Centralizuoti viešieji pirkimai – ar vertę suprantame vienodai?

Reklama publikuota: 2022-09-26
Neringa Andrijauskienė, viešosios įstaigos CPO LT direktorė: „Kad rezultatas būtų laimėjimas, viešuosiuose pirkimuose svarbus visų pusių įsitraukimas, kad nei viena pusė „nesėdėtų ant atsarginių žaidėjų suolelio“. Juk pažangūs ir protingi pirkimų sprendimai galimi tik aktyviai bendradarbiaujant tiekėjams, pirkėjams ir valstybės institucijoms, efektyviai keičiantis informacija.
svg svg
Neringa Andrijauskienė, viešosios įstaigos CPO LT direktorė: „Kad rezultatas būtų laimėjimas, viešuosiuose pirkimuose svarbus visų pusių įsitraukimas, kad nei viena pusė „nesėdėtų ant atsarginių žaidėjų suolelio“. Juk pažangūs ir protingi pirkimų sprendimai galimi tik aktyviai bendradarbiaujant tiekėjams, pirkėjams ir valstybės institucijoms, efektyviai keičiantis informacija.

Apie 12 proc. nuo visų viešųjų pirkimų Lietuvoje sudaro centralizuotai įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai. Pačiam centralizavimo procesui – jau daugiau nei 15 metų, tačiau keliami vis ambicingesni tikslai siekiant sukurti efektyvią viešųjų pirkimų sistemą, iš kurios konkrečios, apčiuopiamos naudos turėtų tiek prekes ir paslaugas parduodantis verslas, tiek ir jas iš valstybės finansinių išteklių įsigyjantys pirkėjai

Tai reiškia – ir pati valstybė. Mažiau perteklinių reikalavimų tiekėjams, skaidrumas, orientacija į rezultatą, o ne į pirkimo procesą – tokia viešųjų pirkimų strategija veiktų geriau, jei būtų daugiau susikalbėjimo ir vienodo vertės suvokimo tarp šio proceso dalyvių, teigia Neringa Andrijauskienė, viešosios įstaigos CPO LT direktorė. Nacionaliniu mastu centralizuotus viešuosius pirkimus vykdanti CPO LT šiemet mini 10-ies metų veiklos sukaktį, o pats centralizavimo procesas startavo dar anksčiau – 2007-aisiais. Nemažas laiko tarpas, tačiau iki šiol centralizavimas sulaukia įvairių vertinimų: vieniems jis asocijuojasi su gremėzdišku, nelanksčiu, valdomu iš vieno centro procesu, neleidžiančiu užtikrinti individualaus poreikio, kitiems atvirkščiai – su kompetencijų sutelkimu, išteklių optimizavimu ir racionaliu lėšų naudojimu. Apie tai, kokį proveržį jau pavyko pasiekti šioje srityje, o kur dar stringame, kalbamės su CPO LT direktore.

Kaip vertinate, ar Lietuva yra tarp labiausiai pirkimų centralizavimo srityje pažengusių ES šalių?

Remiantis Europos Sąjungos (ES) viešųjų pirkimų švieslente, Lietuvos rodiklis „neblizga“ ir atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau mes esame bene labiausiai pažengę pirkimų skaitmenizavimo prasme, nes turime unikalų ir pažangų įrankį – elektroninį katalogą. Kataloge tarsi elektroninėje parduotuvėje galima centralizuotai įsigyti prekes, paslaugas ir darbus. Tačiau, reikia pripažinti, kad ir bendras nacionalinis rodiklis – 12 proc. centralizuotai atliekamų viešųjų pirkimų nuo visų pirkimų vertės – nėra geidžiamas rezultatas ir tikrai turime erdvės tobulėti. CPO LT administruojamame elektroniniame kataloge šiuo metu yra sukurti 76 skirtingi prekių, paslaugų ir darbų moduliai, planuojame, kad šiemet startuos dar 6. Konsultuodamiesi su rinka ir pirkėjais ieškome būdų, kaip dar geriau išnaudoti el. katalogo teikiamas galimybes ir išplėsti jo asortimentą, padidinti pirkimų skaičių ir vertę, kas leistų ir ES mastu atrodyti solidžiau. Vienas iš siekių – paskatinti kuo daugiau perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų aktyviau naudotis jau sukurtais moduliais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ar centralizavimas neužkerta kelio pirkimuose dalyvauti smulkiam ir vidutiniam, vietos verslui, nemažina konkurencijos?

Anaiptol, centralizavimas tik supaprastina dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose procesą, nepriklausomai nuo verslo dydžio, o el. katalogas yra draugiškas rinkai ir skatina sveiką konkurenciją. Iš turimų duomenų matome, kad el. kataloge vykstančiuose pirkimuose konkurencija yra ženkliai didesnė nei šalies vidurkis vertinant įprastai vykdomus viešuosius pirkimus. Kataloge šiuo metu prekes, paslaugas ir darbus siūlo per 1300 tiekėjų, daugiausia tai smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) segmento įmonės (75 proc. visų kataloge vykstančių pirkimų laimi SVV), kurios yra ir šalies ekonomikos bei darbo vietų kūrimo variklis. Jų prekes ir paslaugas kataloge įsigyja apie 4 tūkst. pirkėjų. Savo ruožtu, konstruodami pirkimus mes stengiamės subalansuoti kvalifikacinių reikalavimų apimtis, kad pirkimuose galėtų dalyvauti kuo platesnis tiekėjų ratas. Dauguma katalogo modulių veikia dinaminių pirkimo sistemų pagrindu, kurių privalumas tas, kad tiekėjai prie jų gali prisijungti bet kada, t. y., dinaminės pirkimų sistemos veikimo laikotarpiu. Perkančiosios organizacijos taip pat turėtų matyti prasmę ir pakviesti vietos verslą dalyvauti jų skelbiamuose pirkimuose el. kataloge, taip netiesiogiai prisidėdamos prie savo regionų verslo, smulkių šeimų ūkių skatinimo. Prisijungęs prie el. katalogo tiekėjas galės dalyvauti ir kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose.

Centralizuoti pirkimai – ar nenukenčia kokybė? 

Tai vienas iš mitų, lydinčių visą centralizavimo procesą, kaip ir dar keletas: neskaidru, nepatogu, „laimi, kas turi laimėti“. Panašios faktais nepagrįstos dvejonės stabdo tiekėjus ir pirkėjus nuo įsitraukimo į šį procesą. Kita vertus, galbūt verslo nepasiekia informacija apie tai, kad kokybiškos prekės kataloge taip pat yra konkurencingos. Net 22-uose el. katalogo moduliuose pirkėjams yra galimybė pasirinkti ne tik kainos, bet ir kainos ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijų. CPO LT nuolat plečia kainos ir kokybės santykio kriterijaus taikymo apimtį.  

Kalbant apie individualius perkančiosios organizacijos poreikius, ar centralizuoti pirkimai gali juos atliepti?

Dar vienas iš dažnai girdimų viešųjų pirkimų mitų, kad el. katalogas yra labai standartizuotas, o tai neva eliminuoja galimybes perkančiosioms organizacijoms pasirinkti jų individualius poreikius tenkinančias prekes ar paslaugas. Netiesa. Norisi atkreipti dėmesį, kad pastarųjų metų el. katalogo plėtra visiškai paneigia šį mitą, kadangi perkant el. kataloge dėl plataus techninių specifikacijų spektro ir skirtingų parametrų pasirinkimo, galima įsigyti tai, ko reikia konkrečiai perkančiajai organizacijai. Pavyzdžiu, pirkėjas, el. kataloge įsigydamas automobilį, gali rinktis ne tik automobilio klasę, degalų ar kėbulo tipą, bet ir įsitraukti tokius parametrus kaip šildomos sėdynės ir panašiai. Lygiai tokios pačios galimybės yra ir daugelyje kitų modulių, pvz. kompiuteriai – jie gali būti nuo įprastų, naudojamų biure, ir tokių, kurie skirti programavimo darbams atlikti.

Viešųjų pirkimų centralizavimo vienas iš tikslų – korupcijos mažinimas, kaip tai įgyvendina CPO LT?

CPO LT administruojamu el. katalogu gali naudotis neribotas skaičius pirkėjų ir tiekėjų, neribotu periodiškumu ir visą laiką, kol jiems yra aktualus konkretus pirkimo modulis. Už pirkimo modulio turinį (techninę specifikaciją, kvalifikacinius reikalavimus, pagrindines sutarties nuostatas) ir pirkimo proceso sklandumą ir teisėtumą atsako CPO LT, kuri neturi sąsajų nei su tiekėjais, nei su pirkėjais. Sistema sukurta taip, kad joje neįmanoma daryti žmogiškosios įtakos pirkimų rezultatui, todėl būtent tokios sistemos plėtra ir privalomumo didinimas yra akivaizdi neskaidrių ir abejotinų pirkimų prevencija. Taigi, el. katalogas, kaip informacinė platforma, kurioje pirkimų procesai vyksta automatizuotai, ir yra įrankis mažinti korupcijos apraiškų prielaidas arba rizikas, kadangi jame eliminuota žmogiškojo veiksnio įtaka. Mes nuolat ir periodiškai atliekame perkančiųjų organizacijų pasitenkinimo el. katalogo veikla apklausas. Paprašyti įvertinti, ar, jų nuomone, CPO LT veikla yra skaidri ir patikima, net 96,3 proc. apklaustųjų šiemet ir pernai atsakė teigiamai. Taip pat nuolat vykdome „smile“ statistiką: paskelbusi pirkimą perkančioji organizacija gali išreikšti savo nuomonę dėl el. katalogo asortimento ir dėl skaidrumo. Be to, kartą per metus vykdome antikorupcinės aplinkos vertinimo apklausą.

Ar sudėtinga dalyvauti centralizuotuose pirkimuose, būtent el. kataloge, kokia nauda?

Tiek pirkėjams, tiek ir tiekėjams dalyvavimas el. katalogo pirkimuose yra naudingas ir paprastas. Norintieji tapti el. katalogo naudotojais tiekėjai ir pirkėjai, pirmiausia, turi jame užsiregistruoti: pildyti paraišką ir gauti prisijungimus. Perkančiosioms organizacijoms nukrenta rūpestis pačioms rengti sudėtingas technines specifikacijas, vykdyti tiekėjų atranką, belieka tik keliais mygtukų paspaudimais pateikti užsakymą. Kaip pavyzdys – tarptautinis pirkimas, kuris el. kataloge vidutiniškai įvykdomas per 8 d. d., o kai kuriuose moduliuose ir per 2 d. d., kai, palyginti su įprastai vykdomais pirkimais, tai užtruktų net iki  3 mėn. O tiekėjai, vieną kartą pateikę kvalifikaciją įrodančius dokumentus, gali dalyvauti šimtuose skelbiamų pirkimų tik nurodydami savo siūlomą kainą ir aktualiai pildydami savo prekių ar paslaugų asortimentą.

Ar visus pirkimo objektus galima centralizuoti?

Mes nuolat konsultuojamės su rinka, įvairiomis asociacijomis, perkančiosiomis organizacijomis, analizuojame perkamų objektų „populiarumą“ ir galimybę juos „įvilkti“ į tam tikrą standartą, t. y. centralizuoti. Natūralu, kad ne visos prekės ir paslaugos turi vienodas charakteristikas, todėl yra ir necentralizuotinų objektų. Tačiau CPO LT, būdama valstybės centralizavimo krypties įrankis, sudaro ir kitokias galimybes perkančiosioms organizacijoms įsigyti nestandartines prekes ar paslaugas pasinaudojant CPO LT kompetencija ir sukaupta patirtimi. Perkančiosios organizacijos gali pavesti CPO LT atlikti ir atskirų pirkimų, kurių negalima atlikti el. kataloge, procedūras. Šiuo metu mums savo pirkimus atlikti yra pavedusios daugiau kaip 30 perkančiųjų organizacijų.

Kas yra sėkmingo pirkimo pagrindas?

Neabejotinai tai kompetentingi ir vadybiškai į pirkimo procesą orientuoti pirkimų vykdytojai – tiekėjų, pirkėjų ir pačios CPO LT darbuotojai. Taip pat svarbus geras visų suinteresuotųjų šalių pasiruošimas konkrečiam pirkimui, techninių specifikacijų parengimas, rinkos išmanymas, leidžiantys pirkimo dokumentus parengti taip, kad dalyvautų kuo didesnis patikimų tiekėjų ratas. Tai užtikrina galimybę perkančiosioms organizacijoms įsigyti geriausius produktus už konkurencingas kainas. Remiantis mūsų patirtimi, el. kataloge yra labai sėkmingai veikiančių modulių, kurių pirkimuose dalyvauja dešimtys skirtingų tiekėjų, pvz., negyvenamųjų pastatų rangos darbų, vaistų, maisto produktų moduliuose, kur vykdomi milijoniniai užsakymai ir vertė kuriama abipusiai – pirkėjams ir tiekėjams.

Kokie, jūsų manymu, artimiausiu metu laukia didžiausi centralizacijos iššūkiai?

Viso, jau ne vienerius metus trunkančio, centralizavimo proceso, kuris įgaus ženklų pagreitį 2023 m., didžiausi iššūkiai bus mažinti perteklinius reikalavimus bei kitas kliūtis, kurios daro centralizuotus viešuosius pirkimus nepatrauklius. Žvelgiant iš CPO LT perspektyvos, svarbu bus ne tik plėtoti el. katalogą ir jo modulių asortimentą, bet suderinti juose vykstančius pirkimus su kitomis valstybės politikomis ir tikslais, kad vykdomi pirkimai prisidėtų prie aplinkos tvarumo, socialinės atskirties mažinimo tikslų. Neišvengiamai augs ir kompetentingų viešųjų pirkimų specialistų-praktikų poreikis – tokių specialistų, kurie orientuoti ne tik į teisinių pirkimų procedūrų išmanymą, bet labiau į patį pirkimo rezultatą, tiekėjų ir pirkėjų lūkesčių ir interesų suderinimą. Į visą šį procesą galima žiūrėti per komandinio žaidimo metaforą: kad rezultatas būtų laimėjimas, viešuosiuose pirkimuose svarbus visų pusių įsitraukimas, kad nei viena pusė „nesėdėtų ant atsarginių žaidėjų suolelio“. Pažangūs ir protingi pirkimų sprendimai galimi tik aktyviai bendradarbiaujant tiekėjams, pirkėjams ir valstybės institucijoms, efektyviai keičiantis informacija.

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Prekyba“
Rašyti komentarą 0
Rugsėjį pradėti ir baigti NT projektai Premium

Rugsėjį Vilniuje pradėtos „Lidl“ logistikos centro, daugiabučių, Šilalės rajone – karinio miestelio statybos.

Statyba ir NT
2022.09.30
„A. Žilinskio ir Ko“ tampa „Žilinskis Group“, keičiasi pagrindinės įmonės vadovas

Daugiausia infrastruktūros srityje veikianti bendrovė „A. Žilinskio ir Ko“ praneša apjungianti visas grupės...

Statyba ir NT
2022.09.30
Ekonominių vertinimų rodiklis rugsėjį sumažėjo

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika,...

Verslo aplinka
2022.09.30
„NAPA Baltic“ vėl kviečia rungtis dizaino pakuočių kūrėjus

Lietuvos dizaino asociacija (LDA) produktų pakuočių kūrėjus ir užsakovus kviečia teikti paraiškas į jau...

Rinkodara
2022.09.30
R. Mažulis: technologijomis ir automatizacija parduotuvėse Lietuva lenkia Europos vidurkį Verslo tribūna

Technologijų skvarba prekybos vietose Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra apie vidurį...

Prekyba 2023
2022.09.30
Įmonių sprendimai, leidę pritraukti klientų ar net išsaugoti verslą Premium

Net nedidelis postūmis verslui gali suteikti sparnus arba apsaugoti nuo artėjančios suirutės. Vis dėlto...

Gazelė
2022.09.30
„Jungent Lietuvos“ tikslas – atsidurti tarp TOP 5 kavos tiekėjų HORECA segmente Premium

Greito vartojimo prekių segmente 30 metų dirbanti „Jungent Lietuva“ pasirašė išskirtinio atstovavimo sutartį...

Prekyba
2022.09.30
Nuomonės lyderių TOP 30: infliacijos fone prekybininkai užleido vietą ekonomistams 2

Šių metų pirmą pusmetį verslo nuomonės lyderiai komunikavo gerokai aktyviau, o pagal komunikacijos apimtis...

Rinkodara
2022.09.29
Žinomų asmenybių prekių ženklai – daugiau ir galimybių, ir iššūkių Premium

Robertas Kalinkinas, mados namų „Robert Kalinkin“ įkūrėjas su Beata Nicholson, „Beatos virtuvės“ prekės...

Rinkodara
2022.09.29
Elektroninės prekybos pikui praėjus investicijos į e. komerciją neslūgsta Premium

Per pandemiją stipriai augus elektroninei prekybai atsirado nemažai naujų elektroninių parduotuvių, į...

Prekyba
2022.09.29
„Sainsbury's“ parduoda aštuoniolika parduotuvių

Antras didžiausias Jungtinės Karalystės (JK) kasdienių ir maisto prekių tinklas „Sainsbury's“ sudarė 500 mln.

Prekyba
2022.09.28
Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis – žemiausias nuo 2020-ųjų balandžio

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį buvo minus 16 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 5 proc. punktais.

Verslo aplinka
2022.09.28
J. Gylys: į „Akropolio“ „Trobų“ projektą žiūrėjau susidomėjęs, bet jam trūko koncepcijos (II dalis) Premium 2

Skaitmeninių konsultacijų bendrovės „Invertus“ ekspertai Jurgis Gylys ir Šarūnas Pundžius „Verslo žinių“...

Prekyba
2022.09.28
Patraukli investicija į senjorų globos namus: kaip skaičiuotų dabar Premium

Demografinės tendencijos iš pažiūros didina paslaugų senyvo amžiaus žmonėms poreikį, pavyzdžiui, – kurti...

Gazelė
2022.09.28
Infliacijos tema prekybininkų lūpose: proaktyvi „Maxima“, tylus „Lidl“ Premium

Infliacijai Lietuvoje šturmuojant aukštumas ir drastiškai augant kainoms partuotuvėse, atitinkamai sureagavo...

Rinkodara
2022.09.28
„Akropolis Group“ planuoja plėtrą į Lenkiją

Penkis prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti grupė „Akropolis Group“ planuoja plėtrą į...

Prekyba
2022.09.27
Darbuotojų stokojantis verslas: dėmesys žmonių psichologinei sveikatai Premium

Darbuotojų trūkumas augina ir darbdavio komunikacijos temą: publikacijų apie motyvacines priemones šį...

Rinkodara
2022.09.27
Restoranai grasina, kad be PVM lengvatos pusė jų bankrutuos, premjerė atkerta, jog ankstesnių susitarimų reikia laikytis 11

Keliasdešimt viešbučių ir restoranų savininkų bei vadovų antradienį šalia Vyriausybės rūmų protestavo dėl...

Verslo aplinka
2022.09.27
„Statista“: tai bus pirmieji metai, kai e. prekybos apyvarta po šuolio smuktelės žemyn Premium

2022 m. pasaulinė elektroninės prekybos apimtis nesieks 2021 m. lygio, kai sudarė 3,84 trln. USD, ir...

Prekyba
2022.09.27
Dar kartą apie naikinamą PVM lengvatą: nokautas maitinimo sektoriui, arba Ar tikrai prie Raseinių suradome dujų Premium 13

Praėjusią savaitę finansų ministrei Gintarei Skaistei patvirtinus, kad kitąmet nebeliks PVM lengvatos...

Laisvalaikis
2022.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku