Išsiaiškino Lietuvos investuotojo portretą: realybė paneigė mitus

Publikuota: 2015-07-25
Dalius Gerulaitis, FMĮ „Orion Securities” finansų makleris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Dalius Gerulaitis, FMĮ „Orion Securities” finansų makleris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvoje absoliuti dauguma investuotojų yra vyrai, dažniausiai vyresni nei 41 metų, ir pirmenybę teikia ne biržai, bet užbiržinei prekybai. Tokį investuotojo portretą nupiešė Lietuvos bankas, išsiaiškinęs ir tai, kad populiariausios įmonės tarp investuotojų nebūtinai yra tos, kurios turi didelę laisvų akcijų dalį kapitale.

Lietuvos bankas, skelbdamas metinę emitentų veiklos rezultatų apžvalgą, pirmą kartą istorijoje paviešino ir savo atliktą prekybos akcijomis Lietuvoje analizę. Tyrimu išsiaiškinti kai kurie aspektai, kurie iki šiol Lietuvoje nagrinėti nebuvo, taip pat paneigti iki šiol plačiai tarp investuotojų paplitę mitai.

Pirmiausia paaiškėjo, kad „Nasdaq Vilniaus“ birža – ne ta vieta, kur šalyje aktyviausiai vyksta prekyba kotiruojamų įmonių akcijomis. Pavyzdžiui, pernai daugiau nei pusė – 55% iš 177 mln. Eur – bendros tokių akcijų apyvartos Lietuvoje teko užbiržiniams sandoriams. Įprastiems (automatiniams) sandoriams teko mažiau nei trečdalis (30%), o tiesioginiams sandoriams – dar 14% akcijų apyvartos.

Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, komentuoja, kad didelė užbiržinių sandorių apyvarta dar nereiškia, jog ši rinka tapo aktyvesnė.

„Paprasčiausiai instituciniai investuotojai užbiržiniais sandoriais išvengia komisinių, tokiu būdu taip pat įsigyjami kontroliniai akcijų paketai – tai irgi didina apyvartą, nors bendras sandorių skaičius ir nėra didelis“, – sako p. Plunksnis.

Anot Vaidoto Rūko, bendrovės „INVL Asset Management“ fondų valdymo vadovo, pernai į užbiržinių sandorių statistiką pateko įmonės, kurios keitė savininkus ar struktūrą, pavyzdžiui, energetikai ar „Agrowill Group“. Taip pat tos įmonės, kurių vadovai aktyviai vykdė sandorius dėl savo vadovaujamos įmonės akcijų, pavyzdžiui, „Apranga“ ar pienininkai.

„Tačiau tokių sandorių nevadinčiau tikrais, tai dažnai yra tik techniniai sandoriai, skirti akcijoms iš vienos savo kišenės į kitą perdėti“, – sako p. Rūkas.

Žinoti, kam paskambinti

Dalius Gerulaitis, FMĮ „Orion Securities“ finansų makleris, sako, kad užbiržinė prekyba iš tiesų yra labai svarbi akcijų prekybos dalis.

„Jau daugybę metų dirbu finansų makleriu. Galiu pasakyti, kad sandorį biržoje darau tik tada, kai klientui negaliu kur nors kitur nupirkti akcijų. O jei žinai, ką pakalbinti, kam paskambinti, užbiržinė prekyba yra tikrai gera vieta įsigyti akcijų. Taip, buvo laikai, kai visas akcijas privalėdavai perleisti per biržą, bet šio biržos monopolio jau senokai nėra“, – sako p. Gerulaitis.

Jis pasakoja, kad, sudarant sandorį užbiržinės prekybos būdu, sutaupoma komisinių mokesčių, be to, ir atsiskaityti patogiau.

„Žinia, biržoje turi vaikščioti realūs pinigus, o, darydamas sandorį užbiržinės prekybos metu, gali atidėti mokėjimą, gali daryti užskaitą, tokie dalykai iš karto atriša rankas ir galimybes“, – sako p. Gerulaitis.

Ne tik laisvų akcijų skaičius

Analizė taip pat parodė, kad ne visuomet didesnis laisvų bendrovės akcijų skaičius lemia didesnį įmonės akcijų likvidumą (populiarumą tarp investuotojų).

Pavyzdžiui, iš 10-ies populiariausių „Nasdaq Vilniaus“ bendrovių net penkių įmonių („Teo“, „Aprangos“, „City Service“, LESTO, „Lietuvos dujų“) laisvų akcijų skaičius yra mažesnis nei rinkos vidurkis (19,5%).

„Tam, kad akcijos būtų populiarios, reikalinga gana paprastai paaiškinama investicinė istorija – didelis laisvų akcijų skaičius nėra būtinas. „Teo“ akcijas daugelis investuotojų renkasi dėl kasmet mokamų dividendų, tą patį galima pasakyti ir apie energetikus. Be to, svarbu ir absoliuti laisvų akcijų vertė – nors Panevėžio statybos tresto (PST) laisvų akcijų daug, bet bendra jų vertė nėra itin didelė“, – sako p. Plunksnis.

Statistika rodo, kad tarp investuotojų 2014 m. populiariausios buvo Šiaulių banko ir „Teo“ akcijos. Dėl Šiaulių banko akcijų 2014 m. buvo sudaryta daugiausia automatinio įvykdymo sandorių, o „Teo“ pasižymėjo didžiausia metine apyvarta.

Taip pat aktyviai prekiauta „Aprangos“, PST, „City Service“ akcijomis, dėl šių bendrovių akcijų buvo sudaryta daugiau nei po 3.000 sandorių, tačiau apyvarta gerokai skyrėsi nuo pačių populiariausių bendrovių. Tos pačios bendrovės investuotojų dėmesio daugiausia buvo sulaukusios ir 2013 m., tačiau pozicijos šiek tiek pasikeitė: 2014 m. Šiaulių banko akcijos buvo populiaresnės, „Aprangos“ ir „City Service“ – šiek tiek mažiau populiarios nei 2013 m., o „Teo“ ir PST akcijomis investuotojai prekiavo panašiai, kaip ir 2013 m.

Anot p. Rūko, investuotojams būtų pravarčiau skaičiuoti ne procentinį laisvų akcijų skaičių, o absoliutų.

„Todėl bendrovių LESTO ar „Teo“ procentiškai mažas laisvų akcijų skaičius virsta ne tokiu mažu dešimtmilijoniniu laisvų akcijų kiekiu, matuojant absoliučiais skaičiais. Manau, toks perskaičiavimas būtų gerokai tikslesnis“, – kalba p. Rūkas.

Dominuoja vyresni

Išaiškėjo ir įdomių tendencijų apie Lietuvos investuotojų lytį, tipą ar amžių.

Kaip parodė Lietuvos banko atlikta analizė, absoliuti dauguma (82%) investuotojų Lietuvoje yra vyrai.

Vertinant pagal investuotojo tipą, dominuoja fiziniai asmenys (66%), nors nemažą dalį sudaro ir juridiniai asmenys (8%) ar kitų šalių fiziniai ar juridiniai asmenys (26%).

Įdomu tai, kad didžiausią dalį (33%) Lietuvos investuotojų sudaro asmenys nuo 41 iki 50 metų, o, pavyzdžiui, vyresnių nei 71-ų investuotojų yra daugiau nei tų, kurių amžius – iki 31 metų (8,4%, palyginti su 7,7%).

Kaip aiškina p. Rūkas, 40–50 metų žmonės dažniausiai jau būna sukaupę pakankamai turto, kurį galėtų skirti investicijoms.

„Tokio amžiaus darbuotojų algos taip pat būna pasiekusios piką. Jaunesni asmenys turėtų būti aktyvesni pagal sandorių skaičių, tačiau natūralu, kad pinigų kiekiu nusileidžia daugiau turto sukaupusiems vyresniesiems“, – kalba p. Rūkas.

Anot p. Gerulaičio, tai, kad Lietuvoje dominuoja vyresni investuotojai, reiškia, jog turime gana konservatyvią rinką, labiau reaguojančią į fundamentalias naujienas, o ne į bendras rinkų bangas.

Straipsnis liepos 14 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Tolesnę finansų rinkų kryptį brėžia G20

Pasaulio akcijų rinkose indeksai kilo, investuotojų dėmesiui krypstant į prasidedantį G20 susitikimą, kuriame...

Rinkos
17:35
Po pirkinio JK pagalvojame apie Londono biržą, sako G. Žiemelis Premium 1

Lietuvos kapitalo orlaivių priežiūros grupė „Avia Solutions Group“ (ASG), įsigijusi šimtamilijoninę apyvartą...

Rinkos
16:40
VŽ paaiškina: kaip nukeliauja įmokos į pensijų fondus 3

Kaupiant pagal maksimalų kaupimo modelį, į II pakopos pensijų fondą kas mėnesį nukeliauja 3% nuo jūsų...

Rinkos
12:24
Finansų ministerija kovoja su ministrą atakuojančiais kriptosukčiais 5

Finansų ministerija kreipėsi į Lietuvos ir Europos institucijas imtis tyrimo prieš kriptovaliutų tinklalapį,...

Rinkos
11:25
Lietuvos rinkoje – dar vienas specializuotas bankas 8

Vartojimo paskolų ir lizingo bendrovė „General Financing“ iš Lietuvos banko gavo specializuoto banko...

Rinkos
10:31
II pensijų pakopos triumfas – laimi prieš visus kaupimo būdus Premium 31

Antra pensijų pakopa yra geriausias būdas kaupti pinigus, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio, rodo...

Finansai
09:01
A. Abromavičius – apie didžiulį NT projektą Rygoje, žemės ūkį ir didžiavimąsi Baltijos šalimis Premium 11

Aivaras Abromavičius, verslininkas, investicijų valdytojas ir buvęs Ukrainos ekonomikos ministras, sako...

Vertino arbitražo sprendimą, nustojo išpardavinėti „Valmieras“ Premium

Nepalankus arbitražo sprendimas „Tallinna Vesi“ investuotojams nepatiko, bet panikos nesimatė. „Valmieras“...

Rinkos
2019.06.25
Finansų ministerija vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. Eur 

Vyriausybės vertybinių popierių aukcione antradienį obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, o vidutinė...

Rinkos
2019.06.25
„Čili pica“ plėsis Baltijos šalyse - iš lėšų, pritrauktų per obligacijas Premium 15

Picerijų tinklą Lietuvoje ir Latvijoje valdanti UAB „Čili pica“ rengiasi išplatinti obligacijų emisiją ir...

Paslaugos
2019.06.25
Atleistas „Danske Bank“ vadovas Danijoje 4

Dėl sprendimų, susijusių su aukšta vieno investicinio produkto kaina, atleistas Jesperas Nielsenas, „Danske...

Finansai
2019.06.25
Bitkoinas – virš 11.000 USD, nusimato geriausias ketvirtis istorijoje 31

Po daugiau kaip 10% kainos šuolio per savaitgalį bitkoinas laikosi ties 15 mėnesių aukštumomis ir taikosi...

Rinkos
2019.06.25
Skolos sverto reikšmė perkant NT nuomai 68

Skolos svertas, t. y., banko paskola, perkant NT nuomai gali ne tik užtikrinti pirkiniui trūkstamą lėšų dalį,...

Rinkos
2019.06.24
Kelios dienos iki galutinio sprendimo dėl pensijų: ką apie tai rašė VŽ 7

Artėjant galutiniam terminui apsispręsti dėl tolimesnio kaupimo pensijai, „Verslo žinios“ apžvelgia...

Rinkos
2019.06.24
SEB nenori „likti ant ledo“ dėl LIBOR ir EURIBOR pokyčių 8

Europoje stumiantis iniciatyvoms dėl tarpbankinių paskolų rodiklių LIBOR ir EURIBOR pokyčių ar net...

Rinkos
2019.06.23
Biržose – korekcija po aukštumų ir nerimas dėl Irano Premium

Po rekordų šturmo ketvirtadienį pasaulio akcijų rinkos buvo pastebimai suirzusios, nors dominavo ne vien tik...

Rinkos
2019.06.21
Auksas – jau 6 metų aukštumose 8

Aukso kaina pasiekė 6 metus nematytą lygį, tęsiantis JAV centrinio banko (FED) pakurstytų lūkesčių dėl...

Rinkos
2019.06.21
Vertina „Facebook“ kriptovaliutą: modelis matytas, bet perspektyvų turi Premium 3

Socialiniam tinklui „Facebook“ atskleidus daugiau detalių apie savo kriptovaliutą, ekspertai pasaulyje ir...

Rinkos
2019.06.21
FED į vakarėlį užvežė gėrimų – S&P 500 atsidūrė rekordinėje zonoje

JAV centrinio banko (FED) pakurstyti investuotojų lūkesčiai atgaivino finansų rinkų kilimą. Baltijos rinkoje...

Rinkos
2019.06.20
„Slack“ debiutuoja NYSE biržoje 3

Niujorko akcijų biržoje NYSE šiandien debiutuoja komunikavimo platformą sukūrusi JAV bendrovė „Slack...

Rinkos
2019.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau