnaudų sutaupysime, dar negalime pasakyti, bet šį skaičių turėsime kitų metų pradžioje“, – kalba p. Misiūnas.

Išorės kapitalas

Marius Dubnikovas, investicinius sprendimus teikiančios gyvybės draudimo bendrovės „Mandatum Life Lietuva“ valdymo projektų vadovas, sako, kad ESO turėtų būti įdomi bendrovė Lietuvos investuotojams.

„Tai bus dividendus mokanti, įdomi dydžiu ir stabilumu įmonė. Bet iki biržos investicinės žvaigždės statuso jai labai trūksta didesnio akcijų kiekio pardavimo per biržą. Ar pačios „Lietuvos energijos“, kaip kontroliuojančiosios bendrovės, ar jai priklausančių įmonių. Valstybė per dvejus metus turėtų paruošti šią įmonę viešam akcijų siūlymui. Taip galėtų būti parduota bent 30% įmonės akcijų, bet valstybės rankose būtų išlaikyta bendrovės kontrolė“, – sako p. Dubnikovas.

Anot jo, taip ne tik valstybės biudžetas gautų reikalingų lėšų, bet ir investuotojai būtų patenkinti, nes biržoje turėtų likvidžią įmonę.

„Lietuvos energijos“ atstovai teigia, kad pritraukti išorės kapitalo tiek į pačią „Lietuvos energiją“, tiek į jai priklausančias įmonės šiuo metu nesvarstoma.

„Kol kas dėl viešo akcijų siūlymo ar obligacijų emisijos nėra jokio sprendimo. Pirmiausia norime susidėlioti buitinius dalykus, persitvarkyti ir tik tada, jei bus poreikis ir leis reguliacinė aplinka, galvoti apie išorės kapitalo pritraukimą. Šiuo metu naudojamės pigesniais kapitalo šaltiniais, tokiais kaip banko paskolos, ir to visiškai užtenka“, – sako p. Misiūnas.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 7 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europos biržoms rūpėjo nafta ir prekybos karai

Europos akcijų rinkos penktadienį kilo rinkoms vertinant naujienas iš Naftą eksportuojančių šalių...

Rinkos
2018.06.22
OPEC susitarė didinti gavybą 6

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės penktadienį vykusiame susitikime susitarė padidinti...

Rinkos
2018.06.22
Teismas užstojo neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų savininkus 2

Dėl banko „Snoras“ bankroto šio banko platintų obligacijų neįgijusiems, nors už jas sumokėjusiems, asmenims...

Rinkos
2018.06.22
Juda lietuvių su partneriais inicijuotas Moldovos banko įsigijimas

Tarptautinis konsorciumas, kurį sudaro Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), turto valdymo...

Rinkos
2018.06.22
Kerta per palūkanas: didesnės kaip 30% EBITDA palūkanos nebemažins pelno mokesčio 4

Lietuva planuoja apriboti galimybę palūkanas atskaityti į sąnaudas. Toks žingsnis įmonėms gali gerokai...

Finansai
2018.06.22
Bankai turės kaupti didesnę papildomą kapitalo atsargą

Anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas bankams didės nuo 0,5% iki 1%.

Rinkos
2018.06.22
Asian Stocks Pare Losses; Oil Rallies on OPEC: Markets Wrap

Asian stocks pared earlier losses to trade mixed amid ongoing concern global trade restrictions will curb...

Rinkos
2018.06.22
Baltijos biržose – blanki prekyba 1

Baltijos akcijų biržose investuotojų aktyvumas ketvirtadienį buvo mažas, susidomėjimas „Tallinna Sadam“ irgi...

Rinkos
2018.06.21
„Kesko Senukai“ perka e. prekybos grupę „1A“ 11

Prekybos tinklas „Kesko Senukai“ taps didžiausiu Baltijos šalyse veikiančios e. prekybos grupės „1A“...

Pasitikrinkite, ar jūsų finansų tarpininkas – legalus

Jei kuris nors finansų tarpininkas primygtinai siūlo investuoti ir žada aukso kalnus, būtinai patikrinkite,...

Rinkos
2018.06.21
Fondų valdytojai: pasiruošti reformai reiktų mažiausiai metų 1

Lietuvos pensijų fondų valdytojai atkreipia dėmesį, kad Seimui ruošiantis pensijų reformai pritarti dar...

Rinkos
2018.06.21
Antras „Lietuvos energijos“ žygis į obligacijų rinką – iki 500 mln. Eur vertės 7

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ imasi antrosios obligacijos emisijos platinimo.

Rinkos
2018.06.21
Parduota Kaune biurą turinti „Callcredit“ Premium

JAV kredito rizikos vertinimo ir informacinių sprendimų kompanija „TransUnion“  užbaigė Jungtinės Karalystės...

Technologijos
2018.06.21
NT obligacijas platina per sutelktinio finansavimo platformą 3

Lietuvių įkurta nekilnojamojo turto projektų sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ sudarė galimybes...

Rinkos
2018.06.21
Nuo liepos 3 d. finansinių priemonių sandoriai – tik su LEI kodu Rėmėjo turinys 3

Asociacija „GS1 Lithuania“ birželio 20 d. tapo registruotąja atstove, viena iš nedaugelio organizacijų,...

Rinkos
2018.06.21
Emerging Stocks Drop, Dollar Gains on Trade Woes: Markets Wrap

Most Asian stocks declined on Thursday as concern simmered about an escalation of trade tensions between the...

Rinkos
2018.06.21
Euras darda žemyn: kas judina pagrindinę valiutų porą Premium 4

Eurui riedant žemyn JAV dolerio atžvilgiu, kritimą dar sustiprino atsargus Europos centrinio banko tonas dėl...

Rinkos
2018.06.21
Lietuviai su partneriais investuoja į didžiausią Moldovos banką 1

Birželio 20 dieną Moldovos centrinis bankas tarptautiniam konsorciumui, kurį sudaro Baltijos šalių turto...

Finansai
2018.06.21
„Revolut” pritraukė 60.000 verslo klientų 11

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ per metus pritraukė 60.000 verslo klientų.

Rinkos
2018.06.21
Ateities investicija į senatvę su 10% pelningumu Premium 4

Tinkamai parengtas investicinis projektas į senelių namus nekilnojamojo turto (NT) savininkui gali garantuoti...

Statyba ir NT
2018.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau